Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-10-12 · Civilinė byla Nr. 2-966-800/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-12
Bylos Nr.
2-966-800/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24172-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Ieškovas
R. N.
Atsakovas
N. N.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-966-800/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24172-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; (S) 2.3.4.4.3.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.6.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovui advokatui Jaroslav Los,

išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui N. N. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo padidinti atsakovo N. N. teikiamą 86,87 Eur išlaikymą sūnui O. N. ir dukrai V. N. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės; nustatyti, kad atsakovas N. N. bendrauja su vaikais kas antrą šeštadienį paimant vaikus iš ieškovės namų 10 valandą ir juos grąžinant į namus 17 val.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2014 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4166-775/2014 patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią buvo susitarta, jog N. N. nepilnamečiams vaikams O. N. ir V. N. teiks išlaikymą po 300 litų (86,87 Eurų). Kadangi praėjo du metai, vaikai paaugo ir kartu su vaikų augimu išaugo išlaikymo išlaidos, priteisto išlaikymo, atsižvelgiant į brangstantį pragyvenimą ir vaikų augančius poreikius neužtenka. Šiuo metu vieno vaiko išlaikymui į mėnesį reikalinga: maistui - 100 Eur; aprangai ir avalynei - 80 Eur; higienos priemonės, švaros prekės, patalinė - 34 Eur; vitaminai, vaistai, maisto papildai - 24 Eur; knygos, mokymosi priemonės, kanceliarinės prekės - 34 Eur; vaikams tenkanti komunalinių mokesčių dalis - 26 Eur, dienpinigiai ir transporto išlaidos - 6 Eur, viso 300 Eur, tokiu būdu kiekvienam iš tėvų vieno vaiko išlaikymui tenka po 150 Eur. Anksčiau nustatytas išlaikymo dydis nebepatenkina nepilnamečių vaikų interesų, nes augant pragyvenimo lygiui beveik visa išlaikymo suma (86,87 Eur) yra išleidžiama maistui. Atsakovas du metus nelankė vaikų ir jais nesirūpino. Tačiau lapkričio mėnesį pradėjo ateiti į namus ir pareiškė norą bendrauti su vaikais. Visi jo vizitai daromi jam būnant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų ar kitų psichotropinių priemonių. Atvykus į namus jis praktiškai nesidomi vaikais, o nori per juos kontroliuoti jos gyvenimą. Dėl šios priežasties kilo konfliktas, teko kreiptis pagalbos į policiją. Esant tokioms aplinkybėms būtina nustatyti bendravimo tvarką. Mano, kad su vaikais ieškovas gali susitikti kas antrą šeštadienį nuo 10 valandos iki 17 valandos paimant vaikus iš namų ir juos grąžinant į namus. Kadangi atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos ilgesniam laikui paimti sūnų ir dukrą jis negali. Kiekvieną kartą norėdamas paimti vaikus ir su jais bendrauti atsakovas turi iš anksto suderinti pasimatymo datą.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad kreiptis į teismą iškilo būtinybė pirmiausia dėl bendravimo su vaikais nustatymo. Atsakovas ateina į namus bet kuriuo metu ir išreiškia norą bendrauti su vaikais, dėl to namuose kyla konfliktai. Nori kad būtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka, kad visiems būtų aišku. Bendrauti su tėvu nedraudžia. Atsakovas retkarčiais paima vaikus dienai, tačiau sūnus bendrauti su tėvu nenori. Nuo santuokos nutraukimo atsakovas visiškai neteikia išlaikymo vaikams. Vaikų išlaikymui gauna po 57 Eur iš Fondo, o taip pat 146 Eur socialinę pašalpą, bei dirbdama 0,25 etato gaus apie 85 Eur. Šiuo metu ji su nepilnamečiais gyvena pas tėvus, todėl būsto nuoma nekainuoja, reikia susimokėti komunalinius mokesčius kurie sudaro apie 70 Eur per mėnesį. Gaunama pašalpa neužtikrina pilnaverčių vaikų poreikių. Sūnus norėtų lankyti dailės būrelį, krepšinį, baseiną tačiau dėl lėšų stygiaus to padaryti negali. Ji deda visas pastangas, kad vaikams nieko netrūktų, gauna maisto iš Maisto banko, gyvenant taupiai nereikia pirkti miltų, ryžių kitų produktų.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai (b. l. 32, 34, 48, 50).

Institucijos, duodančios byloje išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Iš byloje esančio Kauno apylinkės teismo sprendimo matyti, kad 2014 m. gegužės 13 d. nutraukiant santuoką šalys susitarė, kad nepilnamečiams vaikams tėvas teiks išlaikymą po 300,00 litų (86,87 Eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo nepateikė, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas su ieškiniu sutinka.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tiek vaikų tėvų turtinės padėties pakitimas, tiek vaiko poreikių pasikeitimas bei kitos aplinkybės. Spręsdamas tiek išlaikymo priteisimo, tiek išlaikymo pakeitimo klausimą, teismas vadovaujasi vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. LAT formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Kartu svarbu pažymėti, kad išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Pažymėtina, kad ieškovė pilnai savo paaiškinimais, bei rašytiniais įrodymais pagrindė vaikams reikalingo išlaikymo dydį (b. l. 55-58). Akivaizdu, kad vaikams augant jų poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Vaikams paaugus padidėjo ne tik išlaidos maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos elektrai, dujoms, vandeniui, už ką tenka apmokėti ieškovei. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad vaiko išlaikymui mėnesiui nepakanka 86,87 Eur (jeigu tėvai lygiomis dalimis teiktų išlaikymą vaikui pagal ankstesniu teismo sprendimu patvirtintą sutartį). Todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą vaikams atsižvelgiant į padidėjusius jų poreikius ir laiko, jog 300,00 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui patenkins vaikų būtiniausius poreikius.

Atsakovas nepateikė jokių savo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, bei galimybę teikti išlaikymą apskritai. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, mano, kad prašoma padidinti suma kiekvienam vaikui priteisiant iš atsakovo po 150,00 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui yra protinga, atitiks būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą.

Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais, todėl ieškovei pavedama nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas N. N. bendrauja su vaikais kas antrą šeštadienį paimant vaikus iš ieškovės namų 10 valandą ir juos grąžinant į namus 17 val.

Atsakovas savo pozicijos dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, teismui nepareiškė.

Išvadą teikianti institucija išvadoje (b. l. 36-37), nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškiniu prašomos nustatyti minimalios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, kadangi atsakovas nuo 2013 m. pastoviai smurtauja prieš ieškovę nepilnamečių vaikų akivaizdoje, už tai yra baustas. Vaiko teisių apsaugos skyrius turi informacijos, kad atsakovas, pasiėmęs vaikus bendrauti, vartoja alkoholį, neužtikrina jiems saugių sąlygų, todėl vaikai bijo tėvo (b. l. 38).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Išnagrinėjus bylą, teismas sprendžia, jog šiuo metu maksimalios atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymas gali pakenkti nepilnamečių vaikų interesams, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas smurtauja, vartoja alkoholį nepilnamečių vaikų akivaizdoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nėra duomenų ar atsakovo gyvenimo sąlygos yra tinkamos nepilnamečiams vaikams.

Esant nustatytoms aplinkybėms, siekiant, išlaikyti ar atkurti vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, šiuo metu nustatytina minimali atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, t. y. atsakovas N. N. bendrauja su vaikais kas antrą šeštadienį paimant vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos 10 valandą ir juos grąžinant į ieškovės gyvenamąją vietą 17 val.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Patenkinus ieškinio reikalavimus visiškai, ieškovei valstybės garantuojamos teisinės tarnybos sprendimu esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 214,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovės atstovavimą teisme (b. l. 54), 86,00 Eur žyminio mokesčio, 7,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas informuojamas, kad procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos ir žyminis mokestis valstybei mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti 2014 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4166-775/2014 priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį ir nepilnamečiui O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei nepilnametei V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam vaikui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-12-02) iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisia paskiriant ieškovę R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad atsakovas N. N. bendrauja su vaikais O. N. ir V. N. kas antrą šeštadienį paimant vaikus iš ieškovės R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos 10 valandą ir juos grąžinant į ieškovės gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17 val.

Priteisti iš N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 214,12 Eur (du šimtus keturiolika eurų 12 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovės atstovavimą teisme, 86,00 Eur (aštuoniasdešimt dešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, 7,53 Eur (septynis eurus 73 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė