Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-1735-1028/2016

2016 m. gegužės 16 d.

išnagrinėjęs A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016 m. balandžio 1 d., laikotarpiu nuo 7.30 val. iki 19 val., Šiauliuose, prie Vasario 16-osios 31 namo, vairuodama automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų turto saugumui, nepaliko saugaus tarpo iš šono, ko pasekoje, važiuodama atbuline eiga iš savo stovėjimo vietos, kliudė šalia stovėjusį automobilį „Opel Astra“, priklausantį I. S.. Šio eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Nepranešusi apie padarytą žalą nei nukentėjusiajai, nei policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino.

A. M. teismo posėdžio metu kalta dėl kito automobilio apgadinimo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau neprisipažino, kad tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Apie 15.00 val. atvažiavo prie bibliotekos į automobilių aikštelę. Po poros savaičių jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad turi pas juos atvykti ir kad ji padarė pažeidimą. Savo automobilį priparkavo priekiu, išvažinėjo atbuline eiga. Jokio smūgio nejuto. Kieme buvo daug automobilių. Tarp jos ir to apgadinto automobilio šonų buvo apie 20-30 cm. atstumas. Jos automobilyje visą laiką pakankamai garsiai grojo muzika. Vairuotojo pažymėjimą įgijo 2016 m. vasario mėnesį. Važiavo atbuline eiga, suko vairą į dešinę pusę ir nejuto smūgio, kad būtų kažką kliudžiusi. Dairėsi pro automobilio langą, nes kitaip nebuvo įmanoma išvažiuoti iš kiemo. Ten buvo mažai vietos. Jos automobilis yra labai senas ir smarkiai apibraižytas.

Liudytoja L. B. teismui parodė, kad matė, kaip mergaitė važiuodama iš kiemo atbuline eiga kliudė kitą automobilį. Mano, kad ji savo automobilio priekiniu bamperiu kliudė to kito automobilio galinę dalį. Ta mergaitė kelis kartus bandė išvažiuoti. Ji važiavo ir į priekį ir atgal. Galbūt ir su galine savo automobilio dalimi ji kliudė tą kitą automobilį. Liudytoja apgadinto automobilio savininkei pranešė tik po kelių dienų, nes nežinojo, kieno tas apgadintas automobilis. Vairuotoja buvo nuleidusi langą, buvo iškišusi galvą į lauką. Po to ji nuvažiavo. Tarp automobilių nebuvo stipraus kontakto. Nuo bamperio liko juodi dryžiai. Jokių įlenkimų ant automobilio nebuvo. Ji gyvena antrame namo aukšte. Atstumas nuo namo iki automobilių aikštelės yra kokie 5 metrai. Automobiliai stovėjo vienas šalia kito. Mergina, išsukdama vairą, kliudė kitą automobilį. Tarp automobilių šonų buvo mažas atstumas. Matė viską per langą. Ant lapelio užsirašė automobilio numerį. Taip pat girdėjo automobilių susilietimo garsą. Buvo atsidariusi buto langus. Girdėjo garsą ne kaip smūgio, greičiau kaip trinties.

Liudytoja I. S. teismui parodė, kad jos automobilis Opel Astra stovėjo kieme. Tą pačią dieną nepastebėjo apgadinimų. Tik kitą dieną pamatė, kad mašina subraižyta. Po kelių dienų atėjo kaimynė ir pasakė, kad į mašiną atsitrenkė kita mašina, pasakė automobilio numerį. Automobiliui reikėjo perdažyti galinį bamperį ir ratlankį. Jokių įlenkimų, ar įskilimų padaryta nebuvo. Automobilio apgadinimai matėsi, bet jie buvo nedideli. Kaimynė L. B. jai pasakė, kad mergina išvažiuodama užkliuvo už jos automobilio. Kaimynė išgirdo garsą, pasižiūrėjo pro langą ir matė visą įvykį. Kaimynė sakė, kad matė, kaip mergina pažiūrėjo ir išvažiavo. Mergina kliudė jos automobilio keleivio pusės galinį bamperį ir ratlankį. Jos automobilis stovėjo priekiu į namą. Kaimynės nepažinojo, iki kol ji neatėjo ir nepasakė, kas kliudė jos automobilį. Kai pamatė savo apgadintą automobilį policijai nepranešė, nes nežinojo, kas jį apgadino. Jos automobiliui padaryta nežymi žala, žalą atlygino draudimas. A. M. jokių pretenzijų neturi.

Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ATPK 127 str. 2 d.).

Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų (ATPK 130 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., t. y. pažeidė kelių eismo taisykles (126 p.), nepalikdama pakankamo tarpo tarp automobilių, dėl ko važiuojant buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina šią išvadą, ginčo byloje dėl to taip pat nėra. Be jos pačios ir liudytojų parodymų, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1a-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.) papildomais duomenimis apie eismo įvykį (5 b. l.), L. B., I Sketerienės, A. M. paaiškinimais (6-9 b. l.), policijos pareigūnų M. P., L. Č. tarnybiniais pranešimais (10, 11, 12 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (13, 14 b. l.), fotonuotraukomis (15-21 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (26 b. l.).

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. M. atžvilgiu dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo negalima (ATPK 250 str.).

Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje esantys bei teismo surinkti įrodymai, teismo nuomone, nepatvirtina A. M. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų pažeidimo požymių. Objektyviųjų pažeidimo požymių nėra todėl, kad A. M. veiksmai po eismo įvykio nepasireiškė aktyviu pasitraukimu iš eismo įvykio vietos. Ji tiesiog užbaigė manevravimą išvažiuojant iš parkavimosi vietos ir išvažiavo. Liudytojų parodymais nėra užfiksuota, kad iš eismo įvykio vietos ji pasišalino skubiai. Surinkti įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti ir to, kad A. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Nagrinėjamu atveju A. M. paaiškino, kad automobilių kontakto nepajuto, nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, nematė, kad apgadino kitą automobilį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad iš eismo įvykio vietos ji nuvažiavo tyčia.

Aplinkybę, kad A. M. nejautė ir negirdėjo automobilių kontakto, patvirtina bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai. Įvykio metu A. M. klausėsi muzikos, vairuotojo pažymėjimą yra įgijusi tik 2016 m. vasario mėn. (3 b. l.), todėl jos patirtis vairuojant yra minimali. Jos vairuotas automobilis yra visas apibraižytas (15-21 b. l.), todėl buvusio kontakto galėjo nepastebėti ir vėliau. Savo paaiškinime policijai ji nurodė, kad įvykio metu žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, žvalgėsi, kai važiavo atbuline eiga, nejaučia savo automobilio gabaritų, nes vairuoja neseniai (8-9 b. l.). Dėl šių priežasčių kontakto tarp automobilių metu A. M. galimai net nežiūrėjo ta kryptimi, ties kuria įvyko kontaktas ir nesuprato, kad dėl savo automobilio gabaritų važiuodama gali kliudyti kitą automobilį. Liudytoja L. B. parodė, kad A. M. kelis kartus bandė išvažiuoti, ko nedarytų asmuo, suvokęs, kad apibraižė kitą automobilį. Po kontakto ant kito automobilio liko juodi dryžiai. Jokių įlenkimų ant automobilio nebuvo. Liudytoja girdėjo automobilių susilietimo garsą. Garsas buvo ne kaip smūgio, o kaip trinties. Liudytoja I. S. parodė, kad mašina buvo subraižyta. Automobiliui reikėjo perdažyti galinį bamperį ir ratlankį. Jokių įlenkimų, ar įskilimų padaryta nebuvo. Automobilio apgadinimai matėsi, bet jie buvo nedideli.

Taigi, kito automobilio apgadinimai buvo nedideli, vadinasi, kontaktas nebuvo stiprus. Be to, nenustatyta jokių aplinkybių ir motyvų, dėl kurių A. M. būtų turėjusi tikslą tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. A. M. vairuotas automobilis buvo draustas bei atlikęs techninę apžiūrą. Kitam automobiliui padaryta žala būtų buvusi atlyginta draudimo įmonės. Nėra ir jokių duomenų apie tai, kad pasišalindama A. M. tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai. Be to, visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai neduoda pagrindo daryti neabejotinai išvadai, kad A. M. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, todėl konstatuotina, kad jos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties. Atsižvelgiant į tai, byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, A. M. asmenybę – nebausta administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti A. M. paskyrus už padarytą pažeidimą numatytą 127 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 30² straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302²-302⁶ straipsniais, teismas,

nutaria:

A. M. pripažinti kalta ir nubausti už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo A. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.