Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, nedalyvaujant pareiškėju K. K., dalyvaujant jo atstovei advokato padėjėjai D. J., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, jog 2014-07-11 mirė pareiškėjo senolė A. G.. 2012-9-28 ji buvo sudariusi testamentą, kuriuo savo turtą paliko pareiškėjui. Po senolės mirties pareiškėjas kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir buvo užvesta paveldėjimo byla. Po mirties liko nekilnojamasis turtas- butas Laisvės al. 23-12A Kaune, kurį A. G. 2012-11-05 įsigijo iš varžytynių. Tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi iš turto nuosavybės dokumentų nėra aišku, ar butas A. G. priklausė asmeninės nuosavybės teise ar tai buvo bendra jungtinė nuosavybė, nes butas įsigytas būnant santuokoje. A. G. 1948-07-12 buvo sudariusi santuoką su A. G.. Abu sutuoktiniai gimė ir gyveno Rusijoje, vėliau atvyko į Lietuvą, kur susipažino ir susituokė. Susituokę gyveno A. G. motinai priklausančiame bute Laisvės al. 23-12 Kaune. Santuokoje gimė sūnus Anatolijus 1952 04 30. Kartu su sutuoktiniu pragyveno 8 metus t.y. iki 1956 m. vasaros, kai po šeimyninio barnio A. G. išėjo iš namų ir negrįžo. Jis gyveno pas draugus, niekur nedirbo. 1962 m. A. G. sužinojo iš pažįstamų, kad sutuoktinis daugiau kaip prieš metus laiko mirė. A. G. jo neieškojo, niekur dėl jo nesikreipė. Jis galėjo būti palaidotas kaip neatpažintas asmuo, nes išėjęs iš namų neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu. Kai A. G. buvo išduotas pirmasis lietuviškas pasas, ji žodžiu nurodė, kad sutuoktinis A. G. yra miręs. Tuo pagrindu jos pase buvo padarytas įrašas, kad ji yra našlė. Niekas jokių dokumentų iš jos nepareikalavo. Tik 2012 m. kreipiantis dėl būsto šildymo kompensacijos seniūnijos darbuotoja pareikalavo pateikti sutuoktinio mirties liudijimą, nes duomenų bazėje buvo įrašas, kad ji našlė. 2013-07-16 A. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl A. G. paskelbimo mirusiu. 2013-12-17 Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą A. G. paskelbti mirusiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2013-01-17. Civilinėje byloje Nr.2-15683-944/2013 buvo nustatyta, kad Kauno m. CMB įrašų knygose nėra duomenų apie A. G. mirtį ir jis galimai palaidotas kaip neatpažintas asmuo.LR Gyventojų registre duomenų apie A. G. gyvenamąją vietą ir mirtį taip pat nėra. Pati A. G. dėl senyvo amžiaus apie sutuoktinį nieko neprisiminė, nežinojo net jo gimimo mėnesio ir dienos. Vienintelis rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad toks asmuo kaip A. G. gyveno , yra santuokos liudijimas. Šios aplinkybės nustatytos civilinėje byloje Nr.2-15683-944/2013.

Nors A. G. mirė maždaug prieš 50 metų, tačiau pagal CK 2.31 str. 4 d. nuostatas jis paskelbtas mirusiu po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. B. L. al. 23-12 A Kaune A. G. įsigijo formaliai būdama santuokoje, tačiau negyvendama su sutuoktiniu A. G., nes tuo laikotarpiu jis jau buvo miręs, tik oficialiai nebuvo įregistruotas jo mirties faktas. Darytina išvada, kad nekilnojamąjį turtą A. G. įsigijo už asmenines lėšas ir siekė jį įsigyti asmeninė nuosavybėn.

Gyvenant su A. G. kartu A. G. nebuvo užgyvenusi jokio nekilnojamojo turto. Remiantis vien ta aplinkybe, jog A. G. įsigydama butą buvo santuokoje su A. G., nors jis tuo metu faktiškai buvo miręs, negalima jos įsigytam turtui taikyti sutuoktinių turtui taikomo rėžimo, nes tam prieštarautų protingumo ir teisingumo principams. Kadangi buto įsigijimo metu A. G. su A. G. faktiškai kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 1956 m., darytina išvada, kad šį butą A. G. įsigijo už savo asmenines lėšas (savo santaupas), todėl turtas priklauso jai asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Suinteresuotas asmuo A. G. su pareiškimu sutinka (40, 41 b.l.).

Patvirtina, kad mama butą Laisvės al. 23-12A Kaune įsigijo už savo asmenines lėšas, todėl šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Mama turėjo fizinę negalią, todėl negalėjo gyventi viena. Iki mirties ji gyveno su pareiškėjo šeima, kurį ją prižiūrėjo ir rūpinosi iki mirties. Nepretenduoja į palikimą, atsiradusį po motinos A. G. mirties, kadangi mama išreiškė savo valią testamentu palikti visą savo turtą pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, jog pareiškėjas yra 2014-07-11 mirusios A. G. vaikaitis (12, 30, 31,32 b.l.). 2012-11-05 A. G. iš varžytynių įsigijo butą Laisvės al. 23-12 A Kaune ( 16 b.l.). 2013-09-08 testamentu A. G. visą savo turtą paliko pareiškėjui (9 b.l.). Pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ( 8 b.l.). Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjui neišduotas, nes notarė neturėjo duomenų, kad butas priklausė A. G. asmeninės nuosavybės teise. A. G. sutuoktinis A. G. paskelbtas mirusiu tik 2013-12-17 teismo sprendimu , todėl našle A. G. laikoma tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos t.t. nuo 2014-01-17.

Įstatymų leidėjas CK 3.88 str. 1 d. nustatė, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe , o šio straipsnio 2 d. įtvirtino prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Pareiškėjo senelė A. G. santuoką su A. G. sudarė 1948-07-12. Kauno apylinkės teismo sprendimas Nr.2-15683-944/2013, kuriuo A. G. buvo pripažintas mirusiu, įsiteisėjo tik 2014-01-17 , todėl mirusiu A. G. laikomas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 2.31 str. 3 d.). Butas įsigytas 2012 - 11-05 t.y. A. G. esant formalioje santuokoje su A. G.. Tačiau Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr.2-15683-944/2013 nustatyta aplinkybė, kad sutuoktiniai kartu nebegyveno 1956 m. vasaros - po šeimyninio barnio A. G. išėjo iš namų ir daugiau nebegrįžo. 1962 m. A. G. sužinojo, jog prieš metus A. G. mirė. Nuo to laiko A. G. apie savo sutuoktinį neturėjo jokių žinių.

Suinteresuotas asmuo A. G., kuris yra A. G. ir A. G. sūnus, savo atsiliepime taip pat patvirtino pareiškėjo teiginius, kad tėvai nuo 1956 m. kartu negyveno, o butą Laisvės al. 23-12 A Kaune mama įsigijo už asmenines lėšas. Į bylą pateiktas 2001-12-20 Kauno m. VPK Migracijos skyriaus pranešimas (55 b.l.) patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jo senelė dar 2001 m. bandė sutvarkyti formalumus ir gauti A. G. mirties liudijimą, tačiau tinkamai tai padarė tik 2013 m., kai įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl A. G. paskelbimo mirusiu. Ir nors A. G. mirties data laikoma 2014-01-17, tačiau teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, jog sutuoktiniai kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 1956 m. , o apie 1961 m. A. G. mirė, bei kertiniai civilinės teisės protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad formalios santuokos metu 2012-11-05 A. G. įsigytas nekilnojamasis turtas – butas adresu Laisvės al. 23-12A Kaune yra ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o asmeninė A. G. nuosavybė, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas ( CPK 178, 182 str. 2 p., 197, 185, 444- 447 str.).

Vadovaudamasi LR CPK 259,260, 263-270 , 448 str. nuspren dž i a:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas , unikalus Nr.4400-1252-6568:6747, esantis adresu Laisvės al. 23-12A Kaune, priklausė A. G. a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.