Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-390-312/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-21
Bylos Nr.
1S-390-312/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kaltinamasis
V. L.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-390-312/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.4.3;(S)2.12.4.Teisėjas R. Rainys
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės (toliau tekste – ir prokurorė) skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje V. L. (V. L.) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 str. 2 d. (du epizodai), perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje V. L. kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. birželio 13 d., apie 20.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, artimoje aplinkoje smurtaudamas prieš šeimos narį – brolį A. L. (A. L.), suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau septynių smūgių rankomis ir kojomis į veidą, padarydamas nukentėjusiajam A. L. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, A. L. sukėlė fizinį skausmą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Be to, V. L. kaltinamas tuo, kad jis, 2015 m. liepos 8 d., apie 22.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, artimoje aplinkoje smurtaudamas prieš šeimos narį – seserį N. L., suduodamas nukentėjusiajai vieną smūgį kumščiu į veidą, sukėlė fizinį skausmą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi, nustatęs esminius kaltinamojo akto trūkumus, baudžiamąją bylą perdavė prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad galutiniame pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte yra nurodyta klaidinga vienos nusikalstamos veikos padarymo data (2015 m. liepos 8 d.).

Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį ir grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teisme.

Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismo argumentai dėl kaltinamojo akto neatitikimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 219 str. reikalavimams yra nepagrįsti. Antrajame kaltinimo epizode yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant nusikalstamos veikos padarymo laiką ne 2015 m. birželio 23 d., o 2015 m. liepos 8 d. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prokuroras šį trūkumą galėjo pašalinti, pateikdamas Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą pakeisti kaltinimą BPK 256 str. numatyta tvarka.

Prokurorės skundas tenkintinas.

Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 str. nuostatos. Pagal BPK 234 str. 2 d., byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 str. nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146/2012; Nr. 2K-222/2013). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 str. 3 p. pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011). Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai.

Nagrinėjamu atveju, neteisingai nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, vadovaujantis teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, leidžia laikyti kaltinamąjį aktą neatitinkančiu BPK 219 str. 3 p. nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo išvada, kad šio kaltinamojo akto trūkumo negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, 2015 m. liepos 1 d. N. L. protokole-pareiškime nurodyta, kad brolis V. L. ją sumušė 2015 m. birželio 23 d., apie 22.00 val. (b. l. 6). Ta pati data ir laikas nurodyti ir jos 2015 m. birželio 24 d. pareiškime (b. l. 8), pranešime apie įvykį (b. l. 42) bei parodymuose (b. l. 48, 50). Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 10), pranešime apie ikiteisminio tyrimo eigą (b. l. 11), nutarime dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo (b. l. 14), tarnybiniame pranešime (b. l. 43) ir kituose dokumentuose taip pat nurodomas analogiškas šios nusikalstamos veikos padarymo laikas. Ši data įrašyta ir į pirminį (2015 m. liepos 8 d.) pranešimą apie įtarimą, įteiktą V. L. (b. l. 63-64). Tuo tarpu, galutiniame (2015 m. gruodžio 28 d.) pranešime apie įtarimą fizinio skausmo sukėlimo N. L. data nurodoma 2015 m. liepos 8 d. (b. l. 77), nors įtariamasis V. L. yra apklausiamas apie 2015 m. birželio 23 d. įvykius (b. l. 78). Ši data (2015 m. liepos 8 d.) perkeliama ir į kaltinamąjį aktą (b. l. 103-108).

Iš to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad galutiniame pranešime apie įtarimą buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, neteisingai nurodant galimai nusikalstamos veikos prieš N. L. padarymo datą, t. y. mėnesį ir dieną, kuri pasikartojo ir kaltinamajame akte. Šis trūkumas gali būti ištaisomas baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, prokurorei pateikiant rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis BPK 256 str. numatyta tvarka. Taip pat ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi procesines galimybes pašalinti arba bent neutralizuoti esančius trūkumus, o jei teismui nepasiseka to padaryti, priimdamas galutinius procesinius sprendimus, jis atsižvelgia į tokių trūkumų pobūdį ir reikšmę. Taigi, Vilniaus rajono apylinkės teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir nustatęs, kad nusikalstama veika buvo padaryta kitą dieną nei yra nurodyta kaltinamajame akte, gali šią datą tikslinti, turint omenyje ir tai, kad daugelyje dokumentų yra užfiksuota nukentėjusiosios N. L. nurodyta įvykio data – 2015 m. birželio 23 d. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir, neišnagrinėjus jų teismo proceso metu, priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 str. 1 d.).

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, kitų jo trūkumų, vertinant BPK 219 str. kontekste, nenustatė. Kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamas veikas, yra nurodyta nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, būdas, kilę padariniai, pateiktos veikų kvalifikacijos, nurodant BK straipsnį ir jo dalį. Taip pat kaltinamajame akte yra nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, duomenys apie įtariamąjį, jo pozicija, paskirtos kardomosios priemonės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nukentėjusiųjų duomenys, duomenys apie civilinį ieškinį, prokuroro pozicija dėl galimybės teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Konstatuojama, kad žemesnės instancijos teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Tai reiškia, kad šiuo atveju, nėra jokio pagrindo manyti, jog nurodytas kaltinamojo akto trūkumas trukdo išnagrinėti bylą iš esmės, kadangi jis gali būti pašalintas baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teisme.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė