Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams A. S. ir A. P. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. preliminariu sprendimu visiškai patenkino ieškovo reikalavimus.

Atsakovas A. S. prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, 2020 m. spalio 7 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka bei nustatė šalims terminą iki 2020 m. spalio 22 d. pateikti teismui visus bylai reikšmingus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus, taip pat nurodė, kad šalys turi teisę pateikti prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo paskelbtas 2020 m. lapkričio 4 d. tinklalapyje www.teismai.lt.

Teismo nutartis ieškovui bei atsakovui A. S. įteikta tinkamai, atsakovui A. P. dokumentai buvo siunčiami paskutiniu žinomu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 121 straipsnio 2 dalimi, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais, todėl, atsakovui A. P. nepranešus apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, laikytina, kad 2020 m. spalio 7 d. nutartis jam yra įteikta tinkamai.

Per teismo nustatytą terminą proceso šalys nepateikė papildomų paaiškinimų ar įrodymų, taip pat nepateikė prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontroles įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato - siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo, todėl ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis.).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą, aplinkos apsauga – tai aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (1 straipsnio 2 dalis); žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis ar jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (1 straipsnio 21 dalis.); piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (9 straipsnis); gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengtą žalos aplinkai <...>, o padariusieji žalos aplinkai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius (32 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Departamento pareigūnai nustatė, kad nuo 2019 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini). iki 2019 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini). atsakovai žvejojo Žeimenos ichtiologiniame draustinyje, Švenčionių raj., Pabradės sen., draudžiamu laiku (nuo spalio 16 d. iki gruodžio 25 d. žvejyba draudžiama). Žvejybos metu draudžiamu užkabinamuoju būdu sugavo lašišą. Žvejodami atsakovai pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Dl-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 9.1., 9.6., 10.2. ir 10.15 punktų reikalavimus. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovai padarė administracinį pažeidimą ir buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį. 2020 m. vasario 18 d. nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose (duomenys neskelbtini) atsakovams skirta po 210 Eur bauda. Nutarimai yra įsiteisėję. Priešingais teisei veiksmais atsakovai padarė žalą aplinkai – žuvų ištekliams, nes neteisėtos žvejybos metu neteisėtai sugavo lašišą. Ieškovas atsakovų padarytą žalą žuvų ištekliams paskaičiavo remiantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Dl-27, kuri sudaro – 1 740 Eur sumą. Ieškovas išsiuntė atsakovams pasiūlymus dėl 1 740 Eur žalos atlyginimo per 40 dienų nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, tačiau atsakovai žalos geranoriškai neatlygino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų sumokėję ieškovui 1 740 Eur sumą (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 63 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato prievolę fiziniams ir juridiniams asmenims, padariusiems žalą žuvų ištekliams, ją atlyginti teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 11 punktą ir 32 straipsnio 4 dalį – žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką.

Atsakovo A. P. prieštaravimuose pateikti argumentai nepaneigia jo atsakomybės už gamtai padarytą žalą, nepaneigia preliminariame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neatvyko į siųstus Departamento šaukimus atvykti surašyti administracinio nusižengimo protokolo, dėl to protokolai buvo surašyti jam nedalyvaujant. Šis atsakovo elgesys parodo atsakovo neveikimą, pasyvumą ir abejingumą, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, o vėliau pateikti prieštaravimai nesuponuoja atsakovo nekaltumo, kadangi neparemti įrodymais. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į prieštaravimus nurodytais argumentais, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti kitoje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu administracinio nusižengimo ir šioje byloje įrodinėjimo dalykas dėl ieškovo reikalavimo sutampa, t. y. atsakovo veiksmų neteisėtumas. Dėl to administracinio nusižengimo byloje nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia. Paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. atsakovo A. P. kaltė atsiranda nuo momento, kai vyko su A. S. pasiimti neteisėtai sugautos lašišos, atsakovas turėjo pareigą pasidomėti kur vyksta, dėl kokių priežasčių, tačiau nesiėmė visų įmanomų priemonių šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Todėl nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad įvykio metu dirbo pavėžėju ir nenutuokė, jog vyks paimti neteisėtai sugautos lašišos byloje yra neįrodyta, atsakovas nėra pateikęs atitinkamų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą – darbą pavėžėju. Be to, būtina pažymėtina, kad atsakovo dalyvavimą žvejyboje patvirtina „Lašišos dienoraščio“ savanorių A. L. ir V. L. paaiškinimai bei Departamento pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ieškovo pateikta vaizdinė medžiaga iš įvykio vietos. Teiginiai pateiktuose prieštaravimuose tėra atsakovo samprotavimai, pasiteisinimai, neparemti jokiais faktiniais įrodymais, kuriais teismas galėtų daryti priešingą išvadą nei priimtame preliminariame teismo sprendime.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovų neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnis) – žvejojo Žeimenos ichtiologiniame draustinyje, Švenčionių raj., Pabradės šen., draudžiamu laiku (nuo spalio 16 d iki gruodžio 25 d. žvejyba draudžiama) ir draudžiamu užkabinamuoju būdų neteisėtai sugavo lašišą t. y. padarė gamtai žalą (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Kaip minėta, gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė, žala tiesiogiai susijusi su atsakovų kaltais veiksmais, todėl atsakovams kyla deliktinė atsakomybė – jie privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą aplinkai. Žala paskaičiuota remiantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Dl-27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 1 740 Eur už žuvų ištekliams padarytą žalą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl buvo pagrindas preliminariu sprendimu šią sumą priteisti iš atsakovų solidariai (CK 6.6 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Taip pat, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, preliminariu sprendimu ieškovui solidariai iš atsakovų buvo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 740 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugpjūčio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šioje dalyje preliminarus sprendimas taip pat pagrįstas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas A. P. nenurodė jokių svarių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, teismui leidžiančių konstatuoti, jog preliminariu sprendimu priteista žala galėtų būti laikytina nepagrįsta. Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti priešingai nei buvo konstatuota preliminariame sprendime.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 20 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 10 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 8,92 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po iš kiekvieno atsakovo po 4,46 Eur (CPK 92 straipsnis).

Bendra bylinėjimosi išlaidų suma, priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis, sudaro 28,92 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 14,46 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsniu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-28825-909/2020 (proceso Nr. 2-68-3-23137-2020-9), palikti nepakeistą:

Priteisti solidariai iš atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, naudai 1 740 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt eurų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 740 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nurodytą sumą sumokant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor bankas AB.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,46 Eur (keturiolika eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,46 Eur (keturiolika eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Išaiškinti atsakovams, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.