- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- I-7173-189/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01684-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- H. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Alina Volynec
- Kategorijos
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2013-07-09 sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-947 (b. l. 10–12, toliau – ir Sprendimas).
Pažymėdamas faktines ginčo aplinkybes paaiškino, kad 2009-05-26 pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės naudmenų ir pasėlių plotus paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti (paraiškos reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška). Agentūra įvertinusi Paraišką, pareiškėjui paskyrė 4253,64 Lt tiesioginių išmokų sumą ir 2847,73 Lt paramos sumą pagal MPŪV priemonę. Agentūra gavusi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) 2012-08-21 raštą Nr. 1S-7479 su sąrašu pareiškėjų, kurių 2009 metais ir 2010 metais paraiškose deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualiojoje kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo (atnaujinus pagal 2009 - 2010 metų ortografinę medžiagą), pareiškėjo Paraišką įvertino pakartotinai. Remiantis ŽŪIKVC raštu Agentūra nustatė, kad pareiškėjui parama buvo išmokėta už paramai netinkamą plotą, todėl 2013-07-09 sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-947 nusprendė, kad pareiškėjas privalo grąžinti 7101,37 Lt.
Nesutikdamas su Agentūros Sprendimu pareiškėjas nurodė, kad, kaip nustatyta Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 metų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir 2009 metų Taisyklės), 36.9 punkte, ŽŪIKVC kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę tikslino iki 2010-02-01, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ŽŪIKVC kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę tikslino 2011 metais. Taip pat nurodė, kad nesutinka ir su Agentūros išvada, kad pareiškėjas pažeidimą padarė tyčia. Pažymėjo, kad tiek 2009 metais, tiek ankstesniais metais pareiškėjo žemės plotų deklaravimui būtinus dokumentus ruošė ir tikrino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė, kuri, kaip ir šiuo atveju, rengdama dokumentus rėmėsi tuometinio Vilniaus apskrities Valdytojo administracijos priimtu 1996-02-29 sprendimu Nr. 41-2127 dėl H. D. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo bei prie jo pridėtu Laikinu žemės sklypo planu bei pati asmeniškai braižė priedus prie pareiškėjo Paraiškos. Nurodė, kad iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad 2009 metais deklaruodamas 14,60 ha bendrą žemės plotą, viską atliko teisingai ir sąžiningai, o gavęs Agentūros Sprendimą atliko žemės sklypo geodezinius matavimus, po kurių paaiškėjo, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo plotas sudaro 21,74 ha. Tuo tarpu palyginus 2009 metais deklaruotą plotą (iki kadastrinių matavimų atlikimo), su faktiškai nustatytu plotu po atliktų kadastrinių matavimų, skirtumas sudaro 1,2780 ha žemės, o tarp deklaruoto ir faktiškai nustatyto ploto yra ne 27,51 proc., kaip nurodė atsakovė, o 16 proc. Taigi po atliktų kadastrinių matavimų paaiškėjo, kad pareiškėjui sugrąžintos žemės trūkumas yra 1278 ha žemės (10 proc.). Pabrėžė, kad pareiškėjo veiksmuose tyčios nėra. Atkreipė dėmesį, kad Agentūra 2010 metais atlikusi 2009 metų Paraiškos patikrą rimtų pažeidimų bei ploto neatitikimų nebuvo nustačiusi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (b. l. 50–53) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad neteisingo deklaravimo faktą Agentūra nustatė remdamasi ŽŪIKVC duomenimis, kuriais abejoti Agentūra neturi pagrindo. ŽŪIKVC duomenimis buvo nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas 2009 metais Paraiškoje deklaravo 13,92 ha 5DG-1 plotą, dalis, t. y. 3,15 ha yra išskirta kaip netinkama paramai gauti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčo nagrinėjimo metu neneigė, kad padarė klaidų deklaruodamas, tačiau už duomenų pateikimą yra atsakingas pats pareiškėjas.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad deklaravimo klaidas padarė Vilniaus rajono Buivydiškių seniūnijos darbuotoja nurodė, kad pareiškėjas jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Taip pat nurodė, kad, tai, kad po atliktų kadastrinių matavimų pasikeitė žemės plotas ir pareiškėjui Nacionalinės žemės tarnybos 2013-12-18 sprendimu, už 1,2780 ha ploto žemės ploto skirtumą, nustatyta piniginė kompensacija, šis sprendimas taip pat nepaneigia neteisingo deklaravimo fakto 2009 metų Paraiškoje. Dėl pareiškėjo veiksmuose nustatytos tyčios nurodė, kad pareiškėjas Paraiškoje deklaravo 14,60 ha, o faktiškai buvo nustatytas 11,45 ha plotas, t. y. buvo nustatytas 3,15 ha arba 27,51 proc. viršytas faktinis plotas. Pabrėžė, kad Agentūros sprendimas pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčo byloje kilęs dėl Agentūros 2013-07-09 sprendimo Nr. SP1-(11.2.12E)-947 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2009-05-26 Agentūrai pateikė 2009 m. Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 metams gauti. Pareiškėjas 2009 metų Paraiškoje deklaravo 14,60 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 14,60 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „ Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir MPŪV priemonė) (b. l. 94).
Pareiškėjui buvo paskirta 4253,64 Lt tiesioginių išmokų suma ir 2847,13 Lt paramos suma pagal MPŪV priemonę, viso 7101,37 Lt.
ŽŪIKVC 2012-08-21 raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu – bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo 2009 m. Paraiškoje deklaruoto lauko Nr. 1 (kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) 3,15 ha dalis yra netinkama paramai gauti (b. l. 88).
Agentūra atliko pakartotinį pareiškėjo 2009 m. Paraiškos vertinimą ir 2013-07-15 sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-990 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui parama (7101,37 Lt) buvo išmokėta už paramai netinkamą plotą, todėl susidarė 7101,37 Lt grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti. Agentūra nustatė, kad pareiškėjo deklaruotas plotas tiesioginei išmokai gauti buvo 14,60 ha, o faktiškai nustatytas 11,45 ha, t. y. deklaruojamas plotas viršijo faktinį plotą 3,15 ha, arba 27,51 proc. Atsakovės Sprendime toks deklaruoto ploto neatitikimas buvo įvardytas kaip tyčinis neteisingas deklaravimas, kuris pagal 2009 m. Taisyklių 41.1.5. punktą ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės) 31.3.4. punktą (redakcija galiojusi Paraiškos pateikimo metu), laikytinas pagrindu nemokėti pagrindinės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais, taip pat taikyti ilgalaikę sankciją ir neskirti paramos pagal MPŪV priemonę einamaisiais metais.
Prieštaraudamas Agentūros Sprendimo argumentams, pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą.
2009 m. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad pareiškėjui būtina paraiškoje deklaruoti visus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus valdoje, taip pat ir tas žemės ūkio naudmenas bei kitus laukus (žemės ūkio paskirties žemėje), už kuriuos išmokos nėra mokamos arba už kurias pareiškėjas nepageidauja gauti išmokų.
Remiantis 2009 m. Taisyklių 26.1 punktu, deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pareiškėjas įbraižo žemėlapio fragmentuose atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka. Po 2009 m. birželio 15 d. iš savivaldybės (seniūnijos) gavęs informaciją dėl žemėlapio fragmente(-uose) pateiktų duomenų neatitikimų (nepažymėtų ir/(ar) neaprašytų kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų), iki 2010 m. sausio 5 d. teikia Centrui paštu žemėlapio fragmento (-ų) kopiją (-as) su pažymėtais ir aprašytais kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimais pagal įbraižymo taisykles (2009 m. Taisyklių 26.6 p.). Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribų įgraižymo žemėlapiuose 2009 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-18 įsakymu Nr. 3D-172 (toliau – ir Įbraižymo taisyklės) 7 punkte nustatyta, kad už žemėlapiuose pateiktus duomenis atsako juos pateikę ūkio subjektai. Šių taisyklių 27.3 punkte taip pat nustatyta, kad žemėlapyje turi būti įbraižyti visi ūkio subjekto laukai neatsižvelgiant į tai, ar už juos bus prašoma tiesioginių išmokų, ar ne. Tuo atveju, jei ūkio subjektas įbraižo laukus kontroliniuose mišriuose žemės sklypuose b13, kuriuose tinkamas paramai gauti plotas yra suskaičiuotas ir lygus 0, jis privalo pažymėti ir aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus, pagal kuriuos bus tikslinamas tinkamas paramai plotas (27.18 punktas). MPŪV taisyklių 13.1 punkte taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, turi įbraižyti laukus kontroliniuose mišriuose žemės sklypuose bl3 ir privalo išskirti netinkamus paramai gauti plotus.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2009 metų Paraiškoje neteisingai nurodė deklaruojamą žemės plotą, tačiau pareiškėjas skundo argumentus grindžia keliais pagrindiniais aspektais. Pareiškėjo teigimu, nėra aišku, kokiu pagrindu ŽŪIKVC kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės duomenis tikslino 2011 metais, taip pat nesutiko ir su tuo, kad 2009 metų Paraiškoje buvo nustatytas būtent tyčinio neteisingo deklaravimo faktas. Kaip skunde nurodė pareiškėjas, tiek anksčiau, tiek teikiant 2009 metų Paraišką, pareiškėjo žemės plotų deklaravimui būtinus dokumentus ruošė, braižė priedus prie Paraiškos ir tikrino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė, o dokumentus ji rengė atsižvelgdama į Vilniaus apskrities Valdytojo administracijos priimtu 1996-02-29 sprendimu Nr. 41-2127 dėl H. D. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo (b. l. 13) bei prie jo pridėtu Laikinu žemės sklypo planu (b. l. 14). Pagal sprendimą atkurti nuosavybę, pareiškėjui grąžintas natūra žemės ūkio veiklai bendras 23,02 ha ploto žemės sklypas. Pagal šį sprendimą 13,92 ha žemės turėjo būti išnuomota Buivydžių žemės ūkio bendrovei iki jos veiklos nutraukimo. Būtent tokio dydžio sklypą pareiškėjas ir deklaravo. Prie šio sklypo papildomai deklaravo ir 0,70 ha ploto lauką, kurį pats savo jėgomis pavertė tinkamu užsiimti ūkio veikla. Taigi viso pareiškėjas deklaravo 14,60 ha. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, deklaravimui dokumentus rengianti specialistė padarė klaidų ir sklypus Nr. 3 (1,5 ha) bei Nr. 1 (1,90 ha) į brėžinį įtraukė nepagrįstai, o pareiškėjui priklausantys sklypai Nr. 7 (0,95 ha), Nr. (0,03 ha) ir Nr. 5 (0,40 ha) į brėžinį nebuvo įtraukti. Dar vėliau pareiškėjas atliko savo sklypo geodezinius matavimus, po kurių tapo aišku, kad vietoje Buivydžių bendruomenei išnuomotų 13,92 ha buvo tik 12,64 ha, o vietoje 0,70 ha buvo nustatyta 0,97 ha. Taigi po kadastrinių matavimų paaiškėjo, kad pareiškėjas turi 1,2780 ha žemės mažiau. Atitinkamai pareiškėjas nurodė, kad pasikeitus faktinei situacijai, pasikeitė ir faktiškai nustatyto ploto procentai, t. y. vietoje konstatuotų 27,51 proc., pareiškėjo paskaičiavimais liko tik 16 proc. Pareiškėjo teigimu, paminėtos faktinės aplinkybės tik patvirtina, kad tyčios pareiškėjo veiksmuose nėra ir nebuvo.
2009 m. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas. MPŪV taisyklių 3 punkte taip pat nustatyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio, miško naudmenų ar pasėlių ploto, negu pareiškėjas valdo ar jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas.
Tyčinis neteisingas deklaravimas – tai atvejai, kai: a) vietoj pasėlių, už kuriuos mokama tik pagrindinė tiesioginė išmoka (arba išmokos visai nemokamos), ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti susietąją papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką, plotą; b) vietoj pasėlių, už kuriuos mokama mažesnė susietoji papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka, ploto pareiškėjas deklaravo pasėlių, už kuriuos jis turi realią galimybę gauti didesnę susietąją papildomą nacionalinę tiesioginę išmoką, plotą; c) pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla; d) pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais) žemės ūkio naudmenas. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto (2009 m. Taisyklių 4 punktas, MPVŪ taisyklių 3 punktas). Kai nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija (2009 m. Taisyklių 41.1.5. punktas).
Kaip nustatyta iš skundo ir argumentų išdėstytų teismo posėdžio metu, prieštaravimus konstatuotos tyčios aspektu, pareiškėjas iš esmės grindė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse išdėstytu civilinės atsakomybės reglamentavimu, esą, reikėtų suprasti, kad pareiškėjas netinkamai nurodydamas 3,15 ha paramai gauti, sąmoningai numatė, kad toks elgesys bus pripažintas priešingu teisei ir gali atsirasti neigiamų pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti ir jų siekė.
Pasisakant dėl tyčinio neteisingo deklaravimo fakto konstatavimo pažymėtina, kad, kaip aukščiau aptartų nuostatų kontekste turėtų būti suprantamas tyčinis neteisingas deklaravimas yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-10-21 nutartyje Nr. A-143-1451/2014, kurioje išaiškino, jog nurodytų ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti skirtų teisės aktų taikymo požiūriu tyčios sampratai, skirtingai nuo šios sampratos aiškinimo bendroje teisėje, yra reikšmingas tik formalumo aspektas, t. y. tam, kad deklaravimas būtų pripažintas tyčiniu neteisingu deklaravimu pakanka nustatyti patį tam tikro (šiuo atveju daugiau kaip 10 proc. dydžio) neatitikimo tarp deklaruoto paramai gauti lauko ploto ir (patikros metu) faktiškai nustatyto lauko ploto faktą. Nutartyje taip pat atkreipė dėmesį, kad, teisės aktai atitinka Europos Sąjungos teisės aktus, išvardytus aptariamų taisyklių preambulėse. Taigi, šio apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados kontekste, darytina išvada, kad, kaip ir nagrinėjamu atveju, konstatavus neteisingo deklaravimo faktą (byloje neginčytinai nustatyta, kad 2009 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 14,60 ha plotą, o faktiškai nustatytas 11,45 ha plotas, t. y. deklaruojamas plotas viršijo faktinį plotą 3,15 ha, arba 27,51 proc.; neteisingo deklaravimo fakto neneigia ir pats pareiškėjas), Agentūra turėjo pagrindą taikyti sankciją dėl neteisingo deklaravimo, remdamasi 2009 m. Taisyklių ir MPŪV taisyklių nuostatomis. Tuo tarpu pareiškėjo plačiai aptartos ir reikalaujamos taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės nuostatos, nagrinėjamo ginčo atveju, netaikytinos. Minėta, kad tyčinio neteisingo deklaravimo faktui nustatyti pakanka formaliai nustatyti, kad pažeidimas buvo padarytas. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad pareiškėjui nebuvo kliūčių (tokių duomenų byloje nėra) savo žemės sklypo geodezinius matavimus atlikti anksčiau, ir tai ateityje būtų padėję išvengti vėliau kilusių neigiamų pasekmių. Tuo tarpu tai, kad, kaip nurodė pareiškėjas, Paraiškos dokumentus rengė ne jis, ši aplinkybė pareiškėjo atsakomybės nepaneigia, nes už žemėlapiuose pateiktus duomenis atsako juos pateikę ūkio subjektai (Įbraižymo taisyklių 7 punktas).
Nepagrįstai išmokėtų išmokų grąžinimą ir išieškojimą reglamentuoja Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnis, Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137, 7.1.1. ir 7.1.3. punktai bei kitų nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo: nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (7.1.1. punktas), gavo didesnę nei priklauso paramą (7.1.3. punktas). Atsižvelgiant į tai, kad išmokos (7101,37 Lt) pareiškėjui buvo išmokėtos, vėliau nustačiusi pažeidimus, Agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių nuostatomis, turėjo teisę priimti sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimo.
Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo skundo argumentų, kokiu pagrindu ŽŪIKVC kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės duomenis tikslino 2011 metais yra plačiai pasisakyta atsakovės atsiliepime, kuriame, be kita ko, paaiškinta, kad Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktoratas 2011-06-06 Lietuvoje atliko tyrimą, susijusį su plotu grindžiamomis tiesioginės pagalbos priemokų schemomis 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dėl naudotų ŽSIS ir GIS sistemų, kurios daugiausiai buvo grindžiamos 2005 metų vaizdais, į šias sistemas įrašytas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl palyginti pasenusių ortofotografinių nuotraukų ir prastos ortofotografinių vaizdų analizės. Atitinkamai buvo reikalinga pakeisti duomenis apie ūkininkų skaičių ir plotą, kuris atnaujinus ortofotografines nuotraukas (2009 m. ir 2010 m.) neatitiko reikalavimų.
Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje buvo keliamas klausima, ar Agentūra neturėjo teisinį pagrindą pagal ŽŪIKVC pateiktus duomenis, kurie buvo nustatyti pasibaigus 2009 m. paramos teikimo laikotarpiui, iš naujo įvertinti 2009 m. pareiškėjos pateiktą paraišką, pažymėjo, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vadovaujamasi 2004-04-21 Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 nuostatomis, o konkrečiai 73 straipsniu, kuriame nustatyta, kad, jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 3 dalį. Pagal Komisijos Reglamento Nr. 796/2004 73 str. 5 dalį, pernelyg didelės išmokos susigrąžinimo klausimas bendra tvarka gali būti sprendžiamas per dešimt metų, o jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai – per ketverius metus. Reglamente nenustatyta, kokie faktiniai duomenys gali sąlygoti sprendimą dėl išmokų susigrąžinimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai gali būti tokie faktiniai duomenys, kurie neabejotinai patvirtina, kad dėl atitinkamų priežasčių išmoka viršijo nustatytas ribas ir turi būti susigrąžinta. Nesant ginčo dėl per didelės išmokos išmokėjimo, ji gali būti susigrąžinta laikantis terminų, nustatytų Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 patvirtintų taisyklių 73 straipsnyje, įrodžius pernelyg didelės išmokos išmokėjimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-01 nutartis Nr. A-556-963/2014).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes (neteisingo deklaravimo faktas konstatuotas; pareiškėjas šio fakto neginčija), skundo, atsiliepimo argumentus, darytina išvada, kad Agentūra teisingai taikė ginčui aktualias teisės nuostatas, todėl turėjo teisinį pagrindą, vadovautis ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, priimti 2013-07-09 sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-947 dėl paramos lėšų susigrąžinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo H. D. (H. D.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.