Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. R. prekybos įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. prekybos įmonės skundą atsakovui Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas I. R. prekybos įmonė (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 6 – 8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) 2005 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (11.11-06)-A2-28 ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti mokesčius ir baudas, apskaičiuotas pagal 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą.

Pareiškėjas nurodė, kad jo savininkė I. R. 2005 m. sausio 19 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu peržiūrėti įmonės 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą, pagal kurį už atsiskaitymus grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus buvo apskaičiuota 129 618 Lt bauda, o už pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo pažeidimus apskaičiuota 181 047 Lt PVM suma ir paskirta 181 047 Lt bauda. Iš viso priskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 491 712 Lt. Atsakovas 2005 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (11.11-06)-A2-28 atmetė prašymą perskaičiuoti mokesčius ir baudas, nurodydamas, kad nėra juridinio pagrindo atlikti pakartotinį patikrinimą ir perskaičiuoti mokesčius. Šis sprendimas buvo apskųstas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nustatytos ikiteisminės mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūros. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija atmetė skundą, motyvuodama, kad Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. vasario 17 d. raštas Nr. (11.11.-06)-A2-28 vertintinas kaip atsakymas, bet ne kaip sprendimas, dėl kurio gali kilti mokestinis ginčas. Todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalimi, šis skundas turėjo būti nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka, kreipiantis tiesiogiai į teismą. Pareiškėjo nuomone, Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. vasario 17 d. atsakymas Nr. (11.11-06)-A2-28, kuriuo buvo atsisakyta atlikti pakartotinį patikrinimą ir perskaičiuoti mokesčius, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2002 m. birželio 13 d. nutraukė civilinę bylą pagal įmonės skundą, ir toliau 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktas nebuvo skundžiamas. Tačiau teismas iškėlė civilinę bylą dėl turtinių reikalavimų, o ne iš administracinių teisinių santykių kylančią bylą. Teismas nenagrinėjo mokestinio ginčo, o sustabdė iškeltą civilinę bylą iki buvo išnagrinėta dėl tų pačių mokestinių pažeidimų įmonės savininkei iškelta baudžiamoji byla, nes baudžiamojoje byloje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė ieškinį nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, manė, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Teismas ieškinį baudžiamojoje byloje paliko nenagrinėtą, nurodęs, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą nesumokėti mokesčiai ir ekonominės sankcijos išieškomi ne ginčo tvarka. Dėl šios priežasties negalėjo būti nagrinėjama ir civilinė byla, todėl 2002 m. birželio 13 d. ji buvo nutraukta. Be to, pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnį, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas pagal suinteresuotų asmenų skundus, paduotus CPK 24-1 skirsnio tvarka, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitų centrinių valstybės institucijų ne norminio pobūdžio aktų (sprendimų, nutarimų, potvarkių ir kt.). Todėl mokestinį ginčą turėjo nagrinėti bendrosios kompetencijos apygardos, o ne apylinkės teismas. Pareiškėjas teigė, kad dėl tuo metu dar nesusiformavusios administracinių bylų nagrinėjimo tvarkos teismas supainiojo teisenas, priėmė jam neteismingą skundą ir iškėlė bylą dėl turtinių reikalavimų. Dėl teismo klaidos buvo pažeista jo teisė į mokestinį ginčą. Būtent dėl šios priežasties atsakovas turėtų patenkinti prašymą perskaičiuoti mokesčius ir baudas, apskaičiuotas pagal 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą. Nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas įmonės savininkei iškeltą baudžiamąją bylą, nustatė faktą, kad įmonė pirko cigarečių iš koncerno „Alga“ tik pagal 162 sąskaitas – faktūras, o ne pagal 183, kaip suskaičiavo atsakovas. Teismas nustatė, kad nėra įrodymų, jog likusi 21 sąskaita – faktūra dėl 118 516,20 Lt buvo išrašyta įmonei. Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnis numato, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Kadangi atsakovas neturi įrodymų, kad minėtos sąskaitos – faktūros buvo išrašytos įmonei, todėl jis turi perskaičiuoti mokesčius ir baudas tik pagal tas sąskaitas – faktūras, kurios buvo neginčijamai išrašytos įmonei. Atsakovas privalėjo prašymą patenkinti, nes teismas baudžiamojoje byloje nustatė naujas aplinkybes, į kurias atsakovas turi atsižvelgti.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 21 – 23) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Marijampolės miesto valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojas atliko įmonės patikrinimą nuo 1994 m. lapkričio 14 d. iki 1997 m. sausio 24 d. ir surašė 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą, pagal kurį įmonei papildomai priskaičiuota sumokėti į biudžetą 491 712 Lt. Pareiškėjas nekaupė buhalterinių dokumentų, nevedė įmonės buhalterinės apskaitos, neišsaugojo visų buhalterinių dokumentų, dėl ko nebuvo galima nustatyti įmonės pajamų, todėl įmonės savininkei buvo iškelta baudžiamoji byla. Nesutikdamas su patikrinimo akto išvadomis, pareiškėjas 1997 m. vasario 28 d. apskundė jį Marijampolės miesto valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui, o vėliau pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri 1997 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 17-06-2299 patvirtino Marijampolės miesto valstybinės mokesčių inspekcijos 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą bei 1997 m. kovo 5 d. priimtą sprendimą Nr. 324. Atsakovas pažymėjo, jog įmonė pasinaudojo visomis ikiteisminio mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijomis ir padavė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui, kaip tuo laiku mokestinį ginčą įstatymų nustatyta tvarka nagrinėjančiai institucijai. Kad tai buvo nagrinėjamas mokestinis ginčas, o ne civilinė byla dėl turtinių reikalavimų, matyti iš pareiškimo, gauto 1997 m. gegužės 20 d., kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 58 straipsniu, prašo panaikinti 1997 m. vasario 10 d. aktą. Pradėjus nagrinėti mokestinį ginčą, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kadangi įmonės savininkei buvo iškelta baudžiamoji byla pagal tuo laiku galiojusio Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 322 straipsnį ir pareikštas Marijampolės miesto valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 29 d. nuosprendžiu įmonės savininkė pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 322 straipsnyje, ir nuteista vieneriems metams pataisos darbų darbovietėje, išskaitant iš jos uždarbio kas mėnesį po 20 procentų į valstybės pajamas, o Marijampolės miesto valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjo mokestinis ginčas buvo nutrauktas jam atsisakius skundo. Taigi liko neišnagrinėtas pareiškėjo mokestinis ginčas ir neperskaičiuotos pinigų sumos. Atsakovas pabrėžė, kad mokestinis ginčas buvo nagrinėjamas pagal įstatymo reikalavimus, pareiškėjas pasinaudojo visomis ikiteisminio mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijomis, o teismine tvarka ginčas nebuvo nagrinėtas pareiškėjui atsisakius skundo. Pagal šiuo metu galiojančio Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduotas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduotas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai. Įmonė apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurias nustatė Marijampolės rajono apylinkės teismas, sužinojo iš 2002 m. kovo 29 d. nuosprendžio, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, o priešingai teisme, nagrinėjančiame mokestinį ginčą, atsiėmė skundą. Atsižvelgiant į tai, atnaujinti mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą nėra teisinio pagrindo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu (b. l. 111 – 114) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (11.11-06)-A2-28 yra susijęs su pareiškėjo siekiu įpareigoti atsakovą perskaičiuoti mokesčius ir baudas, apskaičiuotus pagal 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą, t. y. pareiškėjas kelia mokestinio ginčo atnaujinimo klausimą. Pažymėjo, kad Mokestinio ginčo bylų atnaujinimo klausimą reguliuoja Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnis (1, 5, 8 d.). Kaip proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas nurodė tai, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo savininkei iškeltą baudžiamąją bylą, nustatė faktą, kad įmonė pirko cigarečių iš koncerno „Alga“ tik pagal 162 sąskaitas – faktūras, o ne pagal 183, kaip suskaičiavo atsakovas. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija 2005 m. balandžio 8 d. sprendimu atsisakė atnaujinti mokestinio ginčo procesą byloje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 1997 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 17-06-2299, kuriuo buvo patvirtintas Marijampolės miesto valstybinės mokesčių inspekcijos 1997 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. 324, o Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 69-93 panaikinimo ir įpareigojimo atnaujinti mokestinio ginčo dėl 1997 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 17-06-2299 procesą, kadangi pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo mokestinio ginčo byloje kreipėsi praleidęs vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Teismai taip pat nustatė, kad mokestinis ginčas dėl 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo akto pasibaigė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 3 d. nutartimi, teismas nagrinėjo mokestinį ginčą, o ne civilinę bylą dėl turtinių reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-707/2006), todėl šie faktai iš naujo neįrodinėjami (ABTĮ 58 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo ginčijamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti mokesčius ir baudas, apskaičiuotas pagal 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 116 – 120) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas formaliai pritaikė mokestinio patikrinimo proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nors turėjo jas taikyti ir aiškinti sistemingai, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo standartus, faktines bylos aplinkybes.

2. Būtinumas perskaičiuoti baudas ir mokesčius yra akivaizdus, nes byloje pateikti duomenys, kad 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktas neatitinka tikrovės.

3. Teismas nesirėmė apmokestinimo aiškumo, turinio viršenybės prieš formą principais.

4. Mokesčiai ir baudos turi būti perskaičiuoti dėl teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatytų naujų aplinkybių.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 125 – 127) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Mokestinis ginčas jau buvo nagrinėjamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-707/2006).

2. Patenkinti pareiškėjo reikalavimus galima tik atnaujinus mokestinio ginčo nagrinėjimą, tačiau yra praleisti įstatymo nustatyti terminai atnaujinti procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1800/2005).

3. Pakartotinis patikrinimas ir mokesčių perskaičiavimas negalės būti atliktas, nes pareiškėjas neišsaugojo visų buhalterinių dokumentų, o teisės aktai nenumato pakartotinio priešpriešinio patikrinimo.

4. Teiginiai, kad teismas nesivadovavo teisingumo, apmokestinimo aiškumo, turinio viršenybės prieš formą ir kitais Mokesčių administravimo įstatyme numatytais principais, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo paduoto pirmosios instancijos teismui skundo matyti, kad nagrinėjamo ginčo esmė yra pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą perskaičiuoti mokesčius ir baudas, apskaičiuotas pagal 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą. Šis pareiškėjo skundo reikalavimas yra grindžiamas nuoroda į faktinę aplinkybę, kad po minėto patikrinimo akto surašymo priimtu teismo nuosprendžiu pareiškėjo savininkei I. R. iškeltoje baudžiamojoje byloje (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002-03-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-08/2002) buvo nustatytos kitokios negu patikrinimo akte konstatuotos faktinės aplinkybės (kaltinime dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo nebeliko 21 sąskaitos-faktūros 118 516,2 Lt sumai, kuri buvo apskaičiuota 1997-02-10 patikrinimo akte).

Kolegija pažymi, kad mokesčio mokėtojo (pareiškėjo) ir mokesčių administratoriaus (atsakovo) ginčas dėl mokesčio mokėtojo patikrinimo akto (1997-02-10 patikrinimo akto) yra mokestinis ginčas (Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 d., ABTĮ 2 str. 18 d.). Todėl šiai bylai yra būtina nustatyti pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės reikšmę Mokesčių administravimo įstatymo taikymo požiūriu, t. y. nustatyti, ar ši aplinkybė yra reikšminga bylai, sprendžiant nurodytą mokestinį ginčą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Iš 1997 m. vasario 10 d. pareiškėjui surašyto patikrinimo akto matyti, jog jis buvo surašytas atlikus pareiškėjo sumokėtų nuo 1994 m. lapkričio 14 d. iki 1997 m. sausio 24 d. mokesčių ir kitų įstatymų nustatytų įmokų teisingumo patikrinimą, šiuo aktu pareiškėjui buvo papildomai priskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 491 712 Lt suma. Iš pridėtos Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos matyti, kad šis patikrinimo aktas buvo patvirtintas atsakovo 1997 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 324 bei (išnagrinėjus pareiškėjo skundą) - Valstybinės mokesčių inspekcijos 1997 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 17-06-2299; pareiškėjui (įmonės savininkei I. R.) 1997 m. gegužės 20 d. apskundus pastarąjį sprendimą, Marijampolės rajono apylinkės teismas buvo iškėlęs šią civilinę bylą, 1997 m. liepos 31 d. nutartimi buvo ją sustabdęs iki tame pačiame teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 2-2345/97 (aukščiau paminėta baudžiamoji byla), o 2002 m. birželio 13 d. nutartimi ją nutraukė priėmus pareiškėjos (I. R.) atsisakymą nuo skundo.

Išvardintos faktinės aplinkybės buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-707-06. Jas įvertinęs teismas konstatavo (nustatė), kad nurodytu būdu buvo nagrinėjamas ir pasibaigė mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus dėl 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo akto (t. y. šioje administracinėje byloje prašomo revizuoti patikrinimo akto). Nurodytoje administracinėje byloje (Nr. A2-707-06) dalyvavo tie patys kaip ir šioje administracinėje byloje asmenys, todėl konstatuotina, kad šis teismo nustatytas faktas šioje administracinėje byloje neįrodinėjamas ir pripažintinas nustatytu (ABTĮ 58 str. 2 d.). Taigi konstatuotina, kad mokestinio ginčo dėl minėto patikrinimo akto bylos procesas buvo pasibaigęs. Tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą perskaičiuoti mokesčius ir baudas, apskaičiuotas pagal 1997 m. vasario 10 d. patikrinimo aktą, negali būti sprendžiamas iš esmės (nagrinėjamas iš naujo) neatnaujinus Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais šios (pasibaigusios) mokestinės bylos proceso.

Kolegija taip pat pažymi, kad klausimas dėl proceso atnaujinimo šio mokestinio ginčo byloje yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1800-05). Tai reiškia, kad nurodytas pareiškėjo reikalavimas šioje administracinėje byloje negali būti išspręstas (išnagrinėtas iš esmės) ir mokestinių ginčų proceso atnaujinimo nustatyta tvarka (Mokesčių administravimo įstatymo 160 str.).

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.