Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-138-162/2008

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2008-02-29
Bylos Nr.: I-138-162/2008
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj, Dalia Gumuliauskienė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas: D. Z., V. Z., E. B., A. A., A. I. D., J. G., S. M., S. G.
Atsakovas: Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, UAB „Neoforma“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos

Kategorijos

14.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr.I-138-162/2008 m.Procesinio sprendimo kategorija 14.3; 61 (S)

Administracinės bylos kategorija 1.9; 1.10KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjams D. Z., V. Z., E. B., A. A., A. I. D., atsakovų – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Jonui Pašukoniui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Neoforma“ atstovams Laurui Ruseckui ir Daivai Mačikėnienei, 2008 m. vasario 19 d. viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų – D. Z., V. Z., E. B., A. A., A. I.D., J. G., S. M., S. G. skundą atsakovams – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „Neoforma“ dėl 2005-07-07 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T11-202 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės žemės sklypų, formuojamų visuomenės poreikiams naudojamose teritorijose (duomenys neskelbtini), Gargždų ir Priekulės miestuose, Klaipėdos r., detaliųjų planų patvirtinimo“ 1.3 punkto panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai skundu (t.1, b.l. 2-9, 116-123) prašo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. Nr.T11-202 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės žemės sklypų, formuojamų visuomenės poreikiams naudojamose teritorijose (duomenys neskelbtini), Gargždų ir Priekulės miestuose, Klaipėdos r., detaliųjų planų patvirtinimo“ 1.3 punktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas Priekulės mieste visuomenės poreikiams naudojamoje teritorijoje ties Vingio parku suformuoti rekreacinį sklypą prieplaukos statybai, kartu panaikinant ir minėtu sprendimu patvirtintą detalųjį planą.

Pareiškėjai teigia, jog yra Priekulės gyventojai, norintys, kad būtų išsaugotas Vingio parkas. Nurodo, jog ginčijamas detalusis planas pažeidžia valstybės ir jų interesus, todėl pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį jie laikomi suinteresuota visuomene. Nurodo, jog 2006 m. spalio mėnesį Priekulėje įvyko susirinkimas, kuriame buvo svarstomas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pateiktas Priekulės miesto Vingio parko specialusis planas ir jo sprendiniai. Šiuo planu siūloma Priekulės miesto Vingio parko teritorijai nustatyti pagrindinę tikslinę žemės paskirtį – kitos paskirties žemė, naudojimo būdą – bendro naudojimo teritorijos ir rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdį – urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių ir trumpalaikio poilsio statinių statybos. Kadangi su pateikto svarstyti specialiojo plano sprendiniais nesutiko, todėl pradėjo rinkti medžiagą, reikalingą pagrįsti ir įrodyti teiginius, kad ruošiamo Vingio parko specialiojo plano sprendiniai prieštarauja įstatymams ir negali būti patvirtinti. Teigia, kad tik renkant dokumentus sužinojo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2005 m. liepos 7 d. sprendimu Nr.T11-202 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės žemės sklypų detaliuosius planus. Minėto sprendimo 1.3. punktu nuspręsta patvirtinti detalųjį planą, numatantį visuomenės poreikiams naudojamoje teritorijoje suformuoti žemės sklypą prieplaukos statybai Priekulės mieste, Klaipėdos rajone. Planavimo tikslas – ant Minijos upės kranto, ties Vingio parku, suformuoti rekreacinį sklypą prieplaukos statybai. Detaliojo plano sprendinius skundė ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, o po to – teismui.

Pareiškėjai pažymi, kad skundžiamu sprendimu patvirtinta teritorija patenka į Minijos ichtiologinį draustinį ir paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą, todėl šioje teritorijoje leidžiama statyti tik su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius (Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalis). Prieplaukos negalima priskirti tokiems statiniams, todėl ji toje teritorijoje negalėjo būti planuojama. Detaliojo plano planavimo užduotyje numatyta atlikti krantų tvirtinimą prieplaukoje ir jos prieigose, nors Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad tvirtinti upių krantus draustiniuose galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams atkurti bei tvarkyti. Be to, Minijos upė ir jos skardžiai ties Priekule patenka į „Natura 2000“ tinklo paukščių apsaugai svarbią teritoriją – Minijos upės slėnis ir yra svarbi tulžių apsaugai. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 6 dalį paukščių apsaugai svarbiose teritorijose yra draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomoms paukščių rūšims. Jei prieplaukos vandens turistams būtų įrengtos atsižvelgiant į tulžių ir griežlių monitoringo duomenis parinktose vietose, kur trikdymas paukščiams būtų mažiausias ir nedarkant aplinkos, tai padėtų pagerinti saugomų rūšių apsaugą. Tačiau pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus, tokių prieplaukų vietos draustinyje turi būti patvirtintos draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrajame plane. Rengiant detalųjį planą, Klaipėdos rajono bendrasis planas dar nebuvo patvirtintas, specialusis Vingio parko planas planavimo sąlygų išdavimo metu dar nebuvo parengtas, todėl, nesant Klaipėdos rajono bendruoju planu ar projektu nustatytos prieplaukos statybos vietos, nebuvo teisinio pagrindo patvirtinti detaliojo plano planavimo sąlygų.

Pažymi, kad teritorija, kuriai patvirtintas detalusis planas, patenka į „Natura 2000“ tinklą, tačiau tai nebuvo nurodyta planavimo sąlygose. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2005 m. balandžio 7 d. atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo nurodyta, kad prieplaukos įrengimui Priekulėje poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas. Pabrėžia, kad pagal tuo metu galiojusį 2004 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-609 „Dėl planų ir programų įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ privaloma atlikti tokių planų ar programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kai institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, nustato, kad plano įgyvendinimas gali daryti reikšmingą poveikį „Natūra 2000“ teritorijoms. Planavimo organizatoriai nepildė reikšmingumo nustatymo klausimyno ir nepateikė jo Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai tam, kad būtų galima nustatyti galimą poveikio reikšmingumą įsteigtai „Natura 2000“ teritorijai ir nuspręsti, ar privaloma atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.

Nurodo, kad detalusis planas parengtas pasinaudojant 1981 metais daryta toponuotrauka, detaliuoju planu nustatytos sklypo ribos ir detaliojo plano galiojimo ribos yra klaidingos ir turi būti koreguojamos, nes detaliuoju planu suplanuota teritorijos ribos patenka į Priekulės miesto infrastruktūros elemento – (duomenys neskelbtini) gatvės teritoriją, besiribojančią su planuojama teritorija. Teigia, kad nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje savininkams, kurių namų valdos ribojasi su detaliuoju planu suplanuotos teritorijos ribomis planavimo organizatorius turėjo raštu pranešti apie pradedamą rengti detalųjį planą. Nors viešasis svarstymas su visuomene įvyko darbo dieną, ryte – 10 val., protokole dalyvaujantys asmenys nenurodyti, todėl pareiškėjai mano, jog tokiu būdu buvo išvengta viešojo svarstymo su visuomene teritorijų planavimo stadijos.

Pareiškėjai teigia, jog ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neteisėti iš esmės, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl turi būti panaikinti.

Pareiškėjai D. Z., V. Z., E. B., A. A., A. I. D. prašo skundą, jame išdėstytais motyvais, patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovų – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos atstovas Vaidotas Jasas prašo skundą atmesti atsiliepimuose nurodytais pagrindais.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba (t. 1, b.l. 143-144) ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (t. 1, b.l. 147-149) atsiliepimuose nurodo, kad tuo metu, kai buvo rengiamas detalusis planas, galiojusio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nenumatė atskirų reikalavimų „Natūra 2000" teritorijoms vertinti. Rengiant detalųjį planą pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, buvo atliktos visos procedūros, susijusios su poveikio aplinkai vertinimu. Pažymi, kad ginčijamo detaliojo plano tekstinės dalies skyriaus „Bendroji dalis“ 4 punkte nurodyta, kad detaliajam planui parengti panaudota UAB „Geometra" 2005 m. balandžio mėnesį atlikta skaitmeninė toponuotrauka, todėl pareiškėjų teiginys dėl 1981 m. toponuotraukos atmestinas. Atsakovai pažymi, kad pareiškėjai gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri nesiriboja su planuojama teritorija, todėl nekilnojamųjų daiktų savininkai neturėjo būti informuoti apie rengiamą detalųjį planą. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pateikus teigiamą patikrinimo išvadą, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai nebuvo teisinio pagrindo netvirtinti ginčijamo detaliojo plano.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas Jonas Pašukonis prašo skundą tenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (t. 1, b.l. 153-156) pažymi, kad visa planuojama teritorija, kaip nurodoma detaliojo plano sprendiniuose bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinyje, patenka į Minijos valstybinį ichtiologinį draustinį ir paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą. Todėl planuojamoje teritorijoje galioja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies bei 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126 ir 176 punktų reikalavimai. Ichtiologiniuose draustiniuose draudžiama tvenkti, tiesinti ir gilinti upių vagas, keisti jų kranto linijas, statyti statinius ir įrenginius, nesusijusius su draustinio steigimo tikslais (paskirtimi), išskyrus vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Pažymi, kad „Natura 2000“ teritorijos statusas jokių konkrečių papildomų apribojimų teritorijai neuždeda. Nurodo, jog paukščių apsaugai svarbiai teritorijai – Minijos upės slėniui Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos užsakymu 2006 m. parengtas gamtotvarkos planas. Plane nurodoma, kad vienas pagrindinių šioje teritorijoje saugomų tulžių ir griežlių apsaugos būklės pagerinimo uždavinių – mažinti žmonių keliamą trikdymą griežlių ir tulžių perimvietėse. Viena pagrindinių priemonių uždaviniui pasiekti – vandens turistų srauto sureguliavimas Minijos upėje. Pažymi, kad rengiant detalųjį planą, nukrypta nuo techninių sprendimų, sklype suplanuota prieplauka su stacionaria krantine. Pabrėžia, kad detaliuoju planu numatytų privažiavimo prie prieplaukos kelių ir automobilių stovėjimo aikštelės planavimas prieštarauja nustatytam Minijos valstybinio ichtiologinio draustinio ir paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos režimui. Nurodo, jog nebuvo teisinio pagrindo patvirtinti planavimo sąlygas, kuriose numatoma prieplaukos statybos vieta Minijos valstybiniame ichtiologiniame draustinyje, nes jas tvirtinant nebuvo Klaipėdos rajono bendruoju planu nei specialiuoju draustinio planu ar projektu nustatytos prieplaukos statybos vietos, kaip to reikalauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodo, kad palaiko poziciją, išdėstytą 2007 m. vasario 28 d. rašte Nr. 6.3-66-Z/1 ir prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (t. 1, b.l. 141). Teismui pateiktame 2007 m. vasario 28 d. rašte Nr. 6.3-66-Z/1 (t. 1, b.l. 157-159) nurodoma, kad 2005 m. balandžio 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos planavimo sąlygos parengtos vadovaujantis po sąlygų parengimo datos įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis. Pažymi, kad atsakovo patvirtintose sąlygose nebuvo nurodyta, kad numatomo rengti detaliojo plano teritorija yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų suderinimą su Europos Sąjungos direktyvomis, mano, kad „Natura 2000“ nenurodymas planavimo sąlygose neįtakojo detaliojo plano sprendinių. Nurodo, kad specialusis Priekulės Vingio parko planas planavimo sąlygų išdavimo metu buvo neparengtas, todėl nebuvo teisinio pagrindo patvirtinti detaliojo plano sąlygas, nustatančias prieplaukos statybos vietą Minijos ichtiologiniame draustinyje. Pabrėžia, jog netaikytinas 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo nuostatų 27.2 punktas, nes pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nesiriboja su detaliuoju planu planuojamu žemės sklypu. Teigia, jog formuojant sklypą prieplaukos statybai draustinyje, žemės naudojimo būdas negali būti keičiamas į rekreacinę teritoriją. Detaliojo plano brėžinyje nėra duomenų apie topografinį planą, ant kurio jis parengtas. Nurodo, kad detaliuoju planu nustatytos žemės sklypo ribos ir detaliojo plano ribos yra klaidingos ir turi būti pakoreguotos.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Neoforma“ atstovai Lauras Ruseckas ir Daiva Mačikėnienė prašo skundą, kaip nepagrįstą, atmesti. Teigia, jog rengiant detalųjį planą teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikusi šio detaliojo plano patikrinimą, parengė teigiamą išvadą. Nurodo, kad iš skundo neaišku, kokią įtaką konkrečiai pareiškėjams daro detaliojo plano sprendiniai. Pažymi, jog planavimo darbai buvo vykdomi teritorijoje, traktuojamoje kaip Vingio parkas. Patvirtinus detalųjį planą, žemės naudojimo paskirtis liko ta pati – kitos paskirties žemė, o žemės naudojimo būdas – rekreacinė teritorija. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą draustiniai priskirti vienai iš saugomų teritorijų kategorijai, o priskyrimas kategorijai nėra tas pats, kaip nustatymas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Nesutinka su pareiškėjų argumentu, jog vieta prieplaukai buvo parinkta netinkamai, nes jos parinkimui buvo atlikta galimybių studija, o detalusis planas parengtas ant ne senesnio kaip 1 metų topografinio plano.

Analogiški motyvai išdėstyti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Neoforma“ atsiliepime į skundą (t. 2, b.l. 2-3).

Žemesnės instancijos teismas

Tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimo į skundą nepateikė.

Neatvykę proceso dalyviai pareiškėjai J. G., S. M., S. G. bei tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (t. 2, b.l. 58, 82, 83, 85, 86). Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjams J. G., S. M., S. G. bei trečiųjų suinteresuotų asmenų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos visuomenės sveikatos centro bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. Nr.T11-202 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės žemės sklypų, formuojamų visuomenės poreikiams naudojamose teritorijose (duomenys neskelbtini) Gargždų ir Priekulės miestuose, Klaipėdos r., detaliųjų planų patvirtinimo“ 1.3 punktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas Priekulės mieste visuomenės poreikiams naudojamoje teritorijoje ties Vingio parku suformuoti rekreacinį sklypą prieplaukos statybai, kartu panaikinant ir minėtu sprendimu patvirtintą detalųjį planą.

Pareiškėjai pagal Teritorijų planavimo įstatymo (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-697 redakcija) 32 straipsnio 4 ir 6 dalis turi teisę ginčyti patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų teisėtumą, nes jie laikytini suinteresuota visuomene. Šio įstatymo 2 straipsnio 31 punktas numato, kad suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota tų sprendinių įgyvendinimu. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 49 punktą, visuomenė – vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, taip pat asociacijos, organizacijos arba grupės.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai yra fiziniai asmenys, gyvenantys Priekulėje, todėl akivaizdu, jog detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas jiems daro įtaką. Taigi, pareiškėjai atitinka suinteresuotos visuomenės sąvoką, apibrėžtą Teritorijų planavimo įstatymo 31 ir 49 punktuose.

Pareiškėjai savo reikalavimus iš esmės grindžia Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126 ir 176 punktų, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 25 ir 42 punktų pažeidimais bei 2004 m. gruodžio 1 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-609 „Dėl planų ir programų įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatų pažeidimu.

Atsižvelgiant į pareiškėjų reikalavimą ir jo pagrindus, būtina nustatyti, ar tokie pažeidimai buvo padaryti, jei taip, ar jie esminiai ir ar gali būti pagrindu pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu, t.y. ar yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai.

Dėl Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimo.

Ginčijamo detaliojo plano medžiaga (t. 1, vokas Nr. 2) nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. kovo 2 d. patvirtino planavimo užduotį (psl. 20) teritorijų planavimo dokumentui – žemės sklypo (apie 1 ha) valčių prieplaukai Priekulės mieste Vingio parke detaliajam planui rengti. Planavimo tikslas – įgyvendinti PHARE 2002 „Rekreacinės infrastruktūros vystymas Minijos žemupyje ir Kuršių marių akvatorijoje“ projektą išnagrinėti valčių ir baidarių prieplaukos įrengimo galimybes. Numatyti: 1) plaukiojančią prieplauką valtims 10 m ilgio ir prieplauką kanojoms ir baidarėms 8-10 m ilgio; 2) privažiavimus prie valčių prieplaukos nuo esamų gatvių; 3) automobilių parkavimo vietą 10-čiai lengvųjų automobilių; 4) krantų tvirtinimą prieplaukoje ir jos prieigose; 5) vietą dviems laikiniems biotualetams, vietą konteineriui buitinėms atliekoms surinkti, informaciniam stendui, prieplaukos apšvietimui. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2005 m. kovo 3 d. sąlygose detaliajam planui rengti nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomas Aplinkos apsaugos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Vandens įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos aplinkai vertinimo įstatymas bei kiti teisės aktai (psl. 17-18). 2005 m. balandžio 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius patvirtino planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti: planuojamas žemės sklypas – visuomenės poreikiams naudojama teritorija Priekulės mieste 0,50 ha, planavimo tikslai ir uždaviniai – suformuoti žemės sklypą prieplaukos statybai. Išduotose planavimo sąlygose nurodyta, kad planas neturi prieštarauti bendrojo plano sprendiniams ir turi būti parengtas ant skaitmeninės topografinės nuotraukos LKS-94 pagrindu (psl. 11-12). Klaipėdos apskrities viršininko administracija, 2005 m. liepos 7 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. PL-155 (psl. 9). nustatė, kad detaliojo plano projekto rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus ir pasiūlė detaliojo plano projektą tvirtinti nustatytąja tvarka.

Kaip nurodoma detaliojo plano sprendiniuose bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo brėžinyje, visa suplanuota teritorija patenka į Minijos valstybinį ichtiologinį draustinį ir paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą. Todėl šiai teritorijai taikomos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126 ir 127 punktai. Detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbią teritoriją – Minijos upė (LTKLA0007), kurios ribos ties Priekule sutampa su ichtiologinio draustinio ribomis. Be to, Minijos upė ir jos atvirti skaidžiai ties Priekule patenka į „Natura 2000“ tinklo paukščių apsaugai svarbią teritoriją – Minijos upės slėnis (LTKLAB005).

Saugomų teritorijų įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistema, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose (1 straipsnis). Šis įstatymas ginčijamu detaliuoju planu suplanuoto sklypo teisinio statuso požiūriu yra specialusis bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje. Kaip minėta, detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Minijos valstybiniame ichtiologiniame draustinyje. Minijos ichtiologinis draustinis pagal saugomų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų (vertybių) pobūdį yra gamtinis draustinis (8 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 6 punktas). Įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojama veikla draustiniuose. Šio straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad tvirtinti upių krantus draustiniuose galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti, o 2 dalies 8 punktas draudžia statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Pagal įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, pakrantės apsaugos juostoje, kai ji yra draustinyje, leidžiama statyti tik su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126 punktas pakrantės apsaugos juostoje draudžia statyti statinius (išskyrus hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio tikslais susijusius statinius), tverti tvoras, tiesti kelius, statyti autotransporto priemones. Minėto teisės akto 176 punktas ichtiologinių draustinių teritorijoje draudžia tvenkti, tiesinti ir gilinti upių vagas, statyti statinius ir įrenginius, nesusijusius su draustinio paskirtimi.

Planavimo užduotyje numatytas ir detaliojo plano sprendiniuose realizuotas krantų tvirtinimas prieplaukoje bei jos prieigose, privažiavimo prie valčių prieplaukos nuo esamų gatvių įrengimas, automobilių parkavimo vietos 10-čiai lengvųjų automobilių įrengimas akivaizdžiai prieštarauja aptartų teisės aktų nuostatoms. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo brėžinys patvirtina, kad planuojama teritorija patenka į 50 m pakrantės apsaugos juostą, remiantis Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklėmis ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XLIV skyriaus nuostatomis (Detaliojo plano medžiaga, psl. 44). Detaliojo plano tekstinės dalies skyriuje „Inžinieriniai sprendiniai“ nurodyta, kad projektuojama prieplauka su stacionare krantine ir plaukiojančiais pontonais. Pontonai vienas su kitu sujungti tarpusavyje per specialias standartines jungtis sudaro vieną bendrą 10 m ilgio pontoną, kuris prie kranto tvirtinamas prie stacionarios krantinės arba polių. Nuo krantinės iki vandens įrengiamas 2 m pločio praėjimas su 10 m ilgio krantine baidarėms ir kanojoms priplaukti (Detaliojo plano medžiaga, psl. 42-43). Tvirtinti upės krantus draustiniuose galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems objektams atkurti, ar stichinėms nelaimėms išvengti, o detaliuoju planu numatoma tvirtinti krantus prieplaukos įrengimui. Detaliuoju planu numatytų privažiavimo prie prieplaukos kelių ir automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas prieštarauja nustatytam Minijos valstybinio ichtiologinio draustinio ir paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos rėžimui, todėl šie objektai negalėjo būti planuojami.

Pažymėtina tai, jog rengiant ir tvirtinant ginčijamą detalųjį planą nebuvo parengtas teritorijos bendrasis nei specialusis planas. Atsakovo atstovo paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos rajono bendrasis planas, kuriame pažymėta prieplaukos vieta Priekulės mieste, patvirtintas 2005 m. gruodžio 29 d., t.y. po detaliojo plano patvirtinimo, o Priekulės miesto Vingio parko tvarkymo specialusis planas dar nėra patvirtintas. Tvirtinti planavimo sąlygas, kuriose numatyta prieplaukos statybos vieta Minijos valstybiniame ichtiologiniame draustinyje nebuvo teisinio pagrindo, nes jas tvirtinant nebuvo Klaipėdos rajono bendruoju planu nei specialiuoju draustinio planu ar projektu nustatyta prieplaukos statybos vieta, tuo pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draustiniai priskiriami konservacinės apsaugos prioriteto (išsaugančios) teritorijoms. Konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos – tai teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai bei objektai ir biologinė įvairovė. Minėto įstatymo 31 straipsnio 8 dalis saugomose teritorijose pagrindinę tikslinę konservacinę žemės paskirtį leidžia keisti tik tuo atveju, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes) bei jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams. Akivaizdu, kad pagrindinė tikslinė žemės paskirtis pakeista pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjų argumentas, kad pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42 punktas, numatantis, kad detaliojo plano brėžiniai rengiami ne ant senesnio kaip 1 metų topografinio plano, sudaryto geografinių-informacinių sistemų (GIS) pagrindu skaitmenine forma. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Neoforma“ atstovų paaiškinimais, detaliojo plano sprendinių tekstinės dalies skyriaus „Bendroji dalis“ 4 punktu bei kita rašytine bylos medžiaga (t. 2, b.l. `73, 74) nustatyta, jog detaliajam planui rengti panaudota UAB „Geometra“ 2005 m. balandžio mėnesį atlikta skaitmeninė toponuotrauka.

Dėl detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai įvertinimo.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog detalusis planas - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). To paties straipsnio 4 dalyje apibrėžta detaliojo teritorijų planavimo sąvoka – tai savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti.

Detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo bei tvirtinimo tvarka, taip pat detaliojo planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykiai detaliai reglamentuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.D1-239 patvirtintose Detaliųjų planų rengimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šios Taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, sprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendinius tvirtinančioms institucijoms bei fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems detaliojo planavimo procese ir procedūrose. Pagal Taisyklių 38 punkto 38.1 - 38.3 papunkčius, detalųjį planą sudaro: 1) aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kurioje išdėstoma esama situacija, aprašomi planuojamos teritorijos sprendiniai, nustatomas teritorijos naudojimo režimas); 2) brėžiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais; 3) procedūrų dokumentai. Detaliojo planavimo procedūrų dokumentai yra šie: planavimo sąlygos, planavimo užduotis, sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, apskrities viršininko administracijos patikrinimo aktas ir kiti Taisyklių 40 punkto 40.1 - 40.8 papunkčiuose numatyti dokumentai.

Pagal Taisyklių 27 punkto 27.1- 27.4.2 papunkčius, detaliojo planavimo procesą sudaro: 1) parengiamasis etapas, kurio metu nustatomi planavimo tikslai ir uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, atliekami kiti numatyti veiksmai; 2) teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas (einamos būklės analizė; koncepcijos nustatymo stadija; sprendinių konkretizavimas); 3) teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas, reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą, strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tą numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu; 3) baigiamasis etapas, susidedantis iš teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijos bei teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijos.

Pareiškėjai savo reikalavimą grindžia bei ginčijamą sprendimą prašo panaikinti nurodydami, jog detaliojo plano įgyvendinimas yra susijęs su įsteigta „Natura 2000“ teritorija, tačiau detaliojo plano organizatoriai nesikreipė į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą tam, kad būtų nustatytas galimas poveikio reikšmingumas ir nuspręsta, ar privaloma atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.

Taisyklių 27 punkto 27.3 papunktį, rengiant detalųjį planą, strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tą numato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą bei šio proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Planuojamos ūkinės veikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.

Ginčijamiems teisiniams santykiams taikoma Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 2000 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1636 redakcija, galiojusi nuo 2000 m. birželio 1 d. iki 2005 m. liepos 12 d. Minėto įstatymo 2005 m. liepos 12 d. Nr. X-258 redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2005 m. liepos 12 d. nustatyta, jog šio įstatymo normos, reglamentuojančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal tuo metu galiojusias teises normas.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradedamos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punktas (2005 m. birželio 21 d. įstatymo (nuo 2005 m. liepos 12 d.) Nr. X-258 redakcija). Paraiška, dokumentai ir duomenys atrankai kompetentingoje institucijoje gauti 2005 m. gegužės 3 d., Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos (ekspertizės) protokolas Nr. E7-6 surašytas 2005 m. birželio mėnesį (diena nenurodyta), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimas Nr. E7-6 surašytas 2005 m. birželio mėnesį (diena nenurodyta) (detaliojo plano sprendinių medžiaga, psl. 32-33, 34-37), Taigi, poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos dar neįsigaliojus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. X-258 redakcijai, todėl aptariamiems teisiniams santykiams taikytina Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 2000 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1636 redakcija, galiojusi nuo 2000 m. birželio 1 d.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1636 redakcija) 7 straipsnyje nustatyta, jog poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į planuojamos ūkinės veikos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą; 2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. 2000 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1636 redakcijoje nebuvo nuostatos, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas, nes ši nuostata įtvirtinta tik 2005 m. birželio 21 d. įstatymo redakcijoje Nr. X-258.

Ginčijamu sprendimu patvirtintu detaliuoju planu planuojama veikla – 3086 kv. m. ploto (0,3086 ha) žemės sklypas valčių ir baidarių prieplaukos statybai.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į planuojamos ūkinės veikos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Šiame sąraše nėra įrašyta planuojama ūkinė veikla – valčių prieplauka.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 2 priedo 10.9 punkte nustatyta, jog vidaus vandens kelių, uostų ir prieplaukų įrengimas (kai tinka laivams, kurių keliamoji galia – mažiau kaip 1 350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas – daugiau kaip 1 ha) turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Ginčijamu sprendimu patvirtintu detaliuoju planu planuojamos prieplaukos plotas mažesnis nei vienas hektaras, todėl aptariamu atveju nei atranka, nei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymo 7 straipsnio nuostatas nebuvo privalomi. Tačiau planavimo organizatorius Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui pateikė paraišką bei dokumentus ir duomenis atrankai, nes pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo būtų atliekamas ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į įstatymo 1 ir 2 priedelius. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, atlikęs poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atranką, 2005 m. birželio mėnesį (diena nenurodyta) pateikė išvadą – poveikio visuomenės sveikatai vertinimas neprivalomas. Šią išdavą patvirtino 2005 m. birželio mėnesio (diena nenurodyta) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimu Nr. E7-6. Be to, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2005 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (9.14.2)-V4-1401, atsakydamas į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2005 m. vasario 15 d. raštą Nr. (5.1.42)-A5-297 nurodė, jog planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (detaliojo plano sprendinių medžiaga, psl. 32-33, 34-37, 39-40).

Kaip jau buvo minėta detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas patenka į „Natura 2000“ tinklo buveinių apsaugai svarbią teritoriją – Minijos upė (LTKLA0007), kurios ribos ties Priekule sutampa su ichtiologinio draustinio ribomis. Minijos upė ir jos skardžiai ties Priekule patenka į „Natura 2000“ tinklo paukščių apsaugai svarbią teritoriją – Minijos upės slėnis (LTKLAB005).

Ginčijamo detaliojo plano rengimo bei tvirtinimo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. D1-609 patvirtintas Planų ar programų įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), įsigaliojęs 20004 m. gruodžio 15 d. ir galiojęs iki 2006 m. birželio 1 d. Aprašo 1 punktas numatė, kad jis skirtas vadovautis planų ar programų, nurodytų Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše, rengimo organizatoriams, priimantiems sprendimus dėl plano ar programos patvirtinimo, ir vertinimo subjektui, atsakingam už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kuri teikia išvadas dėl galimybės įgyvendinti planus ir programas, minimas 1992 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEB) (toliau – Buveinių direktyva) 6 straipsnio 3 dalyje, ir ar šie planai ir programos gali turėti reikšmingą poveikį įsteigtoms Europos Bendrijos svarbioms teritorijoms. Aprašo 2 punktas numatė, kad norint įgyvendinti planus ir programas, susijusias „Natura 2000“ teritorija ar artima tokios teritorijos aplinka, ir kai institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, nustato, kad jų įgyvendinimas (individualiai ar kartu su kitais planais ir programomis) gali daryti reikšmingą poveikį įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms, privaloma atlikti tokių planų ar programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Taigi, šis teisės aktas įpareigojo planavimo organizatorių kreiptis į atsakingą už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimo instituciją – Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie aplinkos ministerijos su prašymu pateikti išvadą, ar rengiamas planas gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai, tačiau pateikto detaliojo plano medžiaga įrodo, kad toks prašymas nebuvo pateiktas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 20 d. planavimo sąlygose net nebuvo nurodyta, kad numatomo rengti detaliojo plano teritorija yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintas Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 7.3 punktas įsakmiai numato, kad strateginio pasekmių aplinkai vertinimas būtinas, kai planų ir programų įgyvendinimas susijęs su „Natura 2000“ teritorija ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos (92/43/EEB) dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nuostatas tokio plano ar programos įgyvendinimas gali daryti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms. Šio nutarimo 30 punktas numato, jog kai planas ar programa vertinami dėl to, kad (individualiai ar kartu su kitais planais ir programomis) gali daryti reikšmingą poveikį įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms, institucija, atsakingą už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, teikia išvadas dėl vertinimo ir vertinimo ataskaitos kokybės, galimybių priimti ir patvirtinti planą ar programą. Šios išvados planų ir programų rengimo organizatoriams privalomos.

Darytina išvada, kad pažeidžiant aptartų teisės aktų nuostatas, nesikreipta į kompetentingą instituciją (Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos) nustatyti, ar rengiamas detalusis planas turės reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai, ir, priklausomai nuo šios institucijos sprendimo, nustatyti, ar būtina atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Ginčijamo teritorijų planavimo dokumento strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neatliktas, nors, jei Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija prie Aplinkos ministerijos būtų nustačiusi, kad detaliojo plano įgyvendinimas gali daryti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai, strateginis pasekmių vertinimas būtų privalomas. Pateikta rašytinė bylos medžiaga įrodo, jog Europos Komisijos aplinkos generalinis direktoratas 2007 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje, prašydamas atsiųsti paaiškinimą, kaip vietovė, kurioje įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, bus apsaugota pagal reikalavimus, nustatytus Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 bei 4 dalyse ir 7 straipsnyje (t. 1, b.l. 162). Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis numato, jog bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumui ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.

Dėl visuomenės informavimo.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. VIII-1636 redakcija) 7 straipsnio 9 dalis numatė, kad apie tai, jog poveikį aplinkai privaloma vertinti, arba atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius praneša visuomenei Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2005 m. balandžio 17 d. atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo 5-me punkte nurodė, jog ūkinės veiklos organizatorius turi pranešti visuomenei apie atrankos išvadą teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 277 patvirtintos Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos, galiojusios ginčijamų teisinių santykių metu, 7 punktas numatė, kad apie atrankos išvadą, ar privalomas poveikio aplinkai vertinimas, užsakovas per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados gavimo dienos turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenės susitelkimo vietose (pvz., savivaldybės skelbimų lentoje) ir miesto ar rajono, kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje: 7.1. kur ir kokia planuojama ūkinė veikla bus vykdoma; 7.2. kas planuoja ūkinę veiklą (užsakovas); 7.3. atrankos išvadą, ar planuojamai ūkinei veiklai privalomas poveikio vertinimas; 7.4. kur ir kada galima susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą; 7.5. kam teikti motyvuotus pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo klausimais. Bylos medžiaga nepaneigtas pareiškėjų teiginys, jog visuomenei apie atrankos išvadą teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta. Darytina išvada, kad buvo pažeista visuomenės teisė teikti motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo klausimais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7.1-7.4 punkte reglamentuotos procedūros, užtikrinančios teritorijų planavimo viešumą. Pateikta detaliojo plano medžiaga patvirtina, jog numatytos procedūros buvo atliktos, išskyrus tai, kad visuomenė nebuvo informuota, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuostatų 27.2 punktas įpareigoja planavimo organizatorių raštu informuoti besiribojančioje su planuojamu žemės sklypu teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus apie pradėtą rengti detalųjį planą, planavimo tikslus, rengimo terminus, pasiūlymų teikimo tvarką, viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietą ir laiką, taip pat planavimo organizatoriaus ir projekto rengėjo duomenis. Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjų argumentas dėl nuostatų 27.2 punkto pažeidimo, t.y. jų neinformavimo raštu apie pradėtą rengti detalųjį planą, nes pareiškėjų žemės sklypai nesiriboja su ginčijamu detaliuoju planu suplanuotu žemės sklypu. Iš detaliojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo brėžinio matyti, kad detaliuoju planu suplanuotos ribos patenka į Sodų gatvės teritoriją, besiribojančią su planuojama teritorija. Taigi, pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai nėra besiribojantys su detaliuoju planu planuojamu žemės sklypu ir laikytini detaliojo plano gretimybėmis, kuriuos skiria gatvė.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad parengtas detalusis planas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį rengiant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, todėl neteisėtas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89 straipsnio 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjų D. Z., V. Z., E. B., A. A., A. I. D., J. G., S. M., S. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. T11-202 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės žemės sklypų, formuojamų visuomenės poreikiams naudojamose teritorijose (duomenys neskelbtini), Gargždų ir Priekulės miestuose, Klaipėdos r., detaliųjų planų patvirtinimo“ 1.3 punktą, kuriuo patvirtintas visuomenės poreikiams naudojamoje teritorijoje suformuoto žemės sklypo prieplaukos statybai Priekulės mieste, Klaipėdos rajone detalusis planas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Dalia GumuliauskienėIrma ČuchrajAušrelė Mažrimienė