Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14400-16 r susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), – (duomenys neskelbtini), neteistas, Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 38 str. 1 d., atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. M. 2016 m. kovo 27 d. apie 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo įsūniui E. M. į veidą ir sugriebęs rankomis spaudė nukentėjusiajam kaklą, po to kieme parvertęs ant žemės rankomis spaudė nukentėjusiajam kaklą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė (42-43, 49-50, 58-59 b. .), kad E. M. yra jo įsūnis, kurį kartu su žmona augina apie 9 metus. 2016 m. kovo 27 d. apie 12 val. buvo savo namuose, buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, jautėsi apsvaigęs. Namuose apsižodžiavo su blaiviu įsūniu Edgaru. Tiksliai dėl ko susipyko, neprisimena. Namuose buvo ir žmona D. M.. Besiginčydami su Edgaru išėjo į koridorių. Koridoriuje susistumdė ir jis Edgarui kumščiu trenkė į veidą, Edgaras norėjo jam suduoti, todėl delną laikė iš apačios įrėmęs į barzdą. Įsūnio nesmaugė, galėjo besistumdant jam nagais įbrėžti į kaklą. Dar pasistumdę išėjo į lauką. Lauke Edgaras čiupo alksninį pagalį apie 1,5 metro ilgio ir sudavė jam per kairę koją. Jis atėmė pagalį ir ranka įrėmęs įsūniui į smakrą, laikė šį prirėmęs prie sienos. Edgaro apvertęs nebuvo ir nesmaugė. Juos išskyrė žmona. Abu vienas ant kito šaukė. Edgaras šaukė, kad papjaus, tai ir jis galėjo pasakyti, kad nužudys, tačiau tikrai to neplanavo daryti. Su Edgaru konfliktuoia dažnai. Edgaras dėl psichikos ligų gydosi ligoninėse. Būdamas blaivus su Edgaru nekonfliktuoja.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2016 m. kovo 27 d. apie 12 val. 30 min., į namus grįžo neblaivus patėvis P. M. ir atsigulė kitame kambaryje. Kol jis buvo virtuvėje, patėvis jį išvadino „gaidžiu“. Patėvio paklausė, kodėl taip jį vadina. Patėvis pašokęs pasakė, kad jį užmuš ir ėjo link jo. Jis ėjo lauk, o patėvis priėjęs kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą ir suėmė rankomis už kaklo iš priekio, smaugė. Atbėgo mama ir juos išskyrė. Jis lėkė į lauką, o iš paskos vijosi patėvis. Lauke patėvis jį parvertė ant žemės ant nugaros ir vėl suėmė abiem rankomis už gerklės, smaugė. Dėl smaugimo ant kaklo liko drėskimo žymės, kaklas paraudęs. Verčiant ant žemės sudraskyta striukė-megztinis, iširo rankovė per siūles. Po to, kai jam sudavė smūgius, šaukė ir jis, kad užmuš, buvo susinervinęs po pasakytų žodžių ir suduotų smūgių. Mano, kad tai buvo realus grasinimas nužudyti. Dėl sužalojimų jam sukėlė fizinį skausmą. Po konflikto ant kaklo liko įdrėskimas, kuris užgijo, pas medikus nevyko. Dėl striukės suplėšymo padaryta 6 Eur žala. Su patėviu konfliktuoja, kai šis būna girtas ar blaivus. Patėviui pretenzijų dėl šio įvykio neturi, bet bendrauti nenori (7, 15 b. l.).

Liudytoja D. M. parodė, kad P. M. yra jos vyras, o E. M. – sūnus. Edgaras – neįgalus, serga epilepsija, jam yra emocinis elgesio sutrikimas. Edgaras yra dirglus ir dažnai susinervina be jokios priežasties, tampa agresyvus. Povilas nėra agresyvus, jis tik konfliktuoja su Edgaru, nes šis dažnai agresyviai elgiasi. 2016 m. kovo 27 d. apie 12 val. 30 min. namo grižo neblaivus vyras Povilas ir atsigulė kambaryje. Ji su vaikais buvo virtuvėje. Edgaras tuo metu elgėsi ramiai. P. E. pasakė, „ką tu čia gaidy, vėl problemos kyla“. Mano, kad vyras pagalvojo, jog Edgaras su ja konfliktuoja. Edgaras paklausė, „ką aš tau Povilai blogo padariau“. Vyras atėjo į virtuvę, Edgarui pasakė „ir vėl problemos vyksta, einame pasimušti“. Povilas išėjo į koridorių pirmas, o Edgaras išėjo paskui jį. Vyras Edgarui ranka čiupo už kaklo ir pastūmė. Edgaras atsirėmė į spintelę. Po to atsistojo ir Povilui kumščiu trenkė į veidą. Po to jie dar vienas kitam sudavė smūgius. Ar vyras Edgarui sakė, kad šį užmuš, neprisimena, bet Edgaras tikrai sakė, kad papjaus Povilą. Po to jie išėjo į lauką. Lauke matė, kad Edgaras pagaliu sudavė Povilui į koją ir į galvą. Kad P. E. suduotų smūgius, nematė. Kai vyko konfliktas ji jokių žmonių, kurie galėjo matyti šį konfliktą, nematė. Kad E. P. smaugtų, nematė. Matė, kad buvo suplėšyta Edgaro striukė ir jo kaklas buvo nežymiai įbrėžtas (32-33 b. l.).

nukentėjusysis E. M. 2016 m. kovo 27 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydamas nubausti patėvį ir nurodydamas, kad 2016 m. kovo 27 d. apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namuose ir kieme patėvis P. M. tyčia grasino jį nužudyti, jam kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, kieme ir bute buvo suėmęs už kaklo ir spaudė, paliko žymės ant kaklo. Mano, kad grasinimas buvo realus, patėvis jam sukėlė fizinį skausmą;Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos 2016 m. vasario 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir fotolentelėse (6-12 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio buto Nr. 3 virtuvė, namo koridorius ir kiemas. Namo kieme kairėje pusėje šalia automobilio matosi ką tik išmindžiota žemė, pėdsakų raštai nesimato;Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos 2016 m. kovo 27 d. pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (23-25 b. l.) nurodoma, kad 2016 m. kovo 27 d. apie 12 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), namuose ir kieme neblaivus P. M. tyčia grasino nužudyti blaivų įsūnį E. M., sakydamas, kad užmuš, sugriebė už kaklo ir spaudė, taip palikdamas ant kaklo nubrozdinimo žymes bei suduodamas vieną kartą kumščiu į veidą, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. E. M. veide buvo užfiksuoti sužalojimai – nubrozdinimas;asmens blaivumo testas (27 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusysis E. M. 2016 m. kovo 27 d. 12 val. 49 min. buvo blaivus, tikrinimo rezultatas 0,00 promilių;asmens blaivumo testas (28 b. l.) patvirtina, kad kaltinamajam P. M. 2016 m. kovo 27 d. 12 val. 42 min. buvo nustatytas 2,71 promilių girtumas; Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės 2016 m. balandžio 8 d. nutarimu 51-53 b. l.) nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje, nesant P. M. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., požymių.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 str. 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis P. M. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė įsūniui E. M., t. y. šeimos nariui, į veidą ir sugriebęs rankomis spaudė nukentėjusiajam kaklą, po to kieme parvertęs ant žemės rankomis spaudė nukentėjusiajam kaklą, todėl ši jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispoziciją.

Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis P. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, savo įsūnio atžvilgiu, nukentėjusiajam jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, turtinė ar neturtinė žala jam nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (49-50, 58-59 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (93-96 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 str. Atsižvelgiant į tai, kad P. M. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiu, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje (80, 87 b. l.), neteistas (773-75 b. l.), baustas administracine tvarka (76-79 b. l.), gyvenamosios vietos – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų apylinkių seniūnija nusiskundimų dėl P. M. elgesio nėra gavusi nei iš šeimos narių, nei iš kaimynų (85 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nors prokurorės siūlomas bausmės dydis ir yra šiek tiek didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis, tačiau jį mažinti nėra pagrindo, todėl P. M. skirtina prokurorės siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ pp., 66 str., į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2016 m. kovo 27 d. 12 val. 40 min. iki 2016 m. kovo 29 d. 12 val. 35 min. (40-41, 43 b. l.), t. y. 2 dienos, santykiu 1:2, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. Kadangi P. M. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos BK 48 str. 7 d. numatyta, kad teismas vietoje BK 48 str. 5 ir 6 d. nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi P. M. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – įsūnį, todėl tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka P. M. elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 48 str., 54 str., 64¹ str., 72² str.).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo E. M., paskirta Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. kovo 29 d. nutartimi (70-71 b. l.), kaltinamajam P. M. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., P. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. kovo 27 d. iki 2016 m. kovo 29 d., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Paskirti P. M. Lietuvos Respublikos BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo E. M. – P. M. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ir panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti P. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.