Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-15 · Administracinė byla Nr. AS-556-30-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-15
Bylos Nr.
AS-556-30-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos
Pareiškėjas
O. V. E.
Advokatai
Andrius Ivanauskas
Administracinė byla Nr. AS556 – 30/2010Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. V. E. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas O. V. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 2K-139 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-1“; jeigu Komisijos 2009 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. 2K-139 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-1“ nebūtų panaikintas, prašė sumažinti skirtos baudos dydį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - pakeitė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-1“ Nr. 2K-139, skiriant pareiškėjui 20 000 Lt baudą.

III.

Pareiškėjas O. V. E. 2009 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai skundo patenkintai daliai.

IV.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino ir pareiškėjo naudai priteisė iš atsakovo Komisijos 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44-45 str.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas iš byloje esančios 2009 m. gegužės 21 d. atstovavimo sutarties nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui atstovavo advokatai Andrius Ivanauskas ir Audrius Biguzas. Pagal teismui pateiktas sąskaitas faktūras pareiškėjas sumokėjo advokatų kontorai „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ 6 862,44 Lt už atstovavimą nagrinėjamoje byloje. Teismas konstatavo, kad pagal LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimą Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008-01-01 nustatyta 800 Lt dydžio minimali mėnesinė alga. Atsižvelgiant į tai, užmokesčio už teisines paslaugas dydžiai skaičiuotini taikant 800 Lt koeficientą. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktą maksimali priteistina suma už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą - 3 MMA (800 Lt x 3 = 2 400 Lt). Iš bylos medžiagos matyti, kad, atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punktą, pareiškėjo atstovas advokatas Andrius Ivanauskas atstovavo pareiškėjui teisme tris valandas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali priteistina suma už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) parengimą - 0,12 MMA. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atstovai du kartus teikė teismui papildomus dokumentus, taip pat parengė prašymą dėl išlaidų atlyginimo, taigi nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už kitų su atstovavimu bylose susijusių dokumentų rengimą yra 288 Lt (3 x 0,12 x 800 Lt). Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo teisme valandą - 0,15 MMA (3 x 0,15 x 800 Lt = 360 Lt). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad Komisija 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 2K-139 buvo skyrusi pareiškėjui 40 000 Lt baudą, taigi pareiškėjui paskirtą baudą teismas sumažino 50 procentų, todėl, proporcingai skundo patenkintai daliai, tiek pat mažintina ir pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, maksimali pareiškėjai priteistina suma patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti - 3 148 Lt - mažintina dvigubai, iki 1 574 Lt. Atsižvelgdamas į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius bei 2 punkte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes), taip pat į tai, kad pareiškėjui buvo teikiamos paslaugos, nenumatytos Rekomendacijose (Rekomendacijų 10 p.) pareiškėjui iš atsakovo Komisijos už atstovavimą pareiškėjo interesams Vilniaus apygardos administraciniame teisme teismas priteisė 2 000 Lt teismo išlaidų už skundo surašymą, papildomų dokumentų rengimą ir teikimą teismui, atstovavimą teisme ir žyminio mokesčio sumokėjimą.

V.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašymų esmė buvo pripažinti, kad neteisėtų veiksmų (t. y. manipuliavimo finansinių priemonių rinka) nebuvo, kas savo ruožtu reikštų pareiškėjui palankų teismo sprendimą. Tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimu buvo konstatuota pažeidimo (manipuliavimo rinka) sudėtis ir įrodyta pareiškėjo kaltė. Dėl to minėtas teismo sprendimas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip priimtas pareiškėjo naudai, o tai užkerta galimybę taikyti ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį. Analogiškos pozicijos ne kartą laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimą (administracinė byla Nr. A4-244-2004; administracinė byla Nr. AS575-233/2009). Toks bylos laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Tik tada atsiranda pagrindas reikalauti išlaidų atlyginimo iš kitos, pralaimėjusios bylą, proceso šalies.

2. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas“ neturi būti aiškinamas plečiamai. Atsakovo manymu, vien tik paskirtos sankcijos sušvelninimas nėra ir negali būti laikomas pagrindu laikyti, jog sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, kadangi pareiškėjas nebuvo reabilituotas, t. y. neteisėti veiksmai ir pareiškėjo kaltė buvo konstatuoti, už tai pritaikyta ekonominė sankcija. Priešingu atveju galima situacija, kai procentine išraiška visiškai nežymiai sumažinus paskirtą nuobaudą, atsirastų nepagrįsta proceso šalies teisė reikalauti išlaidų atlyginimo, nors pažeidimai buvo konstatuoti ir padaryti veiksmai tinkamai kvalifikuoti, kas, Komisijos nuomone, gali turėti reikšmingų pasekmių priežiūros proceso ir sankcijų skyrimo nepriklausomumui.

4. Vadovaujantis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 69 straipsnio 3 dalimi, Komisija turi specifinį teisinį statusą, kuriuo siekiama užtikrinti maksimalų priežiūros institucijos objektyvumo ir nepriklausomumo laipsnį, būtiną vykdant finansinių priemonių rinkos priežiūrą. Komisija yra valstybės biudžetinė įstaiga, kurią steigia ir likviduoja Seimas Vyriausybės teikimu. Komisija, būdama atskaitinga Seimui, patenka tarp viešojo administravimo funkcijas vykdančių valstybės institucijų, turinčių aukščiausią nepriklausomumo laipsnį, kuris savo ruožtu yra būtinas siekiant Komisijai pavestų uždavinių tinkamo įgyvendinimo.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį; priteisti iš atsakovo Komisijos patirtas išlaidas apeliaciniame procese.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad skundu pareiškė du atskirus reikalavimus, todėl bet kurio iš jų patenkinimas ar patenkinimas iš dalies reiškia, jog sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai. Komisija, neįvertinusi naujausios teismų praktikos, klaidingai ir nepagrįstai teigė, jog, teismui nepripažinus jos veiksmų neteisėtais, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešingai, nei teigia Komisija, naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika vienareikšmiškai aiškina, jog, patenkinus dalį pareiškėjo reikalavimų, jam priteistinos iš kitos bylos šalies bylinėjimosi išlaidos, tačiau jos yra mažinamos proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartyje Nr. A502-34/2009, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apskaičiavo, kad byloje buvo patenkinta 12,5 procentų visų pareiškėjo reikalavimų, todėl priteistinas atstovavimo išlaidas apskaičiavęs pagal Rekomendacijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartyje Nr. AS525-628/2009 pasisakė, jog pareiškėjo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, tačiau, įvertinus patenkintus pareiškėjo skundo reikalavimus, darytina išvada, jog pareiškėjui priteistinas visas išlaidų atlyginimas. Taigi tam tikrais atvejais patenkinus dalį pareiškėjo reikalavimų ne tik kad neabejotinai priklauso dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, bet ir visų išlaidų atlyginimas. Komisija klaidingai nurodo, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies aiškinimas, jog, sumažinus paskirtą sankciją, teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, yra aiškinamas nepagrįstai plečiamai. ABTĮ 6 straipsnis įtvirtina, kad teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe. Taigi Komisija klaidingai nurodo, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš priežiūros institucijos turėtų reikšmingų pasekmių priežiūros procesui. Tiek priežiūros, tiek bet kokios valstybės institucijos, tiek ir privatūs asmenys yra lygūs administracinėje teisenoje. Taigi akivaizdu, jog teismas, priteisdamas dalį pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, teisingai taikė teisės aktus bei suformuotą naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Komisijos argumentas, jog pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais patyrė išlaidų ir dėl to negali pretenduoti į jų atlyginimą, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Akivaizdu, jog bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos teisėtai įgyvendinant įstatymo suteiktas teises.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Atskirasis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo, byla šiuo atveju buvo iš dalies išspręsta pareiškėjo naudai, pareiškėjas iš dalies pasiekė savo skundu siektą teisinį rezultatą, teismo sprendimu šioje byloje buvo nustatyti tam tikri atsakovo neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo turėtų teismo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 1 ir 6 d.).

Pareiškėjo šioje byloje pareikštas reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 2K-139 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-1“ dėl jo neteisėtumo apėmė ir reikalavimą pakeisti įsakymą, sumažinant paskirtos baudos dydį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - pakeitė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 2K-139 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-1“, skiriant pareiškėjui 20 000 Lt baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad Komisijos paskirtos baudos dydis nėra adekvatus padarytam teisės pažeidimui, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, neatliko konkrečių padarytos žalos dydžio apskaičiavimų, nebuvo atlikti apskaičiavimai, ar pareiškėjo veiksmų rezultatas buvo naudos gavimas. Ši aplinkybė – pripažinimas, kad baudos dydis parinktas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes – ir reiškia, kad pareiškėjas tam tikra apimtimi bylą laimėjo. Toks teismo sprendimas ir reiškia pareiškėjo reikalavimo patenkinimą iš dalies, nes pareiškėjas iš dalies pasiekė savo skundu siektą teisinį rezultatą, t. y. nors atsakovo įsakymu pareiškėjui sukeltos teisinės pasekmės ir nebuvo visiškai panaikintos, kaip to norėjo pareiškėjas, tačiau jos buvo sušvelnintos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2004 m. kovo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-244/2004, bei daryti analogišką išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti turėtas teismo ir atstovavimo išlaidas. Šios administracinės bylos ir bylos Nr. A4-244/2004 aplinkybės nėra identiškos.

Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A4-244/2004, šioje byloje atsakovo veiksmų neteisėtumas nekonstatuotas. Atvirkščiai – nustatyta, kad atsakovas veikė Alkoholio kontrolės įstatymo normų, galiojusių ginčo nagrinėjimo metu, ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad atsakovas nutarimo dėl ekonominės sankcijos taikymo priėmimo metu veikė teisėtai, pagal tuo metu galiojusį įstatymą, o nutarimu asmeniui paskirta bauda yra sumažinama dėl vėlesnio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjui skirta bauda sumažinama dėl įstatymo normos pasikeitimo, nedaro atsakovo veiksmų neteisėtais.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo veiksmų neteisėtumas visgi buvo konstatuotas – teismas nustatė, kad pareiškėjui skirta bauda buvo parinkta tinkamai neįvertinus įstatyme nustatytų kriterijų, kuriais remiantis nustatomas baudos dydis.

Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, kuria remdamasis Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, Rekomendacijose numatytas maksimalias priteistinų atstovavimo išlaidų sumas, o taip pat į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, sutinka su pirmosios instancijos teismo išlaidų apskaičiavimu. Šių išlaidų dydis yra pagrįstas ir atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 7, 8, 8.2, 8.16, 8.18, 9 punktų nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovo Komisijos patirtas išlaidas apeliaciniame procese, t. y. už atsiliepimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.

Pateikti patirtas išlaidas patvirtinantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas advokatų kontorai ,,Bernotas ir Dominas Glimstedt“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 1 294,80 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Komisijos atskirasis skundas yra atmestas, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Rekomendacijų 2, 7, 8.15 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, pareiškėjo turėtomis pagrįstomis atstovavimo išlaidomis laikytina 400 Lt suma, kuri priteistina iš atsakovo Komisijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui O. V. E. iš atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 400 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius