Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Gumuliauskienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai Z. B., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei K. P., trečiojo suinteresuoto asmens Litgrid AB atstovei advokatei J. P. – G., 2013 m. kovo 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui LITGRID AB dėl 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-12-23 nutartimi teisme iškelta administracinė byla pagal pareiškėjos Z. B. skundą, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2010-10-22 įsakymą Nr. Ž36-213 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu“, kuriuo nustatyti žemės servitutai - teisė tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir teisė juos aptarnauti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2,8013 ha ploto servitutą ir įpareigota AB „Lietuvos energija“ per 30 darbo dienų nuo administraciniu aktu nustatyto servituto įregistravimo nekilnojamojo turto registre išmokėti Z. B. vienkartinę kompensaciją 8175,54 Lt. (b.l. 3-4, 8-9).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnis suteikia teisę savininkui reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus. Mano, kad jos teisė pažeista, nes prarasta galimybė naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, negalės tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu minėtu žemės sklypu, nes žemės sklypą planuoja panaudoti verslui kapinėms įrengti, o per minėto žemės sklypo vidurį nustatytas servitutas užkirstų kelią įrengti žemę kapinėms naudoti. Žemės sklypas su nustatytu servitutu per žemės sklypo vidurį būtų nepatrauklus pirkėjams, sumažėja žemės sklypo kaina, dėl ko patirtų materialinių nuostolių.

Ji iš anksto, t. y. 2009-09-15, 2009-12-01, 2010-12-17, rašė prašymus AB „Lietuvos energijai", kad nesutinka su servitutų nustatymu jos žemėje. Nesutinka ir su siūloma 8175,54 Lt kompensacija, kuri yra aiškiai per maža, nes nuo to, kad per jos žemės sklypo vidurį nustatytas servitutas, viso valdomo nuosavybės teise žemės sklypo rinkos vertė ženkliai sumažės, be to, bus daug nepatogumų juo naudotis. Teigia, kad jai nereikalinga kompensacija, o reikalinga žemė be nustatytų joje servitutų, trukdančių žeme tinkamai naudotis. Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2010-10-28 rašto Nr. R36-3-790/16 ir Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 kopijos jai buvo atsiųstos ir jas faktiškai gavo 2010-11-06. Iki minėtų dokumentų gavimo apie tai, kad servitutai nustatyti jos žemėje ji nežinojo.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2010-10-22 įsakymas Nr. Ž36-213 (toliau – ir Skundžiamas įsakymas) priimtas laikantis teisės aktų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreipia dėmesį, jog pagal CK 4.129 straipsnį dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Taip pat pažymi, kad energetikos statinys yra skirtas viešajam interesui – elektros energijos tiekėjo vykdomai veiklai užtikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2010-10-22 įsakymu Nr. Ž36-213, kuriuo nustatyti žemės servitutai - teisė tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir teisę juos aptarnauti pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,8013 ha ploto servitutą ir įpareigota AB „Lietuvos energija“ per 30 darbo dienų nuo administraciniu aktu nustatyto servituto įregistravimo nekilnojamojo turto registre išmokėti Z. B. vienkartinę kompensaciją 8175,54 Lt. (Skundžiamo įsakymo 1.19, 2.2 ir 2.2.19 punktai) nustatytos kompensacijos dydžio ir ar buvo būtinas pareiškėjos sutikimas dėl servitutų nustatymo jai priklausančiame žemės sklype .

Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis.

Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje reglamentuota, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas - nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2010-06-19 įsakymu Nr. 4-462 ,,Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialųjį planą (t. I, b. l. 108).

Iš teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Specialiojo plano sprendiniai buvo ginčijami teisme, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-355-13 konstatuota, jog šis administracinis aktas yra teisėtas. Ši administracinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl minėto Specialiojo plano teisėtumo (t. II, b.l. 10-11).

Pareiškėja Z. B. yra žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir patenkančio į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda - Telšiai teritoriją, savininkė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-22 įsakymu Nr. Ž36-213 „Dėl servitutų nustatymo žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu“ nustatyti žemės servitutai - teisė tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir teisę juos aptarnauti pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,8013 ha ploto servitutą, kuris plane pažymėtas sutartiniais ženklais ir indeksu „S“.

Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 23 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 74-3752) ir Skundžiamu įsakymu nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir teisę jas aptarnauti pareiškėjos nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančio Plungės (duomenys neskelbtini), o AB „Lietuvos energija“ įpareigojo žemės savininkei atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę 8175,54 Lt kompensaciją (t. I, b.l. 15).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjos skundas dalyje dėl Skundžiamo sprendimo panaikinimo dėl žemės servituto nustatymo jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra nepagrįstas ir atmestinas.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau - Taisyklės) 16.6 punktas imperatyviai nustato pareigą Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau - ir Metodika).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad jai nustatyta vienkartinė kompensacija per maža ir kad Skundžiamas įsakymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, tačiau jų nenurodo.

Originali Metodikos redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541, galiojo iki 2010-08-29, t.y. iki įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1185 patvirtinta Metodikos redakcija (Žin., 2010, Nr. 102-5244). Iš skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 turinio matyti, kad jis priimtas, vadovaujantis ankstesne Metodikos redakcija (Žin., 2004, Nr. 175-6486), kuri skundžiamo įsakymo metu jau buvo pakeista. 2010-06-22 Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktas Nr. 122A (b.l. 17) ir 2010-06-22 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktas Nr. 122B (b.l. 18) surašyti tuo metu, kai galiojo originali Metodikos redakcija. Nors ginčijame administraciniame akte nenurodyta, jog jis priimtas Apskaičiavimo aktuose nustatytų patiriamų nuostolių pagrindu, tačiau Apskaičiavimo aktai Nr. 122A ir Nr. 122B yra teisinė prielaida ginčijamo akto 2.2.19 punktui priimti, nes nurodytos tos pačios kompensavimo sumos, todėl jie vertintini kaip ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Skundžiamo įsakymo 2.2.19 punkte nurodytas kompensacijos dydis apskaičiuotas remiantis šio administracinio akto priėmimo metu nebegaliojusiu teisės aktu. Negalima tokia situacija, kai žemės servituto nustatymo dieną, t.y. 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 priėmimo dieną, kompensacijos dėl servituto apskaičiavimo tvarka neatitiko galiojančio teisės akto nuostatų, nes tai pažeidžia įstatymo viršenybės, proporcingumo, objektyvumo principus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautą rezultatą lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz. vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingą nuostolių atlyginimą, būtina remtis aktualiais, t.y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dieną duomenimis, o ginčo atveju tai nebuvo padaryta. Atsakovė turėjo objektyvią galimybę iki įsakymo priėmimo 2010-10-22 atlikti nuostolių vertinimą pagal galiojantį teisės aktą.

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto Metodikos. Vertinimo Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių - už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Tokių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika pareiškėja Z. B. dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 „Dėl servitutų nustatymo žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu“ 2.2.19 punktas neatitinka Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo Metodikos ( patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1185, 2010, Nr. 102-5244) nuostatų, savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas; naikintinas ir Skundžiamo įsakymo 2.2 punktas, įpareigojantis 30 darbo dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išmokėti pareiškėjai nurodytą kompensaciją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Panaikinus Skundžiamo įsakymo 2.2.19 punktą, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turi pašalinti padarytą pažeidimą ir iš naujo nustatyti žemės savininkei Z. B. išmokamos kompensacijos dydį galiojančių teisės aktų pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendė:

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu“ 2.2 ir 2.2.19 punktus, kuriuose nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės savininkei Z. B. išmoka vienkartinę kompensaciją – 8175,54 Lt ;

atmesti pareiškėjos Z. B. skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu“ dėl žemės servituto nustatymo jos žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.