Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-302-335/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ ieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui G. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GS Core“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo G. G. (toliau – ir atsakovas) 112,44 Eur skolos, 7,98 Eur palūkanų, 5 procentų procesinių palūkanų už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo G. G. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Atsakovas G. G., nesutikdamas su teismo sprendimo išvadomis ir motyvais, apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino ginčijamo reikalavimo dėl 91,13 Eur skolos priteisimo turinio ir nepagrįstai sprendė, kad tai reikalavimas dėl skolos už mobilaus ryšio paslaugas priteisimo, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą dėl ginčo esmės.

18. CPK 263 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Pagal CPK 265 straipsnio, reglamentuojančio klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą, 1 dalį, teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (liet. pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „GS Core“, perėmusi reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės AB Telia Lietuva, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo G. G. 112,44 Eur skolos, motyvuodama tuo, kad atsakovas neapmokėjo iki ieškinio pateikimo dienos už pradinės kreditorės suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d. pagal pradinės kreditorės apmokėjimui pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Iš kartu su ieškiniu pateiktos PVM sąskaitos – faktūros SAP Nr. 262153806 (už 2022 m. balandžio mėn.) detalizacijos matyti, kad iš bendros mokėtos 125,12 Eur sumos 91,13 Eur suma buvo priskaičiuota kaip plano nuolaidų grąžinimas už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. balandžio 8 d., o PVM sąskaitos – faktūros SAP Nr. 201268364 (už 2022 m. birželio mėn.) detalizacija patvirtina, kad atsakovui buvo priskaičiuotas 2,50 Eur dydžio skolos administravimo mokestis. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimais dalyje dėl 93,63 Eur skolos (91,13 Eur skolos (plano nuolaidų grąžinimu), ir 2,50 Eur skolos (administravimo mokesčiu) bei su ja susijusių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pateikė įrodymus, atsakovo manymu, patvirtinančius likusios skolos, atitinkamai, palūkanų ir žyminio mokesčio 2023 m. gruodžio 7 d. apmokėjimą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pradinė kreditorė atsakovui nuo 2020 m. balandžio 20 d. teikė mobiliojo ryšio paslaugas, o 2022 m. balandžio 6 d. atsakovas kreipėsi į pradinę kreditorę dėl teikiamų paslaugų pakeitimo į kitas paslaugas – namų paslaugas (interneto tiekimą), todėl jam nesuprantamas reikalavimas sumokėti 91,13 Eur skolą, kaip plano nuolaidų grąžinimą. Atsakovas prašė atmesti ieškinio reikalavimus dalyje dėl 91,13 Eur skolos (plano nuolaidų grąžinimo) bei 2,5 Eur skolos (administravimo mokesčio) priteisimo, ieškovei nenurodžius ir nepagrindus atsakovo prievolės mokėti nurodytas sumas.

21. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi bylą dėl nedidelės sumos priteisimo pasiskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo priimdamas 2024 m. sausio 8 d. sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai tiek 91,13 Eur skolos (plano nuolaidų grąžinimą), tiek 2,50 Eur skolos (administravimo mokestį), konstatavęs, kad pagal 2014 m. vasario 3 d. ir 2022 m. balandžio 6 d. sutartis (užsakymus) atsakovui buvo teikiamos ir mobiliojo ryšio, ir interneto ryšio paslaugos, 2022 m. balandžio 6 d. užsakyme nėra minimas paslaugų keitimas ir byloje nepateikta duomenų, kad jis būtų kreipęsis į pradinę kreditorę su tokiu prašymu, 91,13 Eur suma už plano nuolaidų grąžinimą susidarė daug ankščiau, nei sudaryta antroji sutartis (užsakymas), šiame užsakyme prie svarbios informacijos nurodyta, kad skolos administravimo mokestis – 2,50 Eur taikomas klientams, vėluojantiems atsiskaityti už suteiktas paslaugas daugiau negu 7 kalendorines dienas, o atsakovas vėlavo atsiskaityti.

22. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatliko pareigos nustatyti ir ištirti esmines, turinčias reikšmės bylai faktines aplinkybes, lemiančias ginčo santykio teisinį kvalifikavimą (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

23. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje buvo pateikta pradinės kreditorės ir atsakovo 2014 m. vasario 3 d. sudaryta sutartis OM 1603961, kurios pagrindu pradinė kreditorė teikė atsakovui mobilaus ryšio paslaugas, taip pat buvo pateiktas atsakovo pradinei kreditorei 2022 m. balandžio 6 d. teiktas užsakymas dėl šviesolaidinio interneto paslaugų atsakovui teikimo. Jokių kitų pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytų sutarčių, sutarčių pakeitimų ir užsakymų, kitų dokumentų dėl susitarimų sąlygų byloje nebuvo pateikta. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pradinė kreditorė atsakovui nuo 2020 m. balandžio 20 d. teikė mobiliojo ryšio paslaugas, 2022 m. balandžio 6 d. atsakovas kreipėsi į pradinę kreditorę dėl teikiamų paslaugų pakeitimo į kitas paslaugas – namų paslaugas (interneto tiekimą) ir jam yra nesuprantamas reikalavimas sumokėti 91,13 Eur skolą, kaip plano nuolaidų grąžinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. balandžio 8 d., pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių išsamiau netyrė ir nevertino, nors spręsdamas dėl tokio ieškovės reikalavimo pagrįstumo, juo labiau tenkindamas tokį reikalavimą, turėjo pareigą nustatyti šias turinčias reikšmės bylai faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą užtikrinti tinkamo įrodinėjimo procesą byloje, taigi, ir tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymą, turėjo pasiūlyti ieškovei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateikti rašytinius paaiškinimus į atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentus, papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos ieškinio reikalavimo dėl 91,13 Eur skolos priteisimo pagrįstumą, tačiau 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi, kuria skyrė bylą nagrinėti 2024 m. sausio 8 d. rašytinio proceso tvarka, to nepadarė. Rašytinio proceso metu kilus poreikiui išsamiau išnagrinėti tam tikras bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat galėjo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu atsakovui yra priskaičiuota 91,13 Eur skola, kaip plano nuolaidų grąžinimas už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. balandžio 8 d., kokias konkrečiai suteiktas nuolaidas atsakovas turi grąžinti, todėl nėra galimybės tinkamai kvalifikuoti ginčo santykį.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo, nes neištyrė ir nenustatė esminių, turinčių reikšmės bylai faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės atlikti instancinės teismo sprendimo kontrolės funkcijos, patikrinti ir įsitikinti, ar pirmosios instancijos teismo išvada dėl dalies ieškinio reikalavimų tenkinimo iš tiesų yra teisėta ir pagrįsta. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad liko neatskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

25. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

26. Padaręs pirmiau nurodytas išvadas dėl bylos baigties, apeliacinės instancijos teismas nevertina bei nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nes dėl jų turės pasisakyti bylą pakartotinai nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas. Perduodant bylą teismui nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei perskirstymo klausimai taip pat nespręstini (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.