Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovui Arūnui Kasparavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde (b. l. 2–5) nurodoma, kad Kelmės rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. PA-42, pareiškėjai jaunimo reikalų koordinatorei už Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio punktų, 15 straipsnio l dalies 5 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2 p., 2.3 p., 2.4 p., 2.5 p., 4.1 p., 5.1 p., 7.1 p., 9.1 p., 9.3 p. ir 9.8 p. nuostatų netinkamą vykdymą paskyrė tarnybinę nuobaudą - pastabą. Nurodė, kad kiekvienais metais ji yra šaukiama pas direktorę ant kilimėlio ir būna verčiama rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš užimamų pareigų savo noru. Pareiškėjai atvirai grasinama, kad jei pati neišeis, suras priežastį ją atleisti. 2017 m. lapkričio pradžioje pasikartojo tas pats ritualas ir jai buvo liepta rašyti pareiškimą savo noru išeiti iš darbo. Pareiškėja nesutiko, tuomet jai buvo pasakyta, kad ras būdą, kaip ją atleisti iš darbo. Kadangi psichologinis spaudimas tęsiasi ilgą laiką, paskutinį pokalbį direktorės kabinete pareiškėja įrašė į diktofoną, kurį prideda prie skundo. 2018 m. sausio 5 d. pareiškėja gavo Kelmės rajono savivaldybės administracijos pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr.(7.44)S-56, kuriame pareiškėjai pranešta, kad yra duomenų, jog ji įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą - Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 4 p., 6 p., ir 8 p., 15 str. l dalies 3 p., 4 p., 5 p., Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 4.1, 5.1, 7.1, 9.1, 9.3 ir 9.8 p. bei pareigybės aprašymo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A-1414, 19 ir 25 p. nuostatų netinkamu vykdymu. Šiame pranešime nebuvo nurodyti pareiškėjos konkretūs veiksmai ar neveikimas, kurie vertinami kaip tarnybinis nusižengimas. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į Administraciją dėl pranešimo sukonkretinimo, nes pagal gautą pranešimą liko neaišku dėl ko turi teikti pasiaiškinimą, tai yra buvo apsunkinta teisė į gynybą. Administracija tikslinti pranešimą atsisakė, tačiau pateikė Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 12 d. raštą Nr.(7.44)S-191. Iš šio rašto turinio pareiškėja nesuprato apie galimo kažkokio tai tarnybinio nusižengimo atveją. 2017 m. sausio 17 d. 16 val. 50 min. pareiškėją pakvietė į Komisijos posėdį, dėl ko nebeturėjo jokios galimybės pasinaudoti savo teise turėti atstovą. Pareiškėjai pasakius, kad nori dalyvauti posėdyje su atstovu, iš jos buvo išsijuokta. Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 22 d. išvadoje dėl V. S. galimo tarnybinio nusižengimo Nr. VA-17 nurodoma, kad D. L. savo rezoliucijoje nurodė „registruoti V. S.“. Kelmės rajono savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemoje rezoliucijoje Nr. REZ-115896 D. L. V. S. pavedė „Užregistruoti į renginį save ir pavaduotoją D. L.“. Pareiškėja skunde pažymi, kad pareiškėjai įteikto Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 13 d. rašto Nr.(17.13-41)SD-6330 kopiją DVS „Kontora“ sistemoje failas G-6584.pdf, matosi, kad 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliucija užrašyta „D. L., V. S.“ ir be datos „Registruoti V. S.“. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. įsakymu Nr. A- patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės dokumentų valdymo tvarkos aprašo 29 p. numato, kad „Bendrojo priėmimo skyriaus darbuotojas įrašo vadovų rezoliucijas į DVS „Kontora“ (nustato rezoliucijos įvykdymo terminą (datą), vykdytoją (vykdytojus), tikslią rezoliucijos užduotį, kitus užduočių duomenis). Aprašo 30 p. numatyta, kad „Vykdytojai su pavedimais taip pat susipažįsta DVS „Kontora“, kurioje gali pamatyti nuskenuotą dokumentą ir rezoliucijas, pažymėdami dokumento kortelės lange „susipažinau“. 33p. nurodyta, jei dokumentas yra informacinis ir rezoliucijoje nurodomas tik vykdytojas, nenustatant užduoties ar nurodant, kad dokumentas teikiamas tik susipažinti, DVS „Kontora“ užduotis neskiriama. Iš pridedamos DVS „Kontora“ Dokumento operacijų žurnalo matosi, kad 2017 m. lapkričio 14 d. 10:58:36 užregistruotas skenuotas dokumentas. Su šiuo dokumentu pareiškėja susipažino 2017 m. lapkričio 14 d. 11:25:47. Be to pareiškėja nurodė, kad su D. L. sutarė, kad pareiškėją turi užregistruoti renginyje dalyvauti D. L., nes pareiškėja visą savaitę blogai jautėsi ir sirguliavo, buvo užsiregistravusi pas gydytoją. D. L. sutiko. Nieko nelaukusi, 2017 m. lapkričio 14 d. 14:24 elektroniniu laišku išsiuntė registraciją į renginį dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos D. L.. Apie 2017 m. lapkričio 14 d. 13:48 buvo pakeista rezoliucija ir įdėta į DVS „Kontora“ su nauja rezoliucija „Užregistruoti į renginį save ir pavaduotoją D. L.“ pareiškėjai nebuvo suteikta informacija. Pareiškėja rezoliuciją pamatė 2017 m. lapkričio 14 d. 11:25:47 ir negalėjo numanyti, kad po pietų pertraukos D. L. persigalvos ir užrašys kitą rezoliuciją. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad ji tikrai 2017 m. lapkričio 14 d. informavo D. L., kad planuoja 2017 m. lapkričio 23 d. lankytis pas gydytoją, kadangi ji sirgo ir blogai jautėsi jau ne vieną dieną. Dėl blogos sveikatos teko pas kardiologą apsilankyti 2017 m. lapkričio 22 d. Kas užrašyta registracijos talonėlyje, nekreipė dėmesio. 2017 m. lapkričio 23 d. pareiškėja nurodė, jog buvo darbe ir vykdė įprastines funkcijas. Tik 2017 m. gruodžio 10 d., po to, kai atsisakė iš darbo išeiti savo noru, pareiškėjos paprašė parašyti paaiškinimą, dėl ko nebuvo 2017 m. lapkričio 23 d. renginyje. Kadangi tikrai buvo pas gydytoją, paaiškinime įrašė datą, buvusią ant registracijos talonėlio, nepagalvodama, kad ten yra kita data, o ne faktinio apsilankymo data.

Remiantis aukščiau išdėstyta nuostata, nėra pagrindo naikinti Administracijos direktoriaus 2018- 01-23 įsakymo Nr. PA-42

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos V. S. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. DA-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. S. skyrimo“, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 15, 28, 29 ir 30 straipsnių nuostatomis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 ir atsižvelgdama į Komisijos V. S. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti 2018 m. sausio 22 d. išvadą Nr. VA-17 „Dėl V. S. galimo tarnybinio nusižengimo“.

Šiuo atveju, sprendžiant, ar Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (29 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Kelmės rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatore – karjeros valstybės tarnautoja ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pareiškėjos darbinę veiklą. Sprendžiant pareiškėjos, kaip karjeros valstybės tarnautojos, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas, redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 1 d.).

Skundžiamas Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 23 d įsakymas Nr. PA-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. S. skyrimo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15, 28, 29 ir 30 straipsnių nuostatomis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 ir atsižvelgus į Komisijos V. S. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti 2018 m. sausio 22 išvadą Nr. VA-17 „Dėl V. S. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada). Išvadoje konstatuota, jog įvertinus įrodymus nustatyta, kad V. S. veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis V. S. pateikusi melagingą informaciją, nevyko į renginį kuris vyko darbo valandomis ir nevykdė savo pareigų, pateikusi neteisingą informaciją apie vizitą pas gydytoją ir šios informacijos pagrindu atsisakydama vykti į renginį pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, t.y. padorumo ir pavyzdingumo principų, kuriais vadovaujantis kiekvienas valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepriekaištingos reputacijos, Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą (valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių) Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.2 p., 2.3 p., 2.4 p., 2.5 p., 4.1 p., 5.1 p., 7.1 p., 9.1 p., 9.3 p. ir 9.8 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų; vykdyti savo pareigas, vadovaudamasis valstybės valdžios institucijų suformuotais tikslais ir kryptimis. Valstybės tarnautojas privalo elgtis politiškai neutraliai, nežlugdyti valstybės valdžios institucijų sprendimų ar veiksmų; vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus; tarnauti visuomenės interesams; elgtis nepriekaištingai, asmeniškai atsakyti už savo sprendimus, būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti. Šis veiksmas sukėlė neigiamas pasekmes sukėlė abejones dėl valstybės tarnautojo etikos – padorumo ir pavyzdingumo principų laikymosi V. S. veikoje lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusižengimo padarymo data 2017 m. lapkričio 23 d. Nusižengimas padarytas dėl tyčios.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, to paties straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Be to, valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktus). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose teisės aktuose.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 2002 m. birželio 25 d. Nr. 977 (toliau – Taisyklės) 3 punkte nurodoma, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Byloje nustatyta, jog tokia oficialia informacija apie padarytą tarnybinį nusižengimą buvo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo priėmimo skyriaus Susitikimo su Lietuvos moksleivių sąjungos Kelmės padalinio atstovais 2017 -12 -28 Protokolas Nr. VK-608 (toliau – Protokolas), tai patvirtina ant protokolo esanti rezoliucija dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo (b. l. 35). Kitų duomenų, kuriais būtų pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu, teismui nepateikta. Pažymėtina, jog nurodytame Protokole apskritai nėra įvardinta pareiškėjos pavardė, tik protokolo antrame lape yra įvardinta, jog Mokyklų savivaldų informavimo centro pirmininkė K. K., atsakydama į klausimą dėl to, kaip mokiniai vertina Jaunimo reikalų koordinatorės veiklą, nurodė, kad žmogus yra „toksiškas“, nepadeda, vengia organizuoti renginius, sudėtinga bendradarbiauti. Konkrečių duomenų apie netinkamą veiką, iš kur būtų aišku, kas, kur ir kada atliko, Protokole nėra. Tokiu būdu, byloje nustatyta, jog vada pradėti tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu buvo nurodytas Protokolas, tačiau jame nėra užfiksuota, koks, kada ir kur tarnybinis nusižengimas padarytas, jame buvo aptarti tik tam tikri neigiami pareiškėjos darbo aspektai.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 2002 m. birželio 25 d. Nr. 977 (toliau – Taisyklės) 7 punkte nurodoma, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.

Taisyklių priede „Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdys“ nurodoma, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodytas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 5 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 34) (toliau – Pranešimas) nurodoma, kad yra duomenų, jog pareiškėja yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 6, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos eitos taisyklių 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 4.1, 5.1, 7.1, 9.1, 9.3, ir 9.8 punktų, bei pareigybės aprašymo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A-1414, 19 ir 25 punktų nuostatų netinkamas vykdymas. Jokių kitų aplinkybių nurodoma nėra, kaip priedai prie šio pranešimo pridedama Susitikimo su Lietuvos moksleivių sąjungos Kelmės padalinio atstovais 2017 -12 -28 Protokolo Nr. VK-608 kopija, Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-11-13 kvietimo Nr. (17.13-41)SD-6330 kopija, gauto dokumento registracijos kopija, V. S. 2017-12-10 paaiškinimo kopija, priėmimo pas gydytoją talono kopija, VšĮ Kelmės ligoninės rašto Nr. S-1041(2.3) kopija, bei teisės aktai – Valstybės tarnybos įstatymo 3 ir 15 straipsnių kopijos, Pareigybės aprašymo kopija. Iš savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A-1414, straipsnių, kurie nurodyti Pranešime, matyti, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas inicijuoja neformalių jaunimo grupių, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų rėmimo programų ir priemonių savivaldybės teritorijoje rengimą, siekdamas įtraukti jaunimą į aktyvią veiklą bei skatindamas jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas aktyviai įgyvendinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme nustatytas funkcijas ( 19 p.), bendradarbiauja su savivaldybės administracijos tarnautojais, savivaldybės jaunimo reikalų taryba, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovais, vykdančiais su jaunimu susijusią veiklą, regionine jaunimo organizacijų taryba, jaunimo organizacijomis, su jaunimu dirbančiomis organizacijomis bei neformaliomis jaunimo grupėmis (25 p.).

Taigi pranešime nurodomos tik bendro ir specialaus pobūdžio teisės normos, tačiau nėra nurodomos tarnybinio nusižengimo aplinkybės. Valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendime administracinės bylos Nr. A-3008-662/2018 nurodoma, jog kitos viešojo administravimo įstaigos ar institucijos raštu pateikta informacija dėl galimo valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje negali būti vertinama kaip dokumentas, pakeičiantis Taisyklių 7 punkte numatytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Būtent už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) kyla pareiga išsiaiškinti, kokios viešojo administravimo įstaigos ar institucijos pateiktoje informacijoje dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytos aplinkybės gali turėti tarnybinio nusižengimo požymių, ir aiškiai suformuluoti kaltinimą valstybės tarnautojui, įtariamam padariusį tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes (veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeista teisės aktai, reglamentuojantys šio valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme. Taigi šiuo atveju tokia pareiga aiškiai suformuluoti kaltinimą pareiškėjai, įtariamai padariusiai tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes, kilo atsakovui, t. y. Kelmės rajono savivaldybės administracijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prie Kelmės rajono savivaldybės administracijos pranešimo apie tarnybinį nusižengimą pridedami priedai - Susitikimo su Lietuvos moksleivių sąjungos Kelmės padalinio atstovais 2017 -12 -28 Protokolo Nr. VK-608 kopija, Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-11-13 kvietimo Nr. (17.13-41)SD-6330 kopija, gauto dokumento registracijos kopija, V. S. 2017-12-10 paaiškinimo kopija, priėmimo pas gydytoją talono kopija, VšĮ Kelmės ligoninės rašto Nr. S-1041(2.3) kopija, nevertintini kaip dokumentai, iš kurių pareiškėja turėjo ir galėjo aiškiai suprasti, kokio pobūdžio tarnybinio nusižengimo padarymu ji yra kaltinama. Jokie prie pateikto Pranešimo papildomi dokumentai nėra laikomi sudėtine Pranešimo dalimi. Teismas dar kartą atkreipia dėmesį, jog pagrindas tarnybiniam patikrinimui pradėti buvo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo priėmimo skyriaus Susitikimo su Lietuvos moksleivių sąjungos Kelmės padalinio atstovais 2017 -12 -28 Protokolas Nr. VK-608, kuriame visiškai nėra nurodytos galimo tarnybinio nusižengimo vieta, laikas, aplinkybės. Pažymėtina, jog kiti priedai - Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-11-13 kvietimo Nr. (17.13-41)SD-6330 kopija, gauto dokumento registracijos kopija, V. S. 2017-12-10 paaiškinimo kopija, priėmimo pas gydytoją talono kopija, VšĮ Kelmės ligoninės rašto Nr. S-1041(2.3) kopija yra visiškai nesusiję su Protokole išdėstytomis aplinkybėmis, šių dokumentų pagrindu tarnybinis patikrinimas pradėtas nebuvo, teismui nėra pateikta nei įsakymų pradėti tarnybinį patikrinimą šiuose dokumentuose nustatytų pažeidimų pagrindu, nei pateikti dokumentai su atitinkama rezoliucija. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai pripažino, kad tokių įrodymų pateikti negali, nurodė, kad tarnybinis patikrinimas šių dokumentų pagrindu pradėtas žodiniu pavedimu.,

Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 31-33) kvalifikuojant pareiškėjos veiksmus nurodyta, kad V. S. pateikė melagingą informaciją, nevyko į renginį, kuris vyko darbo valandomis ir nevykdė savo pareigų, pateikusi melagingą informaciją apie vizitą pas gydytoją ir šios informacijos pagrindu atsisakė vykti į renginį. Nurodoma, jog ši veika padaryta tyčia. Jokios išvados dėl Susitikimo su Lietuvos moksleivių sąjungos Kelmės padalinio atstovais 2017 -12 -28 Protokole Nr. VK-608, kuris buvo pagrindu pradėti tarnybinį patikrinimą, nurodytų aplinkybių išvadoje nėra, šis Protokolas apskritai neaptartas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-473/2007 nurodoma, jog pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui.

Taigi, pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda ne pagal oficialų pranešimą apie padarytą tarnybinį nusižengimą - Susitikimo su Lietuvos moksleivių sąjungos Kelmės padalinio atstovais 2017 -12 -28 Protokolą Nr. VK-608, kuriame visiškai nekalbama apie tuos nusižengimus, kurie buvo nustatyti Išvadoje dėl V. S. galimo tarnybinio nusižengimo, ne pagal pranešime apie tarnybinį nusižengimą, formuojamas kaltinimo ribas, kurios šiuo atveju buvo suformuotos, nurodant Pareigybės aprašo punktus, bet ir už veiksmus - dėl nevykimo į renginį darbo metu ir melagingų duomenų pateikimą. Pradėjus tarnybinį patikrinimą pagal Protokolą, papildomas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pateiktas nebuvo, jo padarymo laikas, vieta ir būdas nekonkretizuoti. Taigi, įvertinus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinį darytina išvada, kad pranešimo turinyje nenurodyti jokie konkretūs argumentai, įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, taip pat nenurodyta, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai vertinami kaip tariamas nusižengimas, ir tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu. Teismas dar kartą pažymi, jog prie Pranešimo pridedami bet kokie priedai nėra ir negali būti laikomi sudėtine pranešimo apie tarnybinį nusižengimą dalimi, o pats tarnybinis patikrinimas gali būti pradėtas tik esant aiškiai išreikštai į pareigas priėmusio asmens iniciatyvai, esant priimtam atitinkama įsakymui ar rezoliucijai, ir tik nurodytose ribose.

Atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog yra padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, nagrinėjamu atveju pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorės 2018 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. PA-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. S. skyrimo“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. S. skundas tenkintinas.

Panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorės 2018 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. PA-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. S. skyrimo“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinį teismą Šiaulių rūmus.