- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- 1-58-721/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37862-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- R. A., E. G.
- Nukentėjusysis
- A. K., R. J., L. J.
- Civilinis ieškovas
- A. K.
- Civilinis atsakovas
- D. G.
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė, Algimantas Ruginis, Algimantas Ruiginis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamiesiems R. A., E. G., kaltinamųjų gynėjamas advokatams Liudmilai Žiubikienei, Kristinai Adomavičienei, Algimantui Pileckiui, nukentėjusiesiems A. K., R. J., L. J., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. atstovui advokatui Algimantui Ruginiui, civilinei atsakovei D. G.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 2012 m. birželio 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 180 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu; 2013 m. liepos 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir BK 245 straipsnį,vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė laisvės apribojimo bausme 10 mėnesių, įpareigojant per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir bausmės vykdymo metu uždrausti lankytis pas nukentėjusiąją jos faktinėje gyvenamojoje vietoje; 2013 m. gruodžio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 149 straipsnio 1 dalį ir 245 straipsnį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme 3 metams; 2017 m. gegužės 24 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė 40 parų arešto bausmė, bausmę atliko, teistumas neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,
E. G., gimęs 2001-07-02, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nesimoko, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, BK 93 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val.; per šešis mėnesius išdirbti 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos arba kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; teistas 2017-08-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. ir E. G. 2017 m. liepos 26 d. apie 21.00 val. ant pėsčiųjų tako, ties ,,Gabijos“ gimnazija, esančia adresu Mažeikių m, Gabijos takas Nr. 1, veikdami kartu, tyčia, panaudodami prieš nukentėjusįjį A. K. fizinį smurtą - R. A., suėmęs už kaklo pareikalavo pinigų ir sudavė ikiteisminiu tyrimu nenustatyta kiekį smūgių nukentėjusiajam į galvą, į dešinę ranką, E. G. sudavė ranka ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam A. K., padarydami nukentėjusiajam dešiniojo žastikaulio galvos lūžį, kairiojo antakio muštines žaizdas, kairės akies vokų poodines kraujosruvas, sunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą, nes dėl dešiniojo žastikaulio galvos lūžio nukentėjusysis prarado didelę dalį, t. y. 60%, bendro darbingumo, bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą turtą - A. K. priklausančius 1 eurą, 15 centų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes užklupti liudytojos A. M., pabėgo.
R. A. taip pat, 2017 m. spalio 2 d. apie 18.10 val., viešoje vietoje, Mažeikiuose prie Draugystės 4 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvirai pagrobė svetimą - L. J. priklausantį 28,99 eurų vertės turtą, ištraukęs iš R. J. striukės kišenės garso kolonėlę – 25,99 eurų vertės su joje buvusia 2 eurų vertės atminties kortele ir iš kelnių kišenės ištraukęs vieną eurą.
Dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą ir sunkaus kūno sužalojimo.
Kaltinamasis R. A. teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2017-07-26 apie 21.00 val. jis susitiko su draugu E. G., su kuriuo nusprendė eiti į parką pasivaikščioti. Pakeliui jie sutiko vyriškį, kurio jis paprašė cigaretės. Vyriškis jam cigarečių nedavė, jie apsižodžiavo. Jis buvo jau girtas, gal dėl to supyko ant to vyriškio už tai, kad jam nedavė cigarečių. Tas vyriškis taip pat buvo išgėręs. Konfliktas iš pradžių buvo žodinis, paskui jie gal apsistumdė, tiksliai jis nepamena dėl girtumo. Jis sudavė vyriškiui smūgį į petį. Neatsimena tiksliai, ar nuo to smūgio nukentėjusysis stovėjo, ar nukrito. Jis sudavė vyriškiui 2-3 smūgius į veidą, į žandikaulį, į petį, į akį. Jam atrodo, kad E. G. nemušė to žmogaus. Jis nematė, kad E. suduotų smūgius, jis atsitraukęs stovėjo toliau. Vyriškis liko parkritęs ant žemės, o jie su Eimantu nuėjo. Jie nieko nereikalavo iš to žmogaus, nieko nesikėsino pagrobti. Jis tiksliai negali pasakyti, bet gal ir prašė nukentėjusiojo pinigų alui nusipirkti. Jis prisipažįsta, kad sužalojo nukentėjusįjį, bet plėšimo tikrai nepadarė, nieko iš to vyriškio nepaėmė ir nieko iš jo nereikalavo. Jokio susitarimo su E.sumušti tą žmogų ar jį apiplėšti nebuvo, tiesiog jis buvo girtas ir nelabai suvokė ką darė. Jis sutinka, kad vyresnio amžiaus žmogui jo veiksmais žala padaryta negrįžtamai, bet mano, kad nukentėjusiojo pareikštas 3000 Eur civilinis ieškinys yra per didelis, nes jis dar jaunas, pajamų neturi, turi skolų, todėl tokį ieškinį labai būtų sunku atlyginti. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, labai gailisi dėl šio nusikaltimo. Nukentėjusiajam sutiktų atlyginti apie 500 eurų, prašo mažinti civilinį ieškinį dėl jo sunkios turtinės padėties.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, kaltinamojo R. A. parodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 55- 56), iš kurių matyti, kad 2017-07-26 apie 21.00 val. su E. G. einant į Mažeikių senamiestį, sutiko einantį senuką, priėjo jam iš priekio ir paprašė cigarečių, senukas atsakė, kad neturi. Tada pasakė ,,gal turi kelis eurus paskolinti“, senukas atsakė, kad pinigų taip pat neturi. Jie susiginčijo, tas senas vyras pastūmė E. G., kad trauktųsi į šoną, tada jis vyrui sudavė vieną smūgį į petį, dar vieną smūgį sudavė į žandikaulį ar į galvą. Kai sudavė į petį, vyras nuvirto ant žemės. Dar stovinčiam vyrui E. sudavė ranka smūgį į veidą, kiek kartų neprisimena. Vyriškiui nuvirtus, jis smūgių nesudavė, E. gal vyrui gulinčiam ant žemės ir spyrė, bet tiksliai nepamena.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamasis R. A. visiškai patvirtino savo duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus.
Kaltinamasis E. G. teismo posėdyje kaltu dėl pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad 2017-07-26 jis susitiko su R. A. apie 21.00 val. ir jie kartu ėjo link senamiesčio. Prie Gabijos gimnazijos pamatė einantį senuką. R. nuėjo ir paprašė to senuko cigarečių. Tarp jų kilo konfliktas, R. susimušė su tuo senuku. Dėl ko įvyko tos muštynės jis nežino. Senukas buvo parkritęs ant žemės. Jis tam senukui sudavė vieną smūgį, į kokią vietą sudavė smūgį, tiksliai neatsimena. Jis negirdėjo, kad R. senuko prašytų pinigų. Jis taip pat pinigų neprašė. Mano, kad civiliniame ieškinyje žalai atlyginti prašoma suma per didelė, nes jis nedirba, gyvena be tėčio, mama neturi lėšų atlyginti tokią žalą.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kaltinamojo E. G. parodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 198, 199), iš kurių matyti, kad R. A. jis pažįsta apie metus laiko, jis jam sakė, kad yra atvykęs iš Marijampolės. R., jį sutikęs, kviečia eiti ką nors sumušti, ar apvogti. Taip buvo ir 2017-07-26, apie 20.00 val. jis atsitiktinai sutiko prie Sodų g. 7 namo R., jis buvo akivaizdžiai girtas, svirduliavo. Tada R. jam ir pasiūlė ką nors sumušti ir atimti pinigų alui nusipirkti. Jis sutiko, jiedu ėjo dviese ieškodami ką apiplėšti. Dar eidami Sodų g. parkelyje, pamatė link Gabijos gimnazijos einantį senuką, jį pasekė. Tam senukui einant taku prie Gabijos gimnazijos, R. prie senuko pribėgo iš nugaros, apkabino viena ranka ir suėmė už kaklo, bet senukas jam pasipriešino, R. pastūmė. Tada jis pribėgo ir vieną kartą koja spyrė senukui į nugarą, nuo to spyrio senukas suklūpo ant kelėnų ir ant pilvo atsigulė, po to persivertė. Jis senuką laikė prispaudęs vienu kelėnu remdamasis į pilvą ir rankomis prispaudęs laikė jo vieną ranką. Nepamena, ar R. senuko pribėgęs, prašė pinigų. Jam laikant, R. ranka sudavė senukui smūgius į veidą, kiek kartų, nežino, taip pat spyrė į galvą, į petį, kiek kartų spyrė, taip pat nežino. R. bandė iš senuko atimti centus, jei teisingai pamena centus senukas laikė suspaudęs kumštyje ir neatidavė, todėl R. jį spardė, kad išsijungtų, netektų sąmonės. Netyčia R. pataikė ir jam į kelėną, jis atsistojo, nes skaudėjo kelį ir pasakė, kad einam. Jis šlubuodamas ėjo link Sodų g. parkelio. Maždaug po minutės prie jo atbėgo R. Dar daužant senuką už gimnazijos tvoros pastebėjo nepažįstamą moterį su šuniuku. Nepamena ar ta moteris ką sakė. R., jį pasivijęs, parodė 20 centų monetą ir pasakė, kad ją atėmė iš senuko delno. Centai liko pas R.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis E. G. patvirtino, jog šie parodymai teisingi. Taip pat patvirtino, jog su R. buvo susitarę eiti kažką apiplėšti. Pasirinko tokį žmogų, kurį lengviau būtų sumušti. Kai jis spyrė nukentėjusiajam, šis nugriuvo. Jis laikė tą senuką ir leido R. toliau jį mušti. Kai R. spardė tą senuką ir netyčia jam pataikė į koją, jam tada skaudėjo, tiesiog ,,atjungė“ koją, smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl aišku, kad tam senukui irgi skaudėjo. Jis labai gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką, atsiprašo nukentėjusiojo.
Nukentėjusysis A. K. teismo posėdyje parodė, kad 2017-07-26 apie 20.30 val. jis ėjo pro Gabijos gimnaziją pėsčiųjų taku, kuris yra šalia gimnazijos stadiono, kai išgirdo iš nugaros reikalavimą atiduoti pinigus. Jis tik spėjo pasakyti, kad pinigų neturi ir iš karto pasipylė smūgiai iš kairės pusės į kairę akį, į antakį, kurį prakirto, į žandą, sudaužė dantų protezą, o paskui jau sudaužė ranką. Kas jį mušė, jis nematė, nes akis apibėgo krauju, jis buvo, kiek galėjo, užsidengęs rankomis veidą. Kažkiek pasisukęs, jis pastebėjo, kad vienas vaikinas buvo aukštesnis, o kitas šalia mažiukas, daugiau nieko nematė. Nuo suduotų smūgių jis buvo pargriuvęs ant žemės, ir jį mušė parklaupusį, sudaužė ne tik petį, raumenys buvo sudaužyti. Jam atrodo, kad vaikinai jį būtų mušę ir daugiau, jeigu ne moteris, buvusi už tvoros ir telefoną laikiusi prie ausies, kuri sutrukdė jiems. Kaltinamieji tai irgi pamatė, išsigando ir pabėgo. Iš jo kaltinamieji nieko nepaėmė, jokių pinigų jis neturėjo ir cigarečių jis neturėjo, nes nerūko. Cigarečių jie net neprašė, iš karto pareikalavo pinigų. Jo kelnių kišenėje buvo 1 euras 15 centų, jie ir liko. Dėl padaryto sužalojimo jis iki šiol gydosi, dešinio peties sąnarys sutrupintas. Klaipėdoje yra užsakytas peties sąnario implantas. Jis pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes po šio nusikaltimo paliko neįgalus, dešine ranka nieko negali padaryti, nes nėra sąnario, ateityje nebegalės nieko dirbti.
Liudytoja A. M. teismo posėdyje parodė, kad 2017-07-26 apie 21.00 val. ėjo pasivaikščiuoti su šunimi. Vaikščiuodama Gabijos gimnazijos stadione, pamatė, kad už tvoros kažkas grumiasi. Tuo metu ji pagalvojo, kad kokie jaunuoliai tiesiog stumdosi vasaros laike, todėl ji nieko nedarė, nešaukė. Einant artyn, du vaikinai nubėgo link Sodų gatvės parkelio, o vienas vyriškis pasiliko gulėti ant žemės. Priėjusi arčiau, ji pamatė kniūpsčia gulintį vyriškį, kuris buvo sumuštas. Vienas iš pabėgusių vaikinų buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Ji tų nubėgusių žmonių neatpažintų, nes jie greitai toliau nubėgo. Kai pamatė, kad žmogus kitoje pusėje tvoros guli sumuštas, visas jo veidas buvo kruvinas, jis dar bandė stotis, bet jam nepavyko, žmogus dejavo, ji iškvietė pagalbą telefonu Nr. 112. Greitoji pagalba ir policija atvažiavo labai greitai, gal per 5 minutes, bet vaikinai jau nubėgo.
Iš 2017-07-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra pėsčiųjų takas prie Gabijos gimnazijos, esančios Gabijos takas 1, Mažeikiuose. Einant nuo gimnazijos vakarų kryptimi apie 75 metrus yra mokymo įstaigos stadionas aptvertas vieline tvora. Iš gatvės pusės ties elektros pastote, ant žalios vejos sėdi vyriškis, kurio veidas kruvinas (1 t., b. l. 23, 24, fotolentelė t. 1, b. l. 25-28).
Iš 2017-08-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1090/2017(04) matyti, kad A. K. buvo padaryti sužalojimai: dešiniojo žastikaulio lūžis, kairiojo antakio muštinės žaizdos, kairės akies vokų poodinės kraujosruvos. A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešiniojo žastikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 67).
Nagrinėjant bylą teisme buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė nukentėjusiajam A. K. padaryto kūno sužalojimo sunkumui nustatyti ir iš 2018-03-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EG 347/2018(04) matyti, kad A. K. 2017-07-26 padaryti sužalojimai: dešiniojo žastikaulio lūžis, kairiojo antakio muštinės žaizdos, kairės akies vokų poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek mažiausiai dviem tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais paveikus kairę veido pusę ir dešinę ranką, tiek nugriuvus. Vertinant paskutinį medicininiuose dokumentuose užfiksuotą traumatologo įrašą (2018-01-08) A. K., remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktu, kadangi dėl dešiniojo žastikaulio galvos lūžio komplikacijų buvo prarasta didelė dalis (30 procentų ir daugiau) bendrojo darbingumo ( dėl labai ryškios peties sąnario kontraktūros, kai rankos judesys į priekį (sulenkimas) yra mažiau nei 75o, rankos judesys į šoną yra mažiau nei 75o, prarandama 50 procentų bendrojo darbingumo, jei asmuo dešiniarankis pridedama dar 10 procentų, t. y. bendrai prarado 60 procentų bendrojo darbingumo, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 65-66).
Nukentėjusiojo A. K. parodymuose nurodytos aplinkybės apie jam padarytą sužalojimą yra nuoseklios, logiškos ir iš esmės atitinka kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus ir jų patvirtintus teismo posėdyje parodymus, specialisto, eksperto išvadas, ir visus kitus aukščiau aprašytus įrodymus, todėl teismas nemato priežasčių abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu.
BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimą. Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Pažymėtina, kad plėšimo atveju kaltininkas naudoja smurtą kaip priemonę prieiti prie svetimo turto ir jį užvaldyti.
BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas. Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
BK 180 straipsnis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo.
Teismas ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiajam sužalojimas, sukėlęs jam sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu, taip pat, kad tarp kaltinamųjų R. A. ir E. G. padarytos veikos (smūgių sudavimas rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į kairiąją galvos pusę, į dešinę ranką, pasikėsinus pagrobti svetimą A. K. turtą) ir padarinių (padarė nukentėjusiajam dešiniojo žastikaulio galvos lūžį, kairiojo antakio mušines žaizdas, kairės akies vokų poodines kraujosruvas) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginis kaltinamųjų veikos rezultatas.
Žmogaus galva, veidas, petis yra be abejo gyvybei svarbios ir pažeidžiamos žmogaus kūno dalys, ir asmuo negali nesuvokti, jog suduodamas smūgius į galvą kitam žmogui, jį spardydamas, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokių veiksmų nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir sunkūs. Kaltinamieji R. A. ir E. G., suduodami smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. K. į veidą, į ranką, negalėjo nesuprasti, jog tokie jų veiksmai pavojingi kito asmens sveikatai, numatė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, ir norėjo taip veikti, tačiau nesiekė konkrečių padarinių, tai yra sunkaus kūno sužalojimo. Juos tenkino bet kokio sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog kaltinamieji padarė tyčinę veiką, nukentėjusiojo A. K. sveikatą sunkiai sutrikdė veikdami neapibrėžta tyčia. Kaltinamieji suduodami smūgius nukentėjusiajam A. K. tam neturėjo jokio realaus pagrindo. Byloje nėra nustatyta, kad A. K. savo elgesiu būtų provokavęs kaltinamuosius ir tokiu būdu iššaukęs jų agresiją.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 25 straipsnis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Sunkus kūno sužalojimas pripažįstamas padarytas bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konflikto su nukentėjusiuoju iniciatorius buvo R. A., kuris, reikalaudamas pinigų bei jų negavęs, pradėjęs žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju A. K. ir, tyčia rankomis sudavęs smūgius nukentėjusiajam į galvą, į dešinę ranką, E. G. sudavė ranka nukentėjusiajam smūgius, o nukentėjusiajam pargriuvus, kaltinamieji kartu sudavė nukentėjusiajam į kūną smūgius rankomis ir kojomis, taip padarė jam sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad abu kaltinamieji nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo bendravykdytojai, nes abiejų kaltinamųjų naudoto smurto pobūdis ir intensyvumas, veiksmų bendrumo suvokimas ir pritarimas vienas kito veiksmams patvirtina ir susitarimą veikti bendrai, ir neapibrėžtą tyčią, apimančią ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Šioje byloje nustatytas ir bendrininkų išankstinis bendro pobūdžio susitarimas užpulti nukentėjusįjį, ką patvirtino savo parodymuose kaltinamasis E. G., kaltinamieji matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus ir jiems pritarė.
Kaltinamųjų parodymus, kad jie nepadarė plėšimo, teismas laiko neteisingais ir juos vertina kaip jų gynybinę versiją. Jų kaltę padarius tokį nusikaltimą įrodyta nukentėjusiojo A. K. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas vertina visų ištirtų įrodymų kontekste. Nustatyta, kad R. A. pareikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, o šiam atsakius, jog pinigų neturi, pradėjo jį mušti. Nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje, yra nuoseklūs, patikimi, nėra jokių abejonių, kad jis gali apkalbėti nusikaltimo bendrininkus, nėra jokių abejonių, kad jis gali neprisiminti svarbių nusikaltimo padarymo aplinkybių. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti ištirti įrodymai. Kaltinamasis E. G. parodė, kad R. A. jam pasiūlė apiplėšti žmogų, iš kažko pagrobti pinigus. Jis sutiko. Kai R. A. suėmė nukentėjusįjį už kaklo, po to pradėjo jį mušti, E. G. suprato, kad nukentėjusįjį ketino apiplėšti. Po to, kai jie kartu sumušė nukentėjusįjį, R. A. jam parodė 20 centų monetą ir pasakė, jog ją atėmė iš nukentėjusiojo. Pats R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje pripažino, jog prašė nukentėjusiojo paskolinti jam pinigų alui nusipirkti.
Atkreipiamas dėmesys, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamos veikos bendravykdytojų veiksmai, įgyvendinant objektyviuosius veikos požymius, vertinami kaip bendrininkavimas ir tuo atveju, kai jie yra nors ir skirtingos apimties, tačiau vieningi, papildantys vieni kitus ir tarpusavyje susiję, o padaryta nusikalstama veika – bendras kaltininkų veiklos rezultatas.
R. A., suėmęs nukentėjusįjį už kaklo, griežtu tonu pareikalavo nukentėjusiojo pinigų, jų negavęs, sudavė smūgius ir parvertė ant žemės, abu kaltinamieji naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, kartu sutartinais veiksmais siekė bendro rezultato.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamieji R. A. ir E. G., paudodami fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo A. K. turtą, veikdami neapibrėžta tyčia, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą, todėl jų padarytos veikos teisingai kvalifikuojamos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį. Kaltinamųjų veiksmai, susiję su padarytu plėšimu kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą, nes faktiškai turtas nebuvo užvaldytas, nes, užklupti liudytojos, kaltinamieji pabėgo.
Dėl garso kolonėlės vagystės.
R. A. teismo posėdyje paaiškino, kad kitą nusikaltimą jis padarė 2017 metų rudenį prie Draugystės gatvės. Jis sutiko porą draugų, buvo ir E. G., visi šnekėjosi, rūkė. Pro šalį ėjo kažkoks vaikinukas, jis jo nepažinojo. Tas vaikinas buvo E. G. klasiokas ir jie su E. G. pasišaukė jį bei nuėjo prie jo, paklausė kiek valandų. Vaikinas pasakė, jog neturi laikrodžio. Jis paklausė ar telefono irgi neturi, atsakė, kad neturi. Vaikinas klausėsi muzikos per kolonėlę, todėl jis paprašė jo pasiklausyti muzikos. Vaikinas pasakė, kad negali namo pareiti be kolonėlės. Jis užtikrino, kad atiduos paklausęs muzikos. Jis tiesiog pasiėmė tą kolonelę iš vaikino ir nuėjo. Jis vaikino dar paklausė ar jis turi pinigų. Šis atsakė, kad turi eurą. Jis pasiėmė ir tą eurą iš jo. Kolonėlę vaikinas jam padavė pats. Jis suprato, kad vaikinas gal jo išsigando, nes jis vyresnis. E. G. sakė jam, kad atiduotų vaikinui kolonėlę. Jis atsakė, kad atiduos už valandos, o pats nuėjo pas Draugystės g. gyvenančią draugo draugę, pasiūlė jai nunešti kolonelę į lombardą. Lombarde merginą ją užstatė už 6-7 Eur, pinigus jis išleido savo reikmėms, nusipirko alaus ar cigarečių.
Nepilnametis nukentėjusysis R. J. teismo posėdyje parodė, kad 2017 metų rudenį, tikslios datos neprisimena, dienos metu, gal 16-17 val., buvo dar šviesu, jis ėjo pas draugą ir jį prisivijo R., kurį jis pažinojo tik iš matymo. R. pasakė „einame prie laiptinės, pakalbėsime“. Jis nuėjo su R. prie namo laiptinės. Šis jo paklausė, ar turi telefoną, pinigų. Kai jis atsakė, kad neturi, R. pradėjo tikrinti kišenes. Striukės kišenėje rado kolonėlę, ją paėmė. Dar jis rado ir pasiėmė vieną eurą. R. jam sakė, kad nemėgintų bėgti. Kai jis buvo prie laiptinės ir R. paėmė kolonėlę, priėjo E., buvęs jo klasiokas. E. bandė įkalbėti Ramūną, kad atiduotų kolonėlę. Šis pasakė, kad nori pažiūrėti, kaip veikia, už pusės valandos gražins. Jis prašė atiduoti kolonelę, sakė, kad jo sesė laukia prie „Maximos“ parduotuvės, nori kolonėlę pasiimti. R. visviena pasakė, kad po pusės valandos ateis ir atiduos. Jis suprato, kad kolonėlę iš jo pavogė. Parėjęs į namus, jis viską pasakė mamai. Dabar kolonėlė jam gražinta.
Nukentėjusioji L. J. teismo posėdyje parodė, kad apie 18.10 val. namo grįžo sūnus R. J. ir pasakė, kad netoli namų, prie Draugystės g. 4 namo nepažįstamas jaunuolis priėjo prie jo ir pasiūlė nueiti prie gretimai esančios laiptinės pakalbėti. Sūnus sakė, kad išsigando, nes vaikinas atrodė girtas, todėl su juo nuėjo. Jis pasakojo, kad vaikinas pradėjo tikrinti jo kišenes. Iš striukės kišenės ištraukė muzikinę kolonėlę ir pasiėmė. Paėmęs kolonėlę, apieškojo kelnių kišenes ir, radęs, pasiėmė vieną eurą. Kai ji pasakė, kad reikia skambinti policijai ir pranešti apie vagystė, R. prašė neskambinti, nes sakė bijo to vaikino. Ji tada paskambino vyriausiajam sūnui Erikui, jis kalbėjo su R. R. muzikinę kolonėlę iki vagystės naudojosi apie savaitę laiko, ji buvo dar nauja. Kolonėlė dabar grąžinta sūnui, pretenzijų neturi. R. jai pasakojo, kad E. G. matė, kaip iš jo paėmė daiktus nepažįstamas jaunuolis, kad E. G. tam jaunuoliui liepęs daiktus atiduoti, sakė, kad turės problemų, o tas nepažįstamasis atsakė, kad jam vienodai.
Liudytojas E. J. teismo posėdyje parodė bei patvirtino BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsintus, jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodydamas kad 2017-10-02, apie 18 val. jam į mobilų telefoną paskambino mama L. J. ir pasakė, kad iš brolio R. J. nepažįstamas vaikinas pavogė nešiojamą garso kolonėlę ir kažkiek pinigų. Jis nutarė, kad reikia kviesti policiją. Susitiko su broliu R. ir jis papasakojo, kad kažkoks neblaivus vyras iš jo Draugystės gatvėje atėmė kolonėlę. Jis sužinojo, kad tas vyriškis nuėjo iki Draugystės 16 namo. Kai jie su R.laukė policijos pareigūnų, iš namo išėjo neblaivus vyras, maždaug 20 - 30 metų amžiaus. R., jį pamatęs, pasakė, kad tai tas pats, kuris atėmė iš jo daiktus. Vyriškis rankoje turėjo nugertą alaus butelį. Vyriškis jo broliui pasakė, kad tuoj atneš jam tą kolonėlę, gėrė alų, po to pradėjo eiti link prekybos centro ,,Maxima“. Kai jie pamatė, kad atvažiuoja policijos automobilis, pamojavo, kad prie jų sustotų. Išlipusiems iš automobilio policijos pareigūnams parodė į tą vyriškį ir pasakė, kad jis pavogė iš brolio daiktus. Tas vyriškis numetė ant žemės alaus butelį ir jį pareigūnai sulaikė Draugystės gatvėje prie bendrabučio. Sulaikytas vyriškis, policininkams sakė, kad garso kolonėlę padėjo pas draugą.
Iš 2017-10-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. J. pateikė belaidės garso kolonėlės TRUST UR FERO BLAC 21704 dėžutę ir Kesko Senukai kasos kvitą Nr. 760503/197 (1 t., b. l. 120, 121-123).
Iš 2017-10-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad lombardo UAB ,,Butmina“ darbuotoja R. P. pateikė muzikinę kolonėlę TRUST 21704 su ličio baterija ir paskolos sutarties Nr. 11691 kopiją (2 t., b. l. 126, 127).
Iš 2017-10-02 UAB ,,Butmina“ paskolos sutarties Nr. 11691 kopijos matyti, kad L. T. lombarde užstatė kolonėlę TRUST 21704 (1 t., b. l. 128).
2017-10-02 20.11 val. užfiksuotas R. A. tikrinimo alkotesteriu rezultatas 1.87 promilių girtumas (2 t. b.l. 1)
Aptarti kaltinamojo R. A., nukentėjusiųjų, liudytojo parodymai, lombarde pasirašyta paskolos sutartis bei muzikinės kolonėlės suradymas patvirtina, kad R. A. atvirai pagrobė nepilnamečio R. J. turtą, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš bylos, pinigus, gautus už lombarde užstatytą pagrobtą daiktą, R. A. panaudojo svaigalams, cigaretėms įgyti.
Bausmių skyrimas.
BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.
BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta galimybė skirti areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, gali būti baudžiama bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų.
Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. A. sulaikytas savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, išdėstė visas savo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Dėl savo nusikalstamų veiksmų jis nuoširdžiai apgailestavo. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis taip pat iš esmės pripažino savo kaltę, išreiškė apgailestavimą dėl padaryto, todėl teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą R. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Iš abiejų kaltinamųjų parodymų matyti, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje bei 135 straipsnio 1 dalyje padarymo metu R. A. buvo neblaivus. Kaltinamasis pats neneigia, kad 2018-07-26 nusikalstamos veikos padarymo metu buvo labai girtas. Iš R. A. testo alkoholiui matyti, kad 2017-10-02 20.11 val. jam buvo nustatytas 1,87 ‰ girtumas (2 t. b.l. 1). Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad R. A. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei pripažįsta ją sunkinančia kaltinamojo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo R. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe, nusikalto būdamas recidivystas ( BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę R. A., atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį: jis padarė dvi baigtas tyčines, savanaudiškas apysunkias nusikalstamas veikas, numatytas 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir jam inkriminuotas BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo 4 kartus teistas ( 2 t., b. l. 5-12), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, anksčiau buvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 154), dėl psichinių susirgimų, priklausomybės ligų nesigydė (1 t., b. l. 154), nevedęs, iki suėmimo nedirbo. Būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, turėdamas neišnykusį teistumą R. A. vėl padarė tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Teismo nuomone, nusikaltimai, už kuriuos teisiamas R. A., nėra atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, jo veiksmai – sistemingas nusikaltimų vykdydamas – vertintini kaip jo gyvenimo būdas, o kartu ir pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam R. A. už visas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Teismas daro išvadą, kad įvertinus visas minėtas aplinkybes darytina išvada, kad būtent tokios bausmės skyrimas kaltinamajam labiausiai atitinka kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, ir būtent šia bausme geriausiai bus užtikrintas visuomenės interesas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. G. teismas atsižvelgia į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuojančias BK XI skyriaus nuostatas, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos: baigtas sunkus nusikaltimas bei tyčinis apysunkis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje), į kaltinamojo E. G. vaidmenį darant nusikalstamas veikas (buvo aktyvus darant nusikalstamas veikas). Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. G., nors ir būdamas jauno amžiaus, praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu BK 93 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje), paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones, toliau darė nusikalstamas veikas ir 2017-08-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 144-145, 146-149), baustas administracinėmis nuobaudomis už turtinio pobūdžio administracinį nusižengimą bei viešosios tvarkos pažeidimą (t. 1, b. l. 150-151 ), Mažeikių rajono Užlieknės pagrindinės mokyklos charakterizuojamas patenkinamai (t. 1, b. l. 163). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu jis nesimoko, yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje.
E. G. nusikalstamas elgesys rodo jam būnant labai jaunam susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Vietoj to jis kartu su bendrininkais darė nusikalstamas veikas, taip savo asmeninius poreikius iškeldamas aukščiau kitų visuomenės narių interesų. Akivaizdu, jog E. G. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimą (vagystę), teistas, šie nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau.
Atsižvelgdamas į nusikaltimų pobūdį, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti E. G. nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – galima tik jam paskyrus laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, jų dydį nustatant mažesnį už sankcijose numatytą bausmių vidurkį (BK 41 straipsnis).
Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistajam įtvirtino esminę sąlygą, kurios nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tai yra, kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų - sulaikyti kaltinamąjį E. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) galima pasiekti taikant kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą ir yra pagrindas taikyti E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nes nusikalstamos veikos akivaizdžiai padarytos kito, ženklai už jį vyresnio asmens, įtakoje.
Dėl civilinių ieškinių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius. Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 19,20 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Išnagrinėjęs surinktus įrodymus teismas nustatė, kad kaltinamieji R. A. ir E. G., veikdami bendrininkų grupe, iš nukentėjusiojo A. K. plėšimo veiksmais pasikesino pagrobti turtą ir padarė nukentėjusiajam sunkų kūno sužalojimą, iš jsolidariaių priteistiina nukentėjusiajam padaryta 19,20 Eur dydžio turtinė žala.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą.
Kaltinamųjų R. A. ir E. G. nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. K. sveikata, akivaizdu, kad dėl jo užpuolimo, patirto brutalaus smurto, nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Šiuo metu dėl patirto smurto yra ryškiai pablogėjusi jo sveikata, jis prarado 60 procentų bendrojo darbingumo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad nukentėjusiojo reikalaujamas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra aiškiai per didelis, nerealus, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismo nuomone, yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Neturtinė žala 300 Eur dydžio priteistina solidariai iš kaltinamųjų.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 488.15 Eur civilinį ieškinį . (1 t., b. l. 47-49) dėl turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, susijusios su nukentėjusiajam A. K. teiktomis gydymo paslaugomis, atlyginimo Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad už nukentėjusiajam A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF biudžeto buvo sumokėta 488,15 eur ( t. 1, b. l. 51). Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuos PSDF biudžeto nuostolius bendrais nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamieji R. A. ir E. G., kurią jie privalo pilnai atlyginti. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl pilnai tenkintinas.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti.
Muzikinė kolonėlė ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu grąžinta nukentėjusiajai L. J., jos prašymu. (1 t., b. l. 137; 138, 139).
Dėl kardomosios priemonės.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. A. 2017-10-04 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2 , b. l. 71-73). Kadangi kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kardomoji priemonė paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama. Suėmimo laikas įskaitomas į kaltinamajam skiriamą bausmę BK 65 ir 66 straipsnių tvarka.
Kaltinamajam E. G. kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam A. K. buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu nukentėjusiajam A. K. antrinę teisinę pagalbą teikė paskirtas advokatas Algimantas Ruiginis, kuris nukentėjusįjį atstovavo teismo posėdžiuose. Bylos nagrinėjimo teisme metu Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius skyrius teismui pateikė 2017-12-21 pažymą, kurioje nurodytas nukentėjusiajam A. K. advokato suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis -143,00 Eur (3 t., b. l. 6). Advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, todėl valstybės išlaidos už A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir taip pat priteisiamos iš kaltinamųjų R. A. ir E. G..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti:
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir R. A. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir R. A. paskirti subendrintą 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2018-07-03 dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti R. A. suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2018 m. liepos 3 d. dienos (vieną laikino sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).
R. A. taikomą kardomąją priemonę –suėmimą, palikti galioti iki pradėjimo vykdyti bausmę.
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:
pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 22 staipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir E. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 21.00 iki 6.00 val. ryto, moktis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose nepilnamečių socialinio ugdymo ar reabilitacijos programose.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš kaltinamųjų R. A. ir E. G. solidariai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,20 Eur (devyniolika eurų 20 ct) turtinei žalai ir 3000 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) neturtinei žala atlyginti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. A. ir E. G. 488,15 Eur ( keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 15 ct) Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.
Priteisti iš kaltinamųjų R. A. ir E. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 143,00 Eur (vieną šimta keturiasdešimt tris eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
E. G. neturint turto ar pajamų, minėtos pinigų sumos iki pilnametystės priteistos iš jo įstatyminės atstovės - motinos D. G..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.