- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1194-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09696-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- UAB „Tauralaukio kotedžai“
- Ieškovas
- UAB „ARKKITEHTI“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2A-1194-265/2015
2015 m. rugsėjo 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Tauralaukio kotedžai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „ARKKITEHTI“ ieškinį atsakovei UAB „Tauralaukio kotedžai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo. Prašo priteisti iš 5 256,60 Eur skolą, 191,34 Eur delspinigių, 8,4 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013-10-09 tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą užduotį parengti kotedžų tipo gyvenamųjų namų komplekso techninį projektą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus projektavimo darbus ir už juos sumokėti. Sutartyje numatyta projektavimo darbų kaina sudarė 13 032,90 Eur plius PVM, kuri turėjo būti sumokėta dalimis – 4 344,30 Eur plius PVM sumokama per 2 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, o likusi kainos dalis, sudaranti 8 688,60 Eur plius PVM, sumokama per 2 dienas po techninio projekto suderinimo savivaldybėje ir statybų leidimo gavimo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovė kainos dalį, sudarančią 4 344,30 Eur plius PVM, turėjo sumokėti iki 2013-10-11, tačiau nesumokėjo.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo UAB „Tauralaukio kotedžai“ naudai priteisti iš UAB „ARKKITEHTI 5 677,71 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė techninio projekto neparengė ir net nesugebėjo parengti tinkamos pradinės projekto koncepcijos, kurios pagrindu būtų galima toliau vykdyti techninio projekto rengimo darbus. Todėl atsakovė 2014-03-10 pasirašė projektavimo darbų sutartis su M. Daukšio projektavimo firma, sutarta, kad techninio projekto rengimo darbų kaina yra 15 929,10 Eur, projektavimo sutarčių kainų skirtumas yra 2 896,20 Eur. Taip pat nurodo, jog ji dėl ieškovės kaltės patyrė nuostolių - turėjo mokėti darbo užmokestį bendrovės direktoriui. Direktorius Algirdas Stankus yra vienintelis atsakovės darbuotojas, kurio darbinės funkcijos pradinėje projekto vystymo stadijoje buvo tik dvi: vykdyti žemės sklypo detaliojo plano ir kotedžų tipo butų techninio projekto rengimo koordinavimo darbus. Kadangi ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį net 5 mėnesius, tai per šį laikotarpį atsakovės direktorius negalėjo atlikti darbo, kuriam buvo pasamdytas. Todėl prašo priteisti 50% laikotarpiu nuo 2013-10-09 iki 2014-03-10 direktoriui Algirdui Stankui sumokėto atlyginimo, tai yra 917,24 Eur. Taip pat, pasak atsakovės, ji dėl ieškovės kaltės patyrė nuostolių - turėjo mokėti palūkanas bankui. Kaip nurodė atsakovė, laikotarpiu nuo 2013-12-03 iki 2014-03-10 bankui sumokėjo 1 864,27 Eur palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutarties nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog ieškovės privalomi atlikti darbai buvo suskirstyti į kelias sudėtines dalis. Ieškovei, kaip projektuotojai, buvo duota užduotis parengti užstatymo koncepciją. Teismo vertinimu, ieškovė minėtus sutartinius įsipareigojimus įvykdė ir pateikė atsakovei ne vieną koncepciją bei kitus būtinus architektūrinius-technologinius sprendinius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė darbų atlikimo terminų, nustatytų sutarties 3 d., nepažeidė, tačiau, nesibaigus sutartyje nustatytam terminui bei galiojant tarp šalių sudarytai sutarčiai, 2014-03-10 sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 14.03.10-1 su M. Daukšio projektavimo firma. Teismas konstatavo, jog toks atsakovės elgesys, kai kitai sutarties šaliai nepranešus apie sutarties nutraukimą nutraukiama sutartis, be to, sudaroma kita sutartis su kitu projektuotoju, laikytinas nesąžiningu bei pažeidžiančiu šalių bendradarbiavimo principą. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų bei reikštų pretenzijų ir pastabų ieškovei prieštarauja byloje esantiems duomenims. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių ieškovės atlikto darbo netinkamumą patvirtinančių įrodymų, o savo teiginius dėl darbo netinkamumo grindžia tik žodiniais neįvardinto M. Daukšio projektavimo firmos atstovo paaiškinimais. Atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimus teismas pripažino, kad ne ieškovė yra kalta dėl šalių sutartinių santykių pabaigos, o būtent atsakovė, kuri ne tik nevykdė sutartinės prievolės sumokėti avansą, tačiau ir nebendradarbiavo su ieškove vykdant sutartį. Be to, nenutraukusi ginčo sutarties ir neinformavusi ieškovės apie šalių bendradarbiavimo ir sutartinių santykių pabaigą, sudarė kitą sutartį su kitu projektuotoju. Tokiais savo veiksmais ir neveikimu atsakovė pažeidė sąžiningumo ir šalių bendradarbiavimo principus, todėl už tariamai patirtus nuostolius yra atsakinga pati atsakovė.
Atsiliepimas
Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti priešingą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad teismas nepagrįstai neišnagrinėjo pagrindinių jos argumentų dėl ieškovės atlikto darbo trūkumų. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino, kad ieškovė, rengdama pirminę vizualizaciją-koncepciją, nesilaikė teisės aktuose reikalaujamo 15 metrų atstumo nuo šalia esančių antžeminių garažų pastato iki projektuojamo gyvenamojo namo. Taip pat neanalizavo aplinkybės, kad ieškovės vizualizacijoje automobilių stovėjimo aikštelė ir dalis gyvenamojo kotedžo yra pavaizduoti gatvės juostoje, t. y. raudonųjų gatvės linijų zonoje, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apeliantė taip pat nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vizualizacija parengta ne ant klaidingo žemės sklypo ploto. Esant šioms aplinkybėms apeliantė teigia, kad ieškovės vizualizacija yra parengta su akivaizdžiais trūkumais. Dėl to jai nekyla pareiga sumokėti už darbą, kurį reikia perdaryti kitam projektuotojui. Taip pat, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartį ir techninę užduotį parengė ieškovė, kaip profesionali projektuotoja, todėl ji turi prisiimti atsakomybę dėl sutarties neįvykdymo. Be to, apeliantė, remdamasi sutarties 5 skyriaus nuostatomis, konstatuoja, jog ieškovė, norėdama perduoti atliktą darbą bei gauti atlygį už tai, privalėjo apeliantei perduoti atliktus darbus perdavimo-priėmimo aktu, tačiau to nepadarė. Kaip nurodo apeliantė, dėl to jai neatsirado pareiga sumokėti už nesuderintą ir tinkamai neperduotą darbą. Apeliantė nurodo, jog ji tiek 2015-03-12 teismo posėdyje, tiek 2015-02-25 rašytiniuose paaiškinimuose išsamiai išdėstė, kad ieškovei jau yra sumokėjusi 605 Lt už atliktą darbą rengiant žemės sklypo (kad. Nr. 2101/0039:1105), esančio Klaipėdoje, vizualizaciją –koncepciją. Ieškovei už vizualizacijos – koncepcijos rengimą ginčo sklypui sumokėjo su apeliante susijusi įmonė UAB „Bajorų kotedžai", o apeliantė ir UAB „Bajorų kotedžai" tarpusavyje atsiskaitė. Taip pat apeliaciniu skundu atsakovė kvestionuoja atliktų darbų kainos dydį, kurį iš jos priteisė pirmosios instancijos teismas. Pasak atsakovės, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė atliko tik labai mažą dalį darbų, kuriuos turėjo atlikti pagal sutartį - parengė vizualizaciją, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovei už tai priteisė net 5 256,60 Eur, t. y. 33 proc. visos sutarties kainos, kas yra visiškai neproporcinga ieškovės atliktiems darbams. Ieškovė atliko tik įvadinę techninio projekto rengimo dalį, t. y. parengė eskizinę vizualizaciją, kuri negali būti įvertinta 33% visų pagal sutartį atliktinų darbų. Be to, apeliantė nurodo, kad sutartyje nėra numatyta – įvertinta, kiek tiksliai kainuoja pirminės vizualizacijos - koncepcijos parengimas. Dėl to, atsakovės vertinimu, ieškiniu prašoma priteisti suma neatitinka vizualizacijos vertės. Taip pat, atsakovės vertinimu, teismas sprendime visiškai nenagrinėjo aplinkybių dėl jos patirtų nuostolių dėl brangesnės projektavimo sutarties su kitu projektuotoju sudarymo ir kitų nuostolių, kuriuos ji turėjo bendradarbiaudama su ieškove.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Tauralaukio kotedžai“ su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas Taip pat nurodė, kad ji tinkamai atliko projektavimo darbus, o atsakovė su ja neatsiskaitė. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismo priteista suma už darbus yra adekvati atliktų darbų apimčiai ir jų sudėtingumui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantė prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalis, teikdama prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydama aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Atsakovė savo argumentus dėl žodinio bylos nagrinėjimo išdėstė apeliaciniame skunde, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nepagrindžia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl tokio apeliantės prašymo teismas netenkina.
Apeliaciniu skundu atsakovė kvestionuoja netinkamą ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju netinkamu darbų atlikimo faktu remiasi atsakovė, grįsdama savo atsikirtimus, todėl ji privalo įrodyti, kad darbai atlikti nekokybiškai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Atsakovės nurodomas netinkamų projektavimo darbų atlikimas apsiriboja ne leistinais rašytiniais įrodymais, o teiginiais apie netinkamai atliktus darbus, kurie pagal galiojančias CPK normas nėra laikytini įrodymais. Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo neanalizavo ir nevertino jos argumentų, susijusių su netinkamai atliktais darbais. Šį apeliacinio skundo argumentą paneigia pati atsakovė, apeliaciniame skunde kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atliktų darbų, kuriais jie pripažinti tinkamais. Apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vizualizacija parengta ne ant klaidingo žemės sklypo ploto, patvirtina aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės argumentus dėl netinkamai atliktų darbų. Jeigu pirmosios instancijos teismas nebūtų vertinęs atsakovės argumentų dėl nekokybiškai atliktų projektavimo darbų, atsakovei nebūtų pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis teismas pripažino projektavimo darbus atliktus kokybiškai.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė pareigos mokėti už atliktus darbus nebuvimą grindžia ne tik netinkamai atliktais darbais, bet ir priėmimo perdavimo akto nebuvimu. Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Įstatyme taip pat numatyta, kad darbų priėmimas įforminamas aktu, tačiau įstatymas akto turinio formos reikalavimų nedetalizuoja. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad apie darbų priėmimą – perdavimą gali būti sprendžiama įvertinus šalių bendradarbiavimo specifiką. Kaip matyti iš šalių elektroninių laiškų turinio, atsakovei darbai buvo perduoti. Atsakovės prašymas atsiųsti jai viską, ką ieškovė yra atlikusi, ir siūlymas inventorizuoti darbus yra ne kas kita, kaip tik siūlymas priduoti darbus. Ieškovės 2014-01-14 atsakymas į vieną iš atsakovės laiškų su patvirtinimu, kad siųstas failas yra galutinis projekto variantas, patvirtina, jog darbas atsakovei buvo perduotas. Vertinant tolimesnį šalių susirašinėjimą, tai jame nėra išreikšta atsakovės pastabų dėl netinkamai atliktų darbų. Svarbu pažymėti, kad atsakovės nurodomas 2013-11-18 laiškas su keliamais hipotetiniais klausimais dėl projekto detalių rašytas dar prieš darbų priėmimą – perdavimą. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, jog jai pateikus galutinį projektą, 2013-11-18 suformuoti klausimai išliko aktualūs, ir ieškovė į atitinkamus pastebėjimus nesureagavo. Teismo vertinimu, tolimesni darbai užsitęsė ir šalių bendradarbiavimas tarp šalių nutrūko atsakovei sutartyje numatytais terminais nesumokėjus avanso. Laiškų turinys patvirtina, jog ieškovė, atlikusi dalį pagal sutartį numatytų darbų, apmokėjimo iš atsakovės nesulaukė. Įvertinus aplinkybę, kad ginčo darbai buvo perduoti elektroniniu paštu atsakovei, o pastaroji pastabų dėl darbo kokybės neišreiškė, todėl tokio pobūdžio perdavimas kvalifikuotinas kaip tinkamas, sukeliantis užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį – sumokėti ieškovei už atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais kvestionuojamas netinkamas kainos nustatymas už atliktus darbus. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas 5 256,60 Eur iš atsakovės priteisė ne kaip avansą, o kaip skolą už atliktus darbus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais kriterijais, kuriais buvo įvertinta atliktų darbų apimtis visų darbų atlikimo kontekste. Esant šiai aplinkybei pirmosios instancijos teismas, nustatydamas darbų apimtį pagrįstai, įvertinęs šalių bendradarbiavimo trukmę, intensyvumą, ieškovo pateiktų projektinių sprendimų kiekį, pateiktus projektinio pasiūlymo pavyzdžius, patariamąja išvadą, konstatavo, jog ieškovė atliko 1/3 visų sutartyje numatytų darbų. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kuriame teigiama, kad ieškovei jau yra sumokėjusi 175,22 Eur. Šią aplinkybę išsamiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikė.
Taip pat apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nenagrinėjo aplinkybių dėl jos patirtų nuostolių dėl brangesnės projektavimo sutarties su kitu projektuotoju sudarymo ir kitų nuostolių, kuriuos ji turėjo bendradarbiaudama su ieškove. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog reikalavimas atlyginti nuostolius iš esmės reiškia priešingai šaliai taikyti civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės taikymas susijęs su atitinkamų sąlygų viseto buvimu (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Viena iš esminių sutartinės atsakomybės sąlygų - netinkamas sutarties vykdymas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nėra atsakinga dėl visiško sutarties neįvykdymo, nes pati atsakovė nepagrįstai nutraukė sutartį ir bendradarbiavimą su ieškove, neapmokėdama už suteiktas paslaugas. Apeliaciniame skunde atsakovė sutarties nutraukimą grindė terminų praleidimu. Pažymėtina, kad apeliantė darbų atlikimo terminu rėmėsi tik ginčui persikėlus į teismą. Byloje esantys elektroniniai laiškai, kuriais buvo grindžiamas šalių bendravimas, nepatvirtina fakto, jog atsakovė ieškovei būtų reiškusi pretenzijas dėl terminų nesilaikymo. Priešingai, tęsė su ieškove bendradarbiavimą, kol pastaroji pareikalavo apmokėti už suteiktas paslaugas. Įvertinus aplinkybę, kad sutartį atsakovė su ieškove nutraukė nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo aiškintis atsakovės nuostolių prigimtį ir juos priteisti.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.