- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-1080-42/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Virginija Gudynienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- E. G., E.Griškelio
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijos, Alytaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovui E. G. , ieškovo E.Griškelio IĮ atstovams Linai Monkeliūnienei, adv. Mindaugui Kukaičiui, atsakovo atstovei Ingai Jurkšaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E.G., E.Griškelio IĮ ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai ir Alytaus miesto savivaldybei dėl įsakymo panaikinimo ir pažeistų teisių gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai pirmosios instancijos teismą prašė panaikinti 2007-04-19 Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. (1.4)-ST-51, kuriuo reikalaujama iki 2007-06-01 nugriauti pastatytas metalines konstrukcijas ir rūsį, esančius Vilniaus g. 6, Alytuje; įpareigoti Alytaus apskrities viršininką sudaryti su ieškovu 919 m² žemės sklypo, esančio Vilniaus g. 6, Alytuje, nuomos sutartį; įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę išduoti ieškovui projektavimo sąlygų sąvadą dėl 764,27 m² ploto pastato Vilniaus g. 6, Alytuje pamatų sustiprinimo iš lauko pusės.
Nurodė, kad viršininko įsakymas naikintinas, kadangi nėra jokių įrodymų, kad būtų įrengtas rūsys. Metalinės konstrukcijos pastatytos tam, kad sustiprinti statinį, nes po šiluminės trasos renovacijos sėdo pamatai, atsirado įtrūkimai pamatuose ir sienose, namas tapo avariniu, bet nesant žemės nuomos sutarties, negalima buvo projektuoti ir gauti leidimo darbams atlikti. Ekspertai nustatė, kad pastatas buvo avarinės būklės ir sustiprintas tinkamai. Statinio apsaugojimas nuo griūties negali būti laikoma rekonstrukcija ir savavališka statyba, tai nėra nei patalpa, nei priestatas. 1996-07-15 ieškovui buvo išnuomotas 919 m² žemės sklypas Vilniaus g. 6, Alytuje, prie jam priklausančio pastato iki 2001-07-15 ne žemės ūkio paskirčiai. Pasibaigus sutarties galiojimui, sutartis nebuvo pratęsta naujam terminui, nors ieškovas naudojasi šiuo žemės sklypu, nes ant jo stovi pastatas, nuomotojas tam neprieštarauja, todėl laiko, kad sutartis sudaryta neterminuotai pagal CK 6.481 str.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino 2007-04-19 Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. (1.4)-ST-51; įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su E. G. 919 m² žemės sklypo, esančio Vilniaus g. 6, Alytuje, nuomos sutartį per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškinio dalį dėl reikalavimo išduoti E.Griškelio individualiai įmonei projektavimo sąlygų sąvadą paliko nenagrinėtą, kadangi ieškovas šį reikalavimą atsiėmė.
Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių dokumentų, šalių parodymų nustatė, kad 2007-04-19 Alytaus apskrities viršininko įsakymu ieškovas įpareigotas iki 2007-06-01 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytas metalines konstrukcijas ir rūsį, esančius Vilniaus g. 6, Alytuje, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas 1993-08-18 įsigijo nuosavybės teise 764,24 m² pastatą, esantį Vilniaus g. 6, Alytuje, 1996-07-15 ieškovui buvo išnuomotas 919 m² žemės sklypas po šiuo pastatu iki 2001-07-15, vėliau žemės nuomos sutartis pratęsta nebuvo, kadangi neparengtas teritorijos sutvarkymo projektas, detalusis planas. 2004-2005 m. Alytaus šilumos tinklai renovavo miesto šilumos trasą, kuri ėjo po šio pastato pamatais, todėl pamatai sėdo, sutrūko pamatai ir sienos, atsirado plyšiai. Sprendime nurodoma, jog baimindamasis dėl tokios pastato būklės, negalėdamas gauti leidimo, nesant žemės nuomos sutarties, ieškovas atliko statinio konstrukcijų sustiprinimą: sumontavo atraminę sienelę, ant jos metalines sijas, kurios neleidžia namui sugriūti, byloje nėra įrodymų, kad įrengtas rūsys. Ieškovo užsakymu buvo atlikta ekspertizė, kuri patvirtino, kad pastatas buvo avarinės būklės, sustiprinimas padarytas tinkamai, kurį nugriauti yra pavojinga, neparengus ir neatlikus kitų pamatų sutvirtinimo darbų. Teismas sprendė, kad žemės nuomos sutartis, pasibaigusi 2001-07-15, toliau nepratęsta ne dėl ieškovo kaltės, jis daug kartų kreipėsi dėl sutarties sudarymo, šiuo žemės sklypu naudojasi iki šio laiko, nes ant jo stovi asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas ir nuomotojas tam neprieštarauja. Sprendime taip pat nurodoma, 2001-07-15 galioję teisės aktai neįpareigojo ieškovo parengti detalaus plano, nuomos sutarties nesudarymas pažeidžia ieškovo teises ir interesus, jam trukdoma tinkamai rūpintis pastatu, todėl teismas atsakovą įpareigojo sudaryti su ieškovu žemės nuomos sutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neištyrė visų bylai reikšmingų faktų ir aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Ieškovas, atlikdamas jam priklausančio pastato, esančio Vilniaus g. 6, Alytuje, rekonstrukcijos darbus, kuriuos ieškovas įvardija kaip pamatų stiprinimą dėl statinio avarinės būklės, privalėjo įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą bei statinio projektą. Šių dokumentų ieškovas neturėjo, todėl jo atlikti darbai atitinka LR Statybos įstatymo 2 str. 71 dalyje įtvirtintą savavališkos statybos sampratą. Savavališkos statybos aktas ieškovui surašytas 2006 12 29, todėl pagal nuo 2006 11 01 įsigaliojusį Statybos įstatymo pakeitimo įstatymą ir pagal CK 4.103 str., kurio pakeitimas įsigaliojo 2006 10 31, savavališkai statomi ar pastatyti statiniai turi būti nugriauti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pateikta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-525-293-08, kurioje konstatuota, kad ieškovas savavališkai atliko statinio, esančio Vilniaus g,6, Alytuje, rekonstravimo darbus.
2. teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos teisinius santykius. Apeliantas nurodo, jog Alytaus apskrities viršininko administracija neatsisakė išnuomoti žemės sklypą, o reikalavo pateikti teisės aktuose nurodytus dokumentus. Prie ieškovo 2001 10 25 pateikto prašymo išnuomoti žemės sklypą pridėtas 919 kv.m. ploto žemės sklypo planas neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 12 30 įsakymu Nr.522 11 punkto, nustatančio, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą, reikalavimų. Apeliantas nurodo, jog Alytaus miesto savivaldybės administracija buvo informuota apie ieškovui surašytą savavališkos statybos aktą, todėl projektavimo sąlygų sąvadas išduotas neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismo sprendimas priimtas laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir principų, kurių įtvirtinimas civilinėje teisėje sudaro sąlygas teismui taikant teisę nukrypti nuo formalių teisės normų. Ieškovo nuomone, atsakovas apeliaciniu skundu siekia formalizuotos teisės taikymo, o ne teisingumo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus miesto savivaldybė prašo jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek civilinės teisės normos. Viešoji teisė (teritorijų planavimo, statybos įstatymai ir juos lydintys teisės aktai) nustato reikalavimus, kurių turi būti laikomasi statant statinius, statinių pripažinimo savavališka statyba tvarką ir savavališkos statybos pasekmių administracines teisines pasekmes. LR CK 4.103 straipsnyje reglamentuojama, kokios civilinės teisinės pasekmės atsiranda pažeidus normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto, arba kitaip pažeidę teisės aktuose nustatytus statybos reikalavimus, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2004-2005 m. Alytaus šilumos tinklai renovavo miesto šilumos trasą, kuri ėjo po ieškovui priklausančio administracinio pastato, esančio Vilniaus g.6, Alytuje, pamatais, ko pasėkoje pamatai sėdo, sutrūko pamatai ir sienos, atsirado plyšiai, todėl ieškovas, baimindamasis dėl tokios pastato būklės, atliko statinio konstrukcijų sustiprinimą: sumontavo atraminę sienelę, ant jos metalines sijas, kurios neleidžia namui sugriūti. Teismas taip pat rėmėsi ieškovo pateikto statinio būklės tyrimo akto išvadomis, patvirtinančiomis, kad pastatas buvo avarinės būklės, sustiprinimas padarytas tinkamai, kurį nugriauti yra pavojinga, neparengus ir neatlikus kitų pamatų sutvirtinimo darbų. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendime nurodytų aplinkybių nepakako išvadai ieškinį tenkinti.
Byloje nustatyta, kad 2007 m. balandžio 19 d. Alytaus apskrities viršininkas įsakymu Nr.(1.4.).-ST-51 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Alytaus mieste“, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įpareigojo E.Griškelio individualios įmonės savininką E. G. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytas metalines konstrukcijas ir rūsį, esančius Vilniaus g.6, Alytuje, ir sutvarkytų statybvietę (t.I. b.l.13). Tačiau ieškovas nurodė, kad jokio rūsio įrengta nėra (t.I b.l.4), pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad įrengtas rūsys, todėl laikytina, kad ši aplinkybė nėra nustatyta.
Ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimą, nurodė, kad jokie pastato rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami, o buvo imamasi priemonių užkirsti kelią avarijai ir statinio griūčiai (t.I. b.l.4, 96,148, t.II b.l.10). Statinio avarija - yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, taip pat žemės nuošliaužos statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose <...> (LR Statybos įstatymo 25 str. 1 d.). Ieškovas tiek ieškinyje (t.I. b.l.4, 96,148), tiek teismo posėdžio metu (t.I. b.l.10) nurodė, kad atliko statinio konstrukcijų sutvirtinimą, sumontavo atraminę sienelę ir atliko kitus darbus siekiant užtikrinti statinio saugumą ir tokiu būdu išvengti galimos avarijos, todėl šie veiksmai nėra neteisėti. Tačiau kokie veiksmai atliekami įvykus avarijai nustato Statybos įstatymo 25 str. 2 dalis. Avarijos likvidavimo tvarką reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.10.01:2002 ,,Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“, patvirtintas LR Aplinkos ministro 2002 05 07 įsakymu Nr.23, numatančiu, kad tokiu atveju skiriama avarijos tyrimo komisija ir atliekamas išsamus statinio avarijos tyrimas. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas apie statinio avariją niekam nepranešė ir neatliko kitų pareigų, numatytų Statybos įstatymo 25 str. 2 d., tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino.
Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad ieškovas negali gauti leidimo statinį remontuoti arba rekonstruoti, nes nėra sudaryta (pratęsta) žemės sklypo, ant kurio stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas, nuomos sutartis, kaip to reikalaujama Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje. Jis kelis kartus kreipėsi į rajono savivaldybę, kad būtų sudaryta žemės nuomos sutartis, tačiau tokie ieškovo prašymai nebuvo išspręsti ir žemės nuomos sutartis nėra sudaryta.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žemės nuomos sutartis, pasibaigusi 2001-07-15, toliau nepratęsta ne dėl ieškovo kaltės, kadangi jis daug kartų kreipėsi dėl sutarties sudarymo, šiuo žemės sklypu naudojasi iki šio laiko, ant jo stovi asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas ir nuomotojas tam neprieštarauja, nuomos sutarties nesudarymas pažeidžia ieškovo teises ir interesus, todėl įpareigojo atsakovą per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu 919 m² žemės sklypo, esančio Vilniaus g. 6, Alytuje, nuomos sutartį, nors teismas nesprendė, ar žemės nuomos sutarties sudarymas atitinka teisės aktų, reglamentuojančių naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos santykius, reikalavimus.
Esant išdėstytiems argumentams kolegija laiko pagrįstu apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neištyrė visų bylai reikšmingų faktų ir aplinkybių, turinčių reikšmės taikant materialinės teisės normas. Nurodytų aplinkybių pagrindu kolegija pripažįsta, kad nagrinėjęs bylą teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šis trūkumas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, dėl to byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.