- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- A-438-1428-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Atsakovas
- Vilniaus
- Pareiškėjas
- A.E.Č.
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų Vilniaus 2-ųjų pataisos namų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.E.Č. skundą atsakovams Vilniaus 2-iesiems pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius 2008 m. vasario 25 d. priėmė nutarimą Nr. 28-165, kuriuo A.Č. paskyrė nuobaudą ? uždarė 5 (penkioms) paroms į baudos izoliatorių. Nesutikdamas su tokiu nutarimu pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau jis 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 2S-947 A.Č. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiais sprendimais pareiškėjas kreipėsi skundu ir patikslintu skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 28-165, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2008 m. kovo 21 d. sprendimą, taip pat priteisti iš atsakovų solidariai 80 000 Lt neturtinę žalą.
Skunduose paaiškino, kad nutarimas ir sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Paaiškino, kad 2008 m. vasario 19 d., 8 val. 30 min. administracijos atstovas V.Z. pareikalavo parašyti pasiaiškinimą, kodėl iki pusės išsirengęs darė mankštą kameroje ir pareikalavo tuoj pat apsirengti. Nors jo reikalavimui pareiškėjas neprieštaravo, V.Z. priekaištaudamas dėl ankstesnių skundų, išplūdo jį ir politinius kalinius bei valstybės politinius veikėjus. Be to, jis atsisakė priimti užregistruoti bei išsiųsti į teismą pateikiamus skundus. Todėl pareiškėjas mano, kad šiais veiksmais grubiai pažeistos Lietuvos Respublikos BVK 100 straipsnio 1 dalies bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 194 punkto nuostatos. Negalėdamas kitaip apginti savo pažeidžiamų teisių įteikė pareiškimą administracijai dėl bado akcijos paskelbimo. Nuobauda paskirta nepagrįstai, nesant jo veiksmuose jokios kaltės. Tikrasis nuobaudos paskyrimo motyvas, tai – jo teisėtų interesų gynimas, paduodant skundus įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat paaiškino, kad Kalėjimų departamentas jo skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, šališkai ir formaliai. Dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, atsisakymo priimti, registruoti ir išsiųsti korespondenciją iš pataisos namų, pataisos namų darbuotojo V.Z. neleistinų ir chuliganiškų išpuolių prieš šalies pilietinius ir politinius veikėjus, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę asmenų paniekinimą, tarnybinių pareigų nederamą atlikimą, pareiškėjo nepagrįstą persekiojimą ir paskirtą nuobaudą, jis patyrė stresą, dvasinį skausmą, emocinę depresiją ir pažeminimą.
Atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Vilniaus 2 -ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 28-165 buvo paskirta nuobauda ? uždarymas 5 (penkioms) paroms į baudos izoliatorių, už tai, kad 2008 m. vasario 19 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus apie 8 val. 30 min. atlikdamas nuobaudą KTP, nevykdė pareigūno nurodymų, 17 val. paskelbė neteisėtą bado akciją. 2008 m. vasario 21 d. 8 val. 10 min. nevykdė pareigūno nurodymo, tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Paaiškino, kad A.Č. yra gerai susipažinęs su nuteistųjų teisėmis ir pareigomis. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kaip Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos veiksmai ar priimti sprendimai dėl skunde nurodytų faktų jam sukėlė pažeminimą, stresą, dvasinį skausmą bei emocinę depresiją ir tuo pačiu neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublikos Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjas klysta teigdamas, jog Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus paskirta nuobauda yra neteisėta. Kalėjimų departamentas 2008 m. kovo 21 d. sprendime Nr. 2S-947 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 142 ir 143 straipsniais, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius 2008 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 28-165 nuobaudą (uždaryti į baudos izoliatorių penkioms paroms) pareiškėjui skyrė teisėtai. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku, šį atsakymą pagrindė galiojančiais įstatymais, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad 2008 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 2S-947 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija, jo manymu, nepagrįstai skyrė nuobaudą bei Kalėjimų departamento, jo manymu, netinkamo, formalaus skundo išnagrinėjimo, jis patyrė „pažeminimą, stresą, dvasinį skausmą bei emocinę depresiją“. Anot atsakovo, pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepateikia jokių objektyvių, tai patvirtinančių įrodymų. Iš surinktos dokumentinės medžiagos matyti, kad nei Kalėjimų departamentas, nei Vilniaus 2-ieji pataisos namai jo teisių nepažeidė, todėl neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 28-165 bei Kalėjimų departamento 2008 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2S-947, taip pat priteisė A.E.Č. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų, 100 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, - 100 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teismas konstatavo, jog kilusio ginčo esmė ? ar pagrįstai ir teisėtai nuteistajam A.E.Č. paskirta drausminė nuobauda. Teismo nuomone, šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė teisės aktus, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarką bei dienotvarkę ir dėl jo pažeidimo yra jo kaltė. Teismas pabrėžė, jog ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau ? BVK), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau ? Įstatymas), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau ? Taisyklės). Teismas taip pat nurodė, jog BVK 12 straipsnyje yra numatytos bendrosios nuteistųjų pareigos. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. To paties kodekso 110 straipsnyje numatytos ir specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pagal šio kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A442-1672/2008 išaiškino, kad šios normos yra blanketinio pobūdžio, todėl, baudžiant nuteistąjį už šių normų pažeidimą, turi būti nurodytos ir kitų teisės aktų nuostatos, numatančios detalesnes nuteistųjų elgesio taisykles, kurių konkretus atsakomybėn traukiamas nuteistasis nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju, skiriant nuobaudą pareiškėjui, nebuvo nurodyta jokių papildomų teisės aktų, kurių reikalavimus pareiškėjas pažeidė, todėl bausti pareiškėją už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų nesilaikymą nebuvo pagrindo. Taip pat teismas pabrėžė, jog drausminė nuobauda A.Č. skirta už tai, kad jis pažeisdamas pataisos įstaigoje nustatytą tvarką buvo iki pusės išsirengęs, dėvėjo tik kelnes. Pareiškėjas per teismo posėdį paaiškino, kad jis tuo metu sportavo, pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose nėra draudimo būti nusirengusiam, todėl šis pareigūno reikalavimas buvo neteisėtas.
Teismas kartu konstatavo, jog teismo posėdžio metu Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atstovas pateikė Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 3-4, kuriuo yra patvirtinta Vilniaus 2-ųjų pataisos namų vidaus tvarka. Išanalizavus pateiktą pataisos namų vidaus tvarką, nėra numatytas draudimas būti gyvenamosiose patalpose nusirengusiam. Vadinasi, Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius negalėjo skirti nuobaudos A.Č. nuobaudą už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimus, nenurodydamas kokias konkrečias pataisos namuose galiojančias taisykles ar tvarką pareiškėjas pažeidė, kadangi nutarime nurodytos BVK normos yra blanketinio pobūdžio. Pareigūnų V.Z., P.M. tarnybiniuose pranešimuose yra nurodyta, kad A.Č. gyvenamosiose patalpose buvo iki pusės nusirengęs, nevykdė pareigūnų reikalavimo apsirengti, todėl šiais veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Teismo vertinimu, Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Kadangi skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokias konkrečiai pataisos namuose galiojančias taisykles pareiškėjas pažeidė, nuobaudos skyrimas laikytinas nepagrįstu. Teismo posėdyje atsakovų atstovai – D.J., Č.J., liudytojai – P.M., V.Z., S.P., V.K. negalėjo nurodyti kokį konkretų vidaus tvarkos ar dienotvarkės pažeidimą padarė pareiškėjas, ar pataisos namų gyvenamosiose vietose nuteistiesiems draudžiama būti nusirengusiems. Jie aiškino, kad pataisos įstaigoje nuteistieji privalo dėvėti tvarkingus, sezoninius drabužius, laikytis higienos reikalavimų. Liudytojas V.Z. paaiškino, kad nuteistasis A.Č. yra susipažinęs su vidaus tvarka ir dienotvarke, todėl jis privalo jos laikytis, tačiau negalėjo nurodyti kokį tvarkos ar dienotvarkės punktą nuteistasis pažeidė.
Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas panaikinti Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 28-165, kadangi jame nėra nurodytas konkretus teisės akto pažeidimas (vidaus tvarkos ar dienotvarkės), kurį pažeidė pareiškėjas, o BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai yra blanketinio pobūdžio norma. Teismui panaikinus Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 28-165, panaikintas ir Kalėjimų departamento 2008 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 2S-947, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas konstatavo, jog pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, atsisakymo priimti, registruoti ir išsiųsti korespondenciją iš pataisos namų, pataisos darbuotojo V.Z. neleistinų ir chuliganiškų išpuolių prieš šalies pilietinius ir politinius veikėjus, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę asmenų paniekinimą, tarnybinių pareigų nederamą atlikimą, pareiškėjo nepagrįstą persekiojimą ir paskirtą nuobaudą, jis patyrė stresą, dvasinį skausmą, emocinę depresiją ir pažeminimą, todėl prašo priteisti iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos po 40 000 Lt neturtinės žalos. Kadangi pripažintina, kad A.(E.)Č. nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, teismo vertinimu, pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) įspėjimas arba papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių. Teismo nuomone, pareiškėjui skirta nuobauda pagal savo pobūdį nėra priskirtina prie griežčiausių nuobaudų rūšių. A.(E.)Č. ne kartą yra gavęs nuobaudas, tai patvirtina nuteistųjų prasižengimų ataskaita, todėl teismas padarė išvadą, kad eilinį kartą gauta nuobauda negalėjo sukelti žymių dvasinių išgyvenimų ar kitaip itin neigiamai įtakoti jo būseną. Tačiau teismas pabrėžė, kad nepagrįstos nuobaudos paskyrimas pareiškėjui vis tik sukėlė papildomus dvasinius išgyvenimus, kurių galėjo nebūti, jeigu nepagrįsta nuobauda jam nebūtų buvusi paskirta.
Teismas kartu nurodė, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai per didelis, kadangi pareiškėjo teiginiai apie tai, jog dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, atsisakymo priimti, registruoti ir išsiųsti korespondenciją iš pataisos namų, pataisos darbuotojo V.Z. neleistinų ir chuliganiškų išpuolių prieš šalies pilietinius ir politinius veikėjus, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę asmenų paniekinimą, tarnybinių pareigų nederamą atlikimą, pareiškėjo nepagrįstą persekiojimą jis patyrė stresą, dvasinį skausmą, emocinę depresiją ir pažeminimą, yra tik nepagrįsti bendro pobūdžio samprotavimai, kurie negali būti pagrindas patenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio. Įvertinęs nagrinėjamą situaciją, skundo argumentus dėl patirtų išgyvenimų, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento, teismas priteisė 200 Lt (100 Lt + 100 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. A-1689/05, A-1138/07, A-858/07, A-1706/05 ir A-539/07, vien tik pagal pareiškėjo A.E.Č. skundus yra priimti sprendimai kuriuose pažymėta kad vadovaujantis LR BVK 12 straipsnyje ir 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytomis normomis nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigų vidaus tvarką ir pareigūnų nurodymus. Be to, pats pirmosios instancijos teismas pagal pareiškėjo A.E.Č. skundus nagrinėtose bylose Nr. 1-16-5641/08; 1-2459-473/08; 1-2136-789/08; 1-946-12/07; 1-943-12/07; 1-1187-15/05 ir kt. priėmė sprendimus, kuriuose nurodė, kad nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigų vidaus tvarką ir pareigūnų nurodymus. Pareigūnas yra įgaliotas asmuo ir jo nurodymų nevykdymas negali būti blanketinio pobūdžio.
Atsakovas prašo atsižvelgti į minėtose administracinėse bylose priimtus teismų sprendimus, įvertinti tai, kad pareiškėjas neginčijamai nevykdė pareigūnų nurodymų, tai užfiksuota ne vieną kartą, o skundžiama nuobauda paskirta įvertinus visas aplinkybes bei vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. vasario 25 d. nutarimą 28-165 yra nepagrįstas.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui A.E.Č., nenustatė visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokiu būdu A.E.Č. pasireiškė neturtinė žala ir kokias pasekmes sukėlė pareiškėjui. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė.
Apeliaciniu skundu atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas sprendimą pirmos instancijos teismas, tinkamai neįvertino visos jam pateiktos medžiagos ir neteisingai aiškino BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintas teisės normas, dėl to priėmė abejotiną bei administracinių teismų praktikos neatitinkantį sprendimą teigdamas, kad pareiškėjas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. vasario 25 d. nutarimu buvo nubaustas nepagrįstai ir jam priteistina 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 28-165, kuriuo nuteistajam A.Č. buvo paskirta nuobauda ? uždarymas 5 (penkioms) paroms į baudos izoliatorių ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, padarytos neteisėtu minėtos nuobaudos paskyrimu.
Byloje nustatyta, jog nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2008 m. vasario 19 d. apie 8 val. 30 min., atlikdamas nuobaudą KTP, nevykdė pareigūno nurodymų, - būnant kameroje iki pusės nusirengusiam, apsirengti, be to, tą pačią dieną 17 val. paskelbė neteisėtą bado akciją. Taip pat 2008 m. vasario 21 d. 8 val. 10 min. nevykdė pareigūno analogiško nurodymo - būnant kameroje iki pusės nusirengusiam, apsirengti bei prisisegti skiriamąjį ženklą, tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus.
Teisinius santykius susijusius su bausmių vykdymo ir atlikimo tvarka ir sąlygomis, reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir kiti jį įgyvendinantys teisės aktai.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
Aiškinant šią teisės normą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra banketinė teisės norma, kurios dispozicija yra išdėstyta kitame teisės akte – atitinkamos pataisos įstaigos, nustatyta tvarka patvirtintoje vidaus tvarkoje, už kurios pažeidimus, nuteistajam gali atsirasti atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Tačiau, iš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijos matyti, kad šioje teisės normoje nėra tiesioginės nuorodos į kitą teisės aktą, o joje yra išdėstytas tik bendro pobūdžio reikalavimas – nuteistajam vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, t. y. šia teisės norma nuteistajam yra nustatyta pareiga, kuria leidžiama suvaržyti nuteistojo elgesį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis- „Nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga.“).
Šios teisės normos aiškinimui aktuali yra kita Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad „Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.“ Tai savo ruožtu lemia, kad šios teisės normos dispozicija nėra siejama su konkrečiu teisės aktu, bet jos dispoziciją gali sudaryti neapibrėžtas įstatymų ratas, kuriuose numatytais būdais ir priemonėmis pataisos įstaigos administracijos pareigūnai gali nuteistiesiems nustatyti atitinkamus reikalavimus, sukuriančius jiems atitinkamas pareigas dėl jų elgesio modelio.
Pagal Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11d. įsakymu Nr. 3-4 patvirtintos Įstaigos vidaus tvarkos 5 punktą nuteistieji privalo nuolat (ir gyvenamosiose patalpose) nešioti ant krūtinės prie drabužių prisegtas įstaigos administracijos išduotas vardines korteles.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nagrinėjamų įvykių metu - 2008 m. vasario 19 d. apie 8 val. 30 min. ir 2008 m. vasario 21 d. 8 val. 10 min. kameroje buvo iki pusės nusirengęs, o įstaigos administracijos pareigūnams reikalaujant apsirengti bei prisisegti įstaigos administracijos išduotą vardinę kortelę, šio reikalavimo nevykdė.
Įvertinus tai, kad reikalavimas apsirengti dienos metu, nesant būtinumo asmeniui atlikti higienos ar panašaus pobūdžio veiksmus, yra atitinkantis visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad „Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji dėvi savo arba pataisos įstaigos išduotus drabužius.“, darytina išvada, kad tokiu reikalavimu nebuvo pažeisti pagrindiniai elgesio su nuteistaisiais principai – teisėtumo, humanizmo, nuteistųjų lygybės, ar kitaip suvaržytos pareiškėjo teisės (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 – 7 straipsniai).
Šias aplinkybes įvertinus visumoje su ta aplinkybe, kad pareiškėjas nevykdė Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. sausio 11d. įsakymu Nr. 3-4 patvirtintos Įstaigos vidaus tvarkos 5 punkto reikalavimo dėl vardinės kortelės prisisegimo, darytina išvada, kad pareiškėjui nuobauda už minėtų pareigų nevykdymą buvo paskirta pagrįstai.
Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo kaltė, kurios jis iš esmės neginčija dėl neteisėto badavimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 118 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta byloje surinkta medžiaga (t. 1 b. l. 83 – 86), kas savo ruožtu taip pat lemia, kad pareiškėjui ginčijama nuobauda yra paskirta pagrįstai ir teisėtai.
Apibendrinus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškinęs ir pritaikęs materialinės teisės normas bei netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybės, priėmė neteisingą sprendimą, kuris naikintinas (ABTĮ 143 str.).
Kadangi nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, tai nėra pagrindo atsirasti ir atsakomybei dėl žalos padarymo (CK 6.246 str.; 6.250 str.; 6.271 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir šioje dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
Pareiškėjo A.E.Č. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.