- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- 1S-509-926/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Daiva Jankauskienė, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- F. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo F. G. (F. G., toliau – F. G.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam F. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. F. G. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį F. G. buvo išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 21 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalis, kuria F. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, buvo panaikinta, priimant naują nuosprendį – F. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu F. G. paskirta bausme pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam galutinę 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
3. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2005 m. lapkričio 3 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-386 nutarta taikyti nuteistajam F. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
5. Skundu apygardos teismui nuteistasis F. G. iš esmės prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistojo teigimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pataisos namuose jis buvo net 15 (penkiolika) kartų paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lankė paskirtus užsiėmimus ir šiuo metu yra visiškai pasiruošęs integruotis į gyvenimą laisvėje. Be to, apylinkės teismas neįvertino ir garbaus nuteistojo amžiaus bei sunkios jo sveikatos būklės.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė B. Č. pateikė atsiliepimą į nuteistojo F. G. skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo F. G. skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos numato, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai. Pažymėtina, jog pataisos įstaigose sprendimus dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima sudarytos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (BVK 164 straipsnio 1 dalis). Komisijų sprendimus tvirtina vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas (BVK 164 straipsnio 3 dalis). Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad sprendimą dėl lygtinio paleidimo priima Komisija, o teismas tik tvirtina arba netvirtina Komisijos priimtą sprendimą. Taigi, trijų mėnesių terminas turėtų būti nustatomas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimo priėmimo metu. Nagrinėjamu atveju, Komisija nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam F. G. priėmė 2019 m. gegužės 16 d., t. y. likus daugiau nei trims mėnesiams iki nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos (2019 m. rugsėjo 1 d.), šis nutarimas ir kita papildoma medžiaga tvirtinimui Marijampolės apylinkės teisme gauta 2019 m. gegužės 20 d., t. y. taip pat likus daugiau nei trims mėnesiams, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, lygtinis paleidimas F. G. atžvilgiu yra galimas ir nepažeidžia imperatyvių BVK 158 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kitaip šis institutas netektų prasmės.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad F. G. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors šių duomenų visuma sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant F. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip teisingai pažymėta ir skundžiama nutartimi, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo F. G. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 70 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir F. G. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriama eilė nuteistojo F. G. asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – jo gyvenimo sąlygos, išsilavinimas ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, nuteistojo mąstymas ir elgesys bei nuostatos, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, siekiant tinkamos savo elgesio korekcijos, kad išėjęs į laisvę jis gebėtų savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šios aplinkybės, kaip tai teisingai nustatyta ir skundžiama nutartimi, nenustatyta.
12. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu atmetant nuteistojo skundą, visų pirma pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje F. G. buvo teistas ne kartą, be kita ko, ir už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą, praeityje buvo pripažintas ir pavojingu recidyvistu. Šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Darant šią išvadą, jos kontekste sprendžiant F. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad praeityje, siekiant koreguoti F. G. elgesį išimtinai teigiama linkme, jo atžvilgiu ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nors lygtinio paleidimo sąlygų jis nebuvo pažeidęs, tačiau kiek vėliau toliau darė vis naujus nusikaltimus, tame tarpe ir nusikaltimus, sukėlusius negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, jokios teigiamos įtakos teismo parodytas pasitikėjimas F. G. asmenybei nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, F. G. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia F. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio.
13. Neignoruojant šių aplinkybių svarbu paminėti, kad, sprendžiant iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, F. G. požiūris į praeityje buvusius jo nusikalstamus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje teigiama linkme nepakito. Net ir šiuo metu nuteistasis teigia, jog nusikaltimus įvykdė spontaniškai, negalvodamas apie pasekmes, čia pat savo kaltę kategoriškai neigdamas ir teigdamas, jog yra nekaltas – neteisingai apkaltintas. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus jis neįvertina ankstesnio patyrimo, dažnai supyksta, dėl savo problemų kaltina kitus, aplinką bei susiklosčiusias aplinkybes, apgalvoja tik kai kurias savo elgesio pasekmes, turi kategorišką nuomonę, tvirtai laikosi savo pozicijos ir atsisako svarstyti bet kokią alternatyvą. Jo impulsų kontrolė išlieka silpna, jis kalba emocionaliai, yra linkęs rizikuoti, negalvoti apie pasekmes, nelinkęs mokytis iš savo klaidų, stokoja savikritikos. Atlikus nuteistojo HCR-20 tyrimą, jo rizika įvykdyti analogišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą vis dar išlieka aukšta. Šių aplinkybių visuma, įvertinus jas praeityje buvusių F. G. teistumų kontekste, atsižvelgiant ir į tai, kad už nužudymą asmuo buvo nuteistas jau trečią kartą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų ir nesistengia pasitaisyti, o tai jį iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu paleidus F. G. į laisvę šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.
14. Abejonių tinkamu F. G. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą, suvirintojo, elektriko, pjovėjo specialybes, net 16 metų oficialaus darbo stažo, tačiau, įvertinus nuteistojo amžių – 74 metai ir jo pataisos namuose praleistus metus, neabejotina, jog jo įsidarbinimo galimybė šiuo metu išlieka minimali. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose F. G. dirbo VĮ „Mūsų amatai“, tačiau iš darbo buvo atleistas dėl alkoholio gaminimo, o laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. spalio 31 d. nuteistasis dirbo UAB „N.“ valgyklos pagalbiniu darbuotoju, tačiau iš darbo išėjo pats, kaip teigia, dėl sveikatos problemų. Šių aplinkybių visumoje įvertinus dar ir tai, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, jokių santaupų nuteistasis neturi, o iš jo priteistų civilinių ieškinių suma vis dar išlieka pakankamai didelė – 1023,33 eurų, pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, jog ir klausimas dėl nuteistojo gyvenamosios vietos šiam išėjus į laisvę vis dar išlieka atviras. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, F. G. turi nuosavą butą kartu su savo seserimi, ten planuoja vykti gyventi ir lygtinio paleidimo atveju, tačiau atsakymas, ar nuteistojo sesuo priimtų jį gyventi į komentuojamą butą, vis dar negautas.
15. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundą atkreiptinas dėmesys ir į jo mąstymą, kuris, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar priskiriamas nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams. Be nuteistajam būdingo savo kaltės menkinimo, nuteistasis pasižymi ir per dideliu pasitikėjimu savo tiesioginiu patyrimu bei sėkmės tikimybe, kas atsižvelgiant į buvusius nuteistojo teistumus jį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog iš praeities klaidų F. G. tinkamai nepasimoko. Be to, nors nusikaltimai, už kurių padarymą F. G. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti šiam apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui, tačiau net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje F. G. kritiškai nevertina alkoholio vartojimo galimų pasekmių, iš esmės neigia, jog pavartojęs alkoholio jis būna agresyvus, teigdamas, jog jis būna ramus, kol jo niekas neliečia, nors ši aplinkybė paneigta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, remiantis kuriais, yra didelė tikimybė, jog pavartojęs alkoholio nuteistasis išreikš savo pyktį. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad net kelis kartus F. G. buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio gaminimą pataisos namuose, kas visumoje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo alkoholio vartojimo problemos šioje bausmės vykdymo stadijoje vis dar išlieka aktualus jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti veiksnys.
16. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, kuris šiuo metu atitinka 70 balų, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad nuo 2015 m. kovo 12 d. ši rizika padidėjo 2 (dviem) balais, kas visiškai neatitinka pataisos namų vykdomos politikos, kur nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėti. Be to, statinių svertinių taškų suma tesiekia vos 20 balų, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima ir turėtų būti toliau vykdoma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius pataisos namuose.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią F. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad F. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
18. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog F. G. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo F. G. (F. G.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.