- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- A18.-840-990/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Pažeidėjas
- E. Z.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. vasario 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja L. U. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo E. Z. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 73 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2018 m. vasario 2 d. apie 19.30 val. 1.4.4.; 1.4.5.; 1.5.6.; 19.10.;
vyriausiesiems patruliams T. L. (T. L.) ir A. P. (A. P.) atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir minėto buto šeimininkui A. V. (A. V.) nurodžius, kad E. Z. daužo indus, minėti policijos patruliai sulaikė E. Z. ir pastarąjį vežė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Vežamas E. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (E. Z. iškvepiamame ore nustatyta 2,88 promilės alkoholio), pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, daužyti galvą į tarnybinio automobilio stiklą. Minėtiems policijos patruliams pareikalavus nusiraminti E. Z. į šiuos reikalavimus nereagavo, pradėjo keiktis, muistytis, spardėsi kojomis, bandė antrankiais už nugaros surakintas rankas permesti į priekį.
Teismo posėdžio metu E. Z. parodė, kad 2018 m. vasario 2 d. jam paskambino jo pusbrolis A. V. ir paprašė prijungti skalbyklę. Jis su savo penkerių metų amžiaus vaiku nuvažiavo pas A. V., kur jis prijungė skalbyklę, po ko jie susėdo ir pradėjo kalbėtis apie gyvenimą. A. V. buvo išgėręs. Tuo metu jis gėrė nealkoholinį alų. Ant stalo stovėjo degtinės butelis. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis stiklinę trenkė į stalą. Eidamas į kambarį jis užsikabino už žaliuzės ir nuplėšė ją. Tada A. V. iškvietė policiją. Belaukdamas policijos pareigūnų jis išgėrė butelį degtinės. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė. Vaikas minėto konflikto nematė, nes buvo kambaryje, kur žaidė telefonu ir žiūrėjo multiplikacinius filmus, o jis su A. V. sėdėjo virtuvėje. Tai gali patvirtinti A. V.. Vaikas konflikto negirdėjo, nes jie garsiai nešūkavo, tiesiog jie susiginčijo. Kas vyko toliau, jis neatsimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Galėjo būti, jog jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis yra užsikodavęs, bet išgėrė, todėl neprisimena, kas toliau vyko. Jis nemoka jam skirtų baudų, nes neturi kaip, šiuo metu jis nedirba, nepavyksta susirasti darbo, nepavyksta suderinti vaiko priežiūros ir darbo paieškos. Jis vienas augina vaiką, motina yra atsiribojusi nuo vaiko visiškai. Jis prašo skirti jam viešuosius darbus, bet ne baudą.
Teismo posėdžio metu A. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. E. Z. jam matytas, gavus pranešimą nuvykti į Darželio gatvę, Vilniuje, jis nuvyko į nurodytą vietą, kur buvo E. Z., dar vienas vyras ir vaikas. Kažkuris iš vyrų pasitiko juos koridoriuje. Jam atrodo, kad ten buvo vienas kambarys ir virtuvė. Jiems užėjus į butą E. Z. buvo nusirengęs. Pastarasis iš pradžių nebuvo agresyvus, kitas vyras irgi nebuvo agresyvus. E. Z. buvo akivaizdžiai išgėręs. E. Z. brolis paaiškino, kad buvo konfliktas, kurio metu E. Z. daužė daiktus, sulaužė duris. Jiems užėjus į butą vaikas buvo kambaryje. Jis E. Z. pasiūlė, kad šis pasikviestų arba savo motiną, arba savo vaiko motiną, kad jos atvažiuotų ir pasiimtų vaiką. Jis nepamena, kas pakvietė motiną. Atvažiavo E. Z. motina, jie užpildė aktą ir E. Z. pasakė, kad šis važiuos su policijos pareigūnais, o ne su motina. Tada E. Z. pradėjo agresyvėti, nenorėjo su jais eiti, keikėsi necenzūriniais žodžiais, bet kokiais, jis neprisimena. E. Z. buvo uždėti antrankiai, pastarasis buvo paguldytas ant žemės, nes elgėsi agresyviai, nenorėjo eiti iki tarnybinio automobilio, bet jie E. Z. vis tiek nusivedė iki automobilio. Jis vairavo tarnybinį automobilį, jie važiavo iki policijos komisariato. Jo kolega sėdėjo su sulaikytuoju, nes jų automobilis nėra pritaikytas vežti sulaikytuosius. Kolega paprašė sustabdyti automobilį. Jam sustojus ir išlipus kolega pasakė, kad sulaikytąjį reikia ištraukti iš automobilio, nes šis elgiasi agresyviai, daužosi. E. Z. daužėsi ir kojomis, ir rankomis. Ištraukus E. Z. iš automobilio jis pamatė, kad praskelta E. Z. veido srityje. Jis iškvietė medikus. Atvažiavę medikai apžiūrėjo E. Z., po ko pastarasis buvo įsodintas į kolegų automobilį. Jis nematė, kaip E. Z. daužė į automobilio stiklą, nes jis vairavo. Antrankiai E. Z. buvo užsegti laiptinėje.
Teismo posėdžio metu A. V. parodė, kad 2018 m. vasario 1 d. jis nusipirko skalbyklę, kurios jis nemokėjo prijungti. Jis paskambino E. Z. ir paklausė, ar šis moka prijungti skalbyklę. E. atsakė, kad gali atvažiuoti ir prijungti. E. atvažiavo su vaiku apie 15.30 val. ir prijungė minėtą skalbyklę. Jis E. pasiūlė išgerti alkoholio, tačiau E. atsisakė ir nurodė, kad negeria. Kol E. su sūnumi važiavo pas jį, jis išgėrė skardinę alaus. Kai atvažiavo E. su sūnumi, E. sūnus iš karto nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovytę. Ten buvo televizorius, taigi E. sūnus įsijungė animacinius filmukus, o jis su E. tuo tarpu nuėjo į virtuvę. Jis turėjo nealkoholinio alaus, kurį pasiūlė E.. Jis pats turėjo degtinės ir sakė, kad ją gers. Jis paprašė E. jam pilti ir E. jam pylė. Jie sėdėjo apie dvi valandas. E. labai dažnai išeidavo į lauką parūkyti, o jis pats nerūko. E. buvo nervingas, vis jį skubino ir jam atsibodo, dėl ko kilo konfliktas. Tuo metu E. vaikas buvo jau net primigęs. E. atsistojo ir pasakė, kad išvažiuoja. Jis paprašė palaukti, nes vaikas miega. Tada E. paėmė stiklinę ir stipriai pastarąją pastatė. Jis E. pasakė, kad šis nedaužytų indų. Eidamas į kambarį E. dar užkabino tokius tarybinių laikų vadinamus varveklius ir pastaruosius suplėšė. Jis E. pasakė, kad šis čia jam neplėšys, ir E. pastūmė. Vaikas šio konflikto nematė, nes miegojo. Jis buvo girtas ir pasakė, kad kvies policiją. Jis paskambino policijai ir paprašė atvažiuoti, nes E. tuoj jam viską išdaužys, išdraskys tuos varveklius. Tada E. aprimo ir pasakė, kad viskas yra gerai. E. paklausė, ar gali pas jį nakvoti. Jis leido ir pasakė, kad perskambins policijos pareigūnams. Jis paskambino, bet buvo per vėlu, pareigūnai atvažiavo ir patys pasakė, kad čia ramu, konflikto nėra. Jis pasakė, kad jis buvo per daug išgėręs. Pareigūnai davė jam papūsti, pamatė, kad jis yra tikrai išgėręs. Atvykus pareigūnams E. buvo ramus, bet po to susinervino, kai pareigūnai pradėjo liesti jo vaiką. Pareigūnai pasakė, kad paims E. vaiką. Jis pasakė, kad nereikia to daryti, nes yra močiutė, kuri atvažiuos ir paims vaiką. Tada E. labai supyko. E. pareigūnai liepė sėdėti, bet E. vis kėlėsi, ėjo žiūrėti sūnaus, ar pastarojo nepaėmė. Pareigūnai E. vėl liepė sėstis, ramino E., bet pastarasis vis kėlėsi ir vis ėjo. Pareigūnas pasakė, kad jeigu E. taip toliau elgsis, E. bus sulaikytas. Atvykusi E. motina irgi liepė E. klausyti pareigūnų, bet E. vis tiek vėl kėlėsi, žiūrėjo, kur jo sūnus. Pareigūnai E. liepė eiti atgal, tačiau E. neklausė. Jis pats nustebo, iš kur pas E. rado promilės, nes E. jo akivaizdoje negėrė ir neatvyko girtas. E. neklausė pareigūnų, todėl pastarieji E. uždėjo antrankius. E. nenorėjo eiti, pasipriešino pareigūnams, taigi pastarieji tiesiog sulaikėE. ir nutempė iki automobilio. E. sakė, kad nenori eiti ir sakė, kad liks nakvoti, ėjo atgal ir pareigūnai nutempė E. jėga. E. vedamas cypė, E. nekrito ant laiptų, E. tempė, oE. tiesiog cypė. Jis E. pasakė necypti kaip merga. Atvykus pareigūnams E. buvo iki pusės nuogas, nes pas jį bute buvo karšta, E. nusirengė megztinį, po to apsipylė marškinėlius alumi ir pakabino marškinėlius džiūti. JisE. nedavė nieko apsirengti, nes E. išrankus.
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas policijos pareigūnų įvykio vietoje, tačiau minėtame vaizdo įraše administraciniams nusižengimams reikšmingų duomenų neužfiksuota.
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. vasario 2 d. 21.18 val. E. Z. iškvepiamame ore nustatyta 2,88 promilės alkoholio (b. l. 7).
(duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis T. L. 2018 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. vasario 2 d. apie 19.22 val. patruliavimo su vyriausiuoju patruliu A. P. metu buvo gautas pranešimas, kad pranešėjo pusbrolis ir kitas asmuo namuose išdaužė daiktus, indus, o namuose yra mažas vaikas. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko neblaivus pranešėjas A. V., kuris teigė, kad susipyko su savo pusbroliu E. Z.. Pastarasis buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai, svirduliavo. A. V. nurodė, kad E. Z. pradėjo daužyti nuo stalo stiklines, stumdytis, o visą įvykį matė nepilnametis D. Z.. Alkotesteriu buvo patikrintas A. V. blaivumas, o D. Z. perduotas močiutei J. Z.. Sulaikytas E. Z. pristatomas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą automobilyje pradėjo agresyviai elgtis, norėjo stotis, pradėjo daužyti galvą į automobilio stiklą. Pareikalavus nutraukti šiuos veiksmus E. Z. į reikalavimus nereagavo, pradėjo keiktis necenzūriniai žodžiais, muistytis, spardytis kojomis, bandė į priekį permesti rankas, kurios buvo surakintos antrankiais už nugaros. E. Z. paguldžius ant grindų šis pradėjo muistytis, bandė apsiversti ant nugaros, kojomis pradėjo daužyti į automobilio šoninių durelių stiklą (b. l. 4).
Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. vasario 2 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) vyriausiesiems patruliams T. L. (T. L.) ir A. P. (A. P.) atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir minėto buto šeimininkui A. V. (A. V.) nurodžius, kad E. Z. daužo indus, minėti policijos patruliai sulaikė E. Z. ir pastarąjį vežė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Vežamas E. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (E. Z. iškvepiamame ore nustatyta 2,88 promilės alkoholio), pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, daužyti galvą į tarnybinio automobilio stiklą. Minėtiems policijos patruliams pareikalavus nusiraminti E. Z. į šiuos reikalavimus nereagavo, pradėjo keiktis, muistytis, spardėsi kojomis, bandė antrankiais už nugaros surakintas rankas permesti į priekį.
E. Z. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams). Protokole nurodyta, kad ši E. Z. veika pasireiškė tuo, kad jis netinkamai atliko savo kaip tėvo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje („Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje“) bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 1 ir 2 dalyse („Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveikos gyvensenos propagavimas ir vaikų teisinis švietimas- svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys. Už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“) ir to paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje („Vaikams turi būti ugdoma nuostata prieš rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą. Vaikams draudžiama dirbti darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gaminimu arba realizavimu“).
Vertindamas kaltinimą E. Z. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo nustatyta, kad E. Z. sūnus D. Z. matė, kaip E. Z. geria alkoholinius gėrimus arba kaip vedamas į automobilį ir vežamas į policijos įstaigą E. Z. priešinosi policijos pareigūnams: tiek E. Z., tiek A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jiems virtuvėje begeriant alkoholinius gėrimus D. Z. buvo kitame kambaryje, kuriame iš pradžių žiūrėjo televizorių, o paskui užmigo. Tai, kad atvykus policijos pareigūnams D. Z. buvo kitame kambaryje, teismo posėdžio metu patvirtino ir A. P.. Nors T. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad visą įvykį matė ir D. Z., tačiau teismas pažymi, kad šias aplinkybes T. L. sužinojo iš A. V., kuris įvykio metu buvo neblaivus, o teismo posėdžio metu paneigė, kad konfliktą matė ir E. Z. sūnus. Teismas taip pat pažymi, kad D. Z. atvykus pareigūnams buvo perduotas močiutei, taigi D. Z. nematė ir negalėjo matyti po to sekusių įvykių, t. y. tai, kaip vedamas į automobilį ir vežamas į policijos įstaigą E. Z. priešinosi policijos pareigūnams. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad E. Z. nepadarė jam įkaltinamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
Administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai
E. Z. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos vyriausiųjų patrulių T. L. ir A. P. nurodymų nusiraminti, taigi E. Z. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymius.
E. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų administracinė nuobauda.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad E. Z. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. Z. administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, kas laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismas įvertina ir tai, kad E. Z. baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau jam skirtų nuobaudų nevykdo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes E. Z. skirtinos administracinės nuobaudos- baudos dydis nustatytinas lygus ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyto baudos dydžio vidurkiui- už administracinio nusižengimo, numatyto 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą E. Z. skirtina vieno šimto penkiolikos eurų dydžio bauda.
Teismo posėdžio E. Z. paprašė skirti jam viešuosius darbus, kadangi jis neturi piniginių lėšų sumokėti baudoms. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 4 dalies nuostatomis teismas, skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Vadovaujantis ANK 37 straipsnio 2 dalies nuostatomis bauda keičiama viešaisiais darbais skaičiuojant vieną viešųjų darbų valandą už penkis eurus baudos, taigi E. Z. skirtina administracinė nuobauda- vieno šimto penkiolikos eurų dydžio bauda keistina į administracinę nuobaudą- 23 valandų viešuosius darbus, įpareigojant viešuosius darbus išdirbti per vieną mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalimi, 635- 637 straipsniais, 675 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Pripažinti E. Z. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam vieno šimto penkiolikos eurų dydžio baudą, kurią pakeisti į 23 valandų viešuosius darbus, įpareigojant viešuosius darbus išdirbti per vieną mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti E. Z., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas savo nutarimu neatliktus viešuosius darbus pakeičia bauda. Pakartotinai bauda viešaisiais darbais nekeičiama. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per nustatytą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali savo nutarimu pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas savo nutarimu pakeičia neatliktus viešuosius darbus bauda.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.