Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimu S. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams už tai, kad ji 2016 m. sausio 1 d., apie 3.37 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į kitą priekyje važiavusį ir prieš šviesoforą sustojusį automobilį. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 punktų reikalavimus.

Tuo pačiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukta.

S. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016-02-02 nutarimą pakeisti jos veiką, kvalifikuotą pagal ATPK 127 str. 3 d., perkvalifikuojant pagal ATPK 126 str. 1 d. ir paskiriant šio straipsnio sankcijoje nustatytos nuobaudos minimumą atitinkančią administracinę nuobaudą. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė materialias ir proceso teisės normas, dėl ko paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą, todėl nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir keistinas. Tiriant galimai padarytą pažeidimą, buvo netinkamai įvertintos tiek paties įvykio aplinkybės, tiek įrodymai, esantys byloje. Apeliantė neneigia, jog vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tačiau nesutinka su jos veikos kvalifikavimu pagal ATPK 127 str. 3 d., kadangi nėra šio įvykio sudėties. Norint asmeniui inkriminuoti minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pažeidimo padarymo metu buvo apgadintas tiek jos vairuojamas automobilis, tiek priekyje buvęs automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavęs įvykyje. Apylinkės teismas taip pat nesiaiškino, ar dėl kilusio įvykio nukentėjo koks nors asmuo, nenustatinėjo, kas yra automobilio BMW savininkas ar valdytojas. Įvykio metu nebuvo pildyta ir eismo įvykio deklaracija, kadangi transporto priemonės nebuvo apgadintos. Apeliantės teigimu, jokio smūgio nebuvo, ji tik šiek tiek savo automobilio priekiu prisilietė prie priekyje buvusio BMW automobilio galo. Liko neįvertintas ir patrulio M. L. 2016-01-01 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog patruliai buvo iškviesti ne dėl kilusio eismo įvykio, bet dėl kilusių muštynių. Be to, nėra tiksliai nustatyta, kas vairavo automobilį BMW. S. K. nuomone, BMW vairuotojas galėjo būti neblaivus ir pasišalinti iš įvykio vietos dar prieš atvykstant policijos pareigūnams. Taigi byla liko iš esmės neišnagrinėta. Jos veiksmai turėjo būti vertinami tik pagal ATPK 126 str. 1 d. Teismas nesilaikė ATPK 248 str. reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Skiriant nuobaudą pagal ATPK 126 str. 1 d., apeliantė prašo atsižvelgti į tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, ji viena augina du vaikus, yra vienintelė maitintoja šeimoje, dirba pagal verslo liudijimą, vairavimas yra betarpiškai susijęs su jos darbine veikla.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

S. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Administracine tvarka nubausta S. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje pakanka duomenų, patvirtinančių jos neva padarytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas S. K. buvo surašytas dėl dviejų pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Į teismo posėdį, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – S. K., duomenų, kad į posėdį būtų kviesti kiti eismo įvykyje dalyvavę asmenys, teikę policijos pareigūnams paaiškinimus, taip pat į įvykio vietą atvykę patruliai, surašę tarnybinius pranešimus, bylos medžiagoje nėra. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu apsiribojo tik rašytinių įrodymų formaliu išvardijimu, be to, skundžiamame nutarime šie rašytiniai įrodymai taip pat nėra išsamiai aptarti bei teisiškai įvertinti.

Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog toks įrodymų vertinimas negali būti pripažintas visapusišku, teisėtu ir pagrįstu, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai yra prieštaringi, nuosekliai neatskleidžiantys ginčijamo įvykio eigos bei kilusių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su S. K. vertinimu, jog apylinkės teismas nepašalino byloje esančių neaiškumų, prieštaravimų, todėl negalėjo priimti pagrįsto sprendimo.

Iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 5), sudarytos patrulio L. Č., matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: S. K. vairuota Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, ir P. T. BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis bamperis. Atkreiptinas dėmesys, kad prie eismo įvykio vietos schemos pridėtose nuotraukose jokių akivaizdžių aukščiau minėtų transporto priemonių apgadinimų nematyti. Nuotraukos yra nekokybiškos, fotografuota tamsiu paros metu, todėl nėra galimybės patikrinti sudaryto eismo įvykio plano teisingumą. Pareigūnai pirmieji atvykę į eismo įvykio vietą, t. y. vyr. patruliai L. Č. ir M. L., kurie galėtų patvirtinti arba paneigti transporto priemonių apgadinimo mastą, teismo posėdyje nebuvo apklausti. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių nustatyti, kas vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kas galimai patyrė konkrečią žalą. Surinktos bylos medžiaga liudija, kad automobilį BMW vairavo galimai Nerijus, kurio pavardė nenustatyta, tačiau atsakomybę dėl vairavimo prisiėmė P. T., kuris vėliau taip pat gynėsi nevairavęs minėtos transporto priemonės. Taigi bylos medžiagoje nenustatyta nei kam nuosavybės teise priklauso automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nei kas analizuojamo įvykio metu valdė šią transporto priemonę. Nenustačius šių aplinkybių nėra galimybės nustatyti ir to, kam kilo konkreti žala ir iš viso, ar reali turtinė žala buvo padaryta. Dėl šio fakto nustatymo nesikreipta ir į draudimo bendrovę, siekiant išsireikalauti dokumentus, susijusius su ginčijamu įvykiu.

Norint padarytą administracinį teisės pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalies normą, būtina nustatyti: pirma, jog pažeidėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; antra, kad padarytas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas). Nagrinėjamu atveju nustatytas tik pirmasis kriterijus, o dėl antrojo nustatymo nesiimta jokių aktyvių veiksmų. Žalos kitų asmenų turtui padarymo faktas šiuo atveju nėra nustatytas. Kartu pažymėtina, kad jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, N444-1996/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien tik byloje esantys rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas. Tuo pačiu S. K. administracinių teisės pažeidimų bylų procese negalėjo užduoti klausimų kaltinimo liudytojams, kurių parodymų (paaiškinimų) pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino pažeidėjos teiginių, jog jai inkriminuotas atsitrenkimas buvo tik privažiavimas, nesukėlęs įstatyme numatytų ir reikalaujamų padarinių. Taip pat neapklausti įvykyje dalyvavę BMW keleiviai, tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, tirdamas ir nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes. Apygardos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, dėl S. K. pateiktų įvykio versijų bei jos kaltės dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų šioje nutartyje plačiau nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.