Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamiesiems R. A., E. G., kaltinamųjų gynėjamas advokatams Liudmilai Žiubikienei, Kristinai Adomavičienei, Algimantui Pileckiui, nukentėjusiesiems A. K., R. J., L. J., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. atstovui advokatui Algimantui Ruginiui, civilinei atsakovei D. G.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 2012 m. birželio 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 180 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu; 2013 m. liepos 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir BK 245 straipsnį,vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė laisvės apribojimo bausme 10 mėnesių, įpareigojant per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir bausmės vykdymo metu uždrausti lankytis pas nukentėjusiąją jos faktinėje gyvenamojoje vietoje; 2013 m. gruodžio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 149 straipsnio 1 dalį ir 245 straipsnį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme 3 metams; 2017 m. gegužės 24 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė 40 parų arešto bausmė, bausmę atliko, teistumas neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,

E. G., gimęs 2001-07-02, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nesimoko, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, BK 93 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val.; per šešis mėnesius išdirbti 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos arba kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; teistas 2017-08-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. ir E. G. 2017 m. liepos 26 d. apie 21.00 val. ant pėsčiųjų tako, ties ,,Gabijos“ gimnazija, esančia adresu Mažeikių m, Gabijos takas Nr. 1, veikdami kartu, tyčia, panaudodami prieš nukentėjusįjį A. K. fizinį smurtą - R. A., suėmęs už kaklo pareikalavo pinigų ir sudavė ikiteisminiu tyrimu nenustatyta kiekį smūgių nukentėjusiajam į galvą, į dešinę ranką, E. G. sudavė ranka ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam A. K., padarydami nukentėjusiajam dešiniojo žastikaulio galvos lūžį, kairiojo antakio muštines žaizdas, kairės akies vokų poodines kraujosruvas, sunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą, nes dėl dešiniojo žastikaulio galvos lūžio nukentėjusysis prarado didelę dalį, t. y. 60%, bendro darbingumo, bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą turtą - A. K. priklausančius 1 eurą, 15 centų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes užklupti liudytojos A. M., pabėgo.

R. A. taip pat, 2017 m. spalio 2 d. apie 18.10 val., viešoje vietoje, Mažeikiuose prie Draugystės 4 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvirai pagrobė svetimą - L. J. priklausantį 28,99 eurų vertės turtą, ištraukęs iš R. J. striukės kišenės garso kolonėlę – 25,99 eurų vertės su joje buvusia 2 eurų vertės atminties kortele ir iš kelnių kišenės ištraukęs vieną eurą.

Dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą ir sunkaus kūno sužalojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiajam sužalojimas, sukėlęs jam sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu, taip pat, kad tarp kaltinamųjų R. A. ir E. G. padarytos veikos (smūgių sudavimas rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į kairiąją galvos pusę, į dešinę ranką, pasikėsinus pagrobti svetimą A. K. turtą) ir padarinių (padarė nukentėjusiajam dešiniojo žastikaulio galvos lūžį, kairiojo antakio mušines žaizdas, kairės akies vokų poodines kraujosruvas) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginis kaltinamųjų veikos rezultatas.

Žmogaus galva, veidas, petis yra be abejo gyvybei svarbios ir pa­žei­džia­mos žmogaus kūno dalys, ir asmuo negali nesuvokti, jog suduodamas smūgius į galvą kitam žmogui, jį spardydamas, daro veiką, keliančią pavojų kito žmo­gaus sveikatai ir gy­vy­bei. Tai su­vok­da­mas, kaltininkas numato, kad nuo tokių veiksmų nuken­tė­ju­sia­jam gali būti padaryti svei­katos su­ža­lo­ji­mai, tarp jų ir sunkūs. Kaltinamieji R. A. ir E. G., suduodami smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. K. į veidą, į ranką, negalėjo ne­su­prasti, jog tokie jų veiks­mai pa­vo­jingi kito asmens svei­katai, nu­matė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nuken­tė­ju­sio­jo sveikatos sutrik­dy­mą, ir norėjo taip veikti, tačiau nesiekė konkrečių padarinių, tai yra sunkaus kūno sužalojimo. Juos tenkino bet kokio sunkumo nu­ken­tėjusiojo sveikatos su­trik­dymas, todėl atsa­ko­my­bė kyla pagal padarinius. Esant šioms aplinky­bėms, teis­mas kons­tatuoja, jog kaltinamieji padarė tyčinę veiką, nukentėjusiojo A. K. sveikatą sunkiai su­trik­dė veikdami neapibrėžta tyčia. Kaltinamieji suduodami smūgius nukentėjusiajam A. K. tam neturėjo jokio realaus pagrindo. Byloje nėra nustatyta, kad A. K. savo elgesiu būtų provokavęs kaltinamuosius ir tokiu būdu iššaukęs jų agresiją.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 25 straipsnis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Sunkus kūno sužalojimas pripažįstamas padarytas bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Liudytojas E. J. teismo posėdyje parodė bei patvirtino BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsintus, jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodydamas kad 2017-10-02, apie 18 val. jam į mobilų telefoną paskambino mama L. J. ir pasakė, kad iš brolio R. J. nepažįstamas vaikinas pavogė nešiojamą garso kolonėlę ir kažkiek pinigų. Jis nutarė, kad reikia kviesti policiją. Susitiko su broliu R. ir jis papasakojo, kad kažkoks neblaivus vyras iš jo Draugystės gatvėje atėmė kolonėlę. Jis sužinojo, kad tas vyriškis nuėjo iki Draugystės 16 namo. Kai jie su R.laukė policijos pareigūnų, iš namo išėjo neblaivus vyras, maždaug 20 - 30 metų amžiaus. R., jį pamatęs, pasakė, kad tai tas pats, kuris atėmė iš jo daiktus. Vyriškis rankoje turėjo nugertą alaus butelį. Vyriškis jo broliui pasakė, kad tuoj atneš jam tą kolonėlę, gėrė alų, po to pradėjo eiti link prekybos centro ,,Maxima“. Kai jie pamatė, kad atvažiuoja policijos automobilis, pamojavo, kad prie jų sustotų. Išlipusiems iš automobilio policijos pareigūnams parodė į tą vyriškį ir pasakė, kad jis pavogė iš brolio daiktus. Tas vyriškis numetė ant žemės alaus butelį ir jį pareigūnai sulaikė Draugystės gatvėje prie bendrabučio. Sulaikytas vyriškis, policininkams sakė, kad garso kolonėlę padėjo pas draugą.

Iš 2017-10-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. J. pateikė belaidės garso kolonėlės TRUST UR FERO BLAC 21704 dėžutę ir Kesko Senukai kasos kvitą Nr. 760503/197 (1 t., b. l. 120, 121-123).

Iš 2017-10-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad lombardo UAB ,,Butmina“ darbuotoja R. P. pateikė muzikinę kolonėlę TRUST 21704 su ličio baterija ir paskolos sutarties Nr. 11691 kopiją (2 t., b. l. 126, 127).

Iš 2017-10-02 UAB ,,Butmina“ paskolos sutarties Nr. 11691 kopijos matyti, kad L. T. lombarde užstatė kolonėlę TRUST 21704 (1 t., b. l. 128).

2017-10-02 20.11 val. užfiksuotas R. A. tikrinimo alkotesteriu rezultatas 1.87 promilių girtumas (2 t. b.l. 1)

Aptarti kaltinamojo R. A., nukentėjusiųjų, liudytojo parodymai, lombarde pasirašyta paskolos sutartis bei muzikinės kolonėlės suradymas patvirtina, kad R. A. atvirai pagrobė nepilnamečio R. J. turtą, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš bylos, pinigus, gautus už lombarde užstatytą pagrobtą daiktą, R. A. panaudojo svaigalams, cigaretėms įgyti.

Bausmių skyrimas.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta galimybė skirti areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, gali būti baudžiama bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. A. sulaikytas savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pra­džios, išdėstė visas savo nu­si­kalstamų veikų padarymo aplinkybes. Dėl savo nusikalstamų veiksmų jis nuoširdžiai ap­gailestavo. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis taip pat iš esmės pripažino savo kaltę, išreiškė apgai­les­ta­vi­mą dėl pa­da­ryto, todėl teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos pri­pa­žinti esant BK 59 straips­nio 1 dalies 2 punkte numatytą R. A. atsa­ko­my­bę leng­vi­nan­čią aplinkybę.

Iš abiejų kaltinamųjų parodymų matyti, kad nu­si­kals­tamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje bei 135 straipsnio 1 dalyje padarymo metu R. A. buvo neblaivus. Kaltinamasis pats neneigia, kad 2018-07-26 nusikalstamos veikos padarymo metu buvo labai girtas. Iš R. A. testo alkoholiui matyti, kad 2017-10-02 20.11 val. jam buvo nustatytas 1,87 ‰ girtumas (2 t. b.l. 1). Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad R. A. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir ši ap­linkybė turėjo įtakos nu­si­kalstamos veikos padarymui, bei pripažįsta ją sunkinančia kaltinamojo atsa­ko­my­bę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo R. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe, nusikalto būdamas recidivystas ( BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę R. A., atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų vei­kų pobūdį ir pa­vo­jingumo laips­nį: jis padarė dvi baigtas tyčines, savanaudiškas apysunkias nusikalstamas veikas, numatytas 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir jam inkriminuotas BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikal­ti­mas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Iki šių nu­si­kalstamų veikų padarymo buvo 4 kartus teistas ( 2 t., b. l. 5-12), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, anksčiau buvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 154), dėl psichinių susir­gi­mų, priklausomybės ligų nesigydė (1 t., b. l. 154), nevedęs, iki suėmimo nedirbo. Būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, turėdamas neišnykusį teistumą R. A. vėl padarė tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Teismo nuomone, nusikaltimai, už kuriuos teisiamas R. A., nėra atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, jo veiksmai – sistemingas nusikaltimų vykdydamas – vertintini kaip jo gyvenimo būdas, o kartu ir pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam R. A. už visas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Teismas daro išvadą, kad įvertinus visas minėtas aplinkybes darytina išvada, kad būtent tokios bausmės skyrimas kaltinamajam labiausiai atitinka kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, ir būtent šia bausme geriausiai bus užtikrintas visuomenės interesas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. G. teismas atsižvelgia į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuojančias BK XI skyriaus nuostatas, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos: baigtas sunkus nusikaltimas bei tyčinis apysunkis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje), į kaltinamojo E. G. vaidmenį darant nusikalstamas veikas (buvo aktyvus darant nusikalstamas veikas). Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. G., nors ir būdamas jauno amžiaus, praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu BK 93 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje), paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones, toliau darė nusikalstamas veikas ir 2017-08-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 144-145, 146-149), baustas administracinėmis nuobaudomis už turtinio pobūdžio administracinį nusižengimą bei viešosios tvarkos pažeidimą (t. 1, b. l. 150-151 ), Mažeikių rajono Užlieknės pagrindinės mokyklos charakterizuojamas patenkinamai (t. 1, b. l. 163). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu jis nesimoko, yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje.

E. G. nusikalstamas elgesys rodo jam būnant labai jaunam susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Vietoj to jis kartu su bendrininkais darė nusikalstamas veikas, taip savo asmeninius poreikius iškeldamas aukščiau kitų visuomenės narių interesų. Akivaizdu, jog E. G. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimą (vagystę), teistas, šie nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau.

Atsižvelgdamas į nusikaltimų pobūdį, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti E. G. nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – galima tik jam paskyrus laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, jų dydį nustatant mažesnį už sankcijose numatytą bausmių vidurkį (BK 41 straipsnis).

Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistajam įtvirtino esminę sąlygą, kurios nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tai yra, kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų - su­lai­kyti kal­ti­na­mą­jį E. G. nuo nu­si­kals­ta­mų veikų darymo, atimti gali­my­bę daryti naujas vei­kas bei už­tik­rin­ti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 straipsnio 2 dalis) galima pasiekti taikant kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą ir yra pagrindas taikyti E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nes nusikalstamos veikos akivaizdžiai padarytos kito, ženklai už jį vyresnio asmens, įtakoje.

Dėl civilinių ieškinių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius. Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 19,20 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Išnagrinėjęs surinktus įrodymus teismas nustatė, kad kaltinamieji R. A. ir E. G., veikdami bendrininkų grupe, iš nukentėjusiojo A. K. plėšimo veiksmais pasikesino pagrobti turtą ir padarė nukentėjusiajam sunkų kūno sužalojimą, iš jsolidariaių priteistiina nukentėjusiajam padaryta 19,20 Eur dydžio turtinė žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Kaltinamųjų R. A. ir E. G. nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. K. sveikata, akivaizdu, kad dėl jo užpuolimo, patirto brutalaus smurto, nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Šiuo metu dėl patirto smurto yra ryškiai pablogėjusi jo sveikata, jis prarado 60 procentų bendrojo darbingumo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad nukentėjusiojo reikalaujamas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra aiškiai per didelis, nerealus, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismo nuomone, yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Neturtinė žala 300 Eur dydžio priteistina solidariai iš kaltinamųjų.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 488.15 Eur civilinį ieškinį . (1 t., b. l. 47-49) dėl tur­ti­nės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, susijusios su nukentėjusiajam A. K. teiktomis gydymo paslaugomis, atly­gi­ni­mo Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad už nukentėjusiajam A. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF biudžeto buvo sumokėta 488,15 eur ( t. 1, b. l. 51). Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuos PSDF biudžeto nuostolius bendrais nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamieji R. A. ir E. G., kurią jie privalo pilnai atlyginti. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl pilnai tenkintinas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti.

Muzikinė kolonėlė ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu grąžinta nukentėjusiajai L. J., jos prašymu. (1 t., b. l. 137; 138, 139).

Dėl kardomosios priemonės.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. A. 2017-10-04 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2 , b. l. 71-73). Kadangi kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kardomoji priemonė paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, pa­naikinama. Suėmimo laikas įskai­tomas į kaltinamajam skiriamą bausmę BK 65 ir 66 straipsnių tvarka.

Kaltinamajam E. G. kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam A. K. buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu nukentėjusiajam A. K. antrinę teisinę pagalbą teikė paskirtas advokatas Algimantas Ruiginis, kuris nukentėjusįjį atstovavo teismo posėdžiuose. Bylos nagrinėjimo teisme metu Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius skyrius teismui pateikė 2017-12-21 pažymą, kurioje nurodytas nukentėjusiajam A. K. advokato suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis -143,00 Eur (3 t., b. l. 6). Advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, todėl valstybės išlaidos už A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir taip pat priteisiamos iš kaltinamųjų R. A. ir E. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti:

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir R. A. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir R. A. paskirti subendrintą 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2018-07-03 dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti R. A. suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2018 m. liepos 3 d. dienos (vieną laikino sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).

R. A. taikomą kardomąją priemonę –suėmimą, palikti galioti iki pradėjimo vykdyti bausmę.

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 22 staipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir E. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 21.00 iki 6.00 val. ryto, moktis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose nepilnamečių socialinio ugdymo ar reabilitacijos programose.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamųjų R. A. ir E. G. solidariai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,20 Eur (devyniolika eurų 20 ct) turtinei žalai ir 3000 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) neturtinei žala atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. A. ir E. G. 488,15 Eur ( keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 15 ct) Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš kaltinamųjų R. A. ir E. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 143,00 Eur (vieną šimta keturiasdešimt tris eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

E. G. neturint turto ar pajamų, minėtos pinigų sumos iki pilnametystės priteistos iš jo įstatyminės atstovės - motinos D. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.