Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, kaltinamajam J. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 290 str..

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. pažeidė viešėją tvarką, o būtent: 2015m. vasario 15d. apie 02.30 val. viešoje vietoje, gimtadienio šventės pobūvio metu - išnuomotos pirties patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, o būtent: draugų ir pirties savininko akivaizdoje šūkavo, laikydamas abiejose rankose peilius, jais daužė pirties langus, mėtė maistą, įrankius nuo stalo bei spirdamas koja išdaužė pirties krosnies duris, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, J. T. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, o būtent: Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t.y. 2015m. vasario 15d. apie 02.30 val. viešoje vietoje, gimtadienio šventės pobūvio metu - išnuomotos pirties patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), bei važiuojančiame tarnybiniame automobilyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulį T. P. ir vyriausiąjį patrulį V. V., keikdamas nepadoriais, necenzūriniais žodžiais, vadindamas juos „pyderastais“, „žertvom“, „debilais”, „urodais“ , įžeidžiančiai grasindamas jų šeimos narių gyvybės atėmimu, kad sužinos kur gyvena ir atvažiuos prie namų, stebės juos ir susidoros su šeimos nariais, taip pat sakydamas, kad juos pakars, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Kaltinamasis J. T. teisme kaltu iš esmės dėl abiejų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad prokurorė teisingai kaltinime nurodė visas aplinkybes ir jų neginčija, nurodytas laikas ir vieta yra teisingi. Šventė M. K. gimtadienį, įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sukonfliktavo su atvykusiais vaikinais. Jį ten mušė ir niekas neužstojo, todėl buvo supykęs. Jis labai gailisi už savo elgesį, kad visus įžeidė, todėl viską pradėjo daužyti, o pareigūnams norėjo išaiškinti, kas atsitiko, tačiau pareigūnai jį apkūlė toje mašinoj, bet pretenzijų jiems neturi. Norėjo paaiškinti, kad ne vienas jis yra kaltas. Atsiprašo pareigūnų, nes nėra toks blogas žmogus. Visų aplinkybių gerai neatsimena, nes buvo neblaivus. Pareigūnams galėjo daug ką pasakyti. Įvykio aplinkybes atsiminė geriau tada, kai juos davė tyrėjai, nei dabar, praėjus daug laiko po įvykio.

Vadovaujantis BPK 276 str., posėdžio metu buvo balsu perskaityti J. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad kuo įtariamas supranta, kaltu prisipažįsta, dėl savo elgesio gailisi, parodė, kad 2015m. birželio 18d. J. T. apklaustas parodė, kad šių metų vasario 15d. jis buvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) Sodyboje šventė M. K. gimtadienį. Jų buvo apie 10 žmonių. Jie visi gėrė alkoholinius gėrimus, šventė. Maždaug apie 02.30 val. gimtadienio šventės metu, išnuomotos pirties patalpose jis būdamas neblaivus susinervavo ir pradėjo triukšmauti, šūkavo, laikė abiejose rankose peilius ir jais išdaužė pirties krosnies duris. Prisipažįsta, kad mėtė maistą nuo stalo, įrankius. Jis nežino kodėl taip pasielgė, tiesiog būdamas neblaivus pasikarščiavo, negali paaiškinti savo veiksmų, kodėl taip pasielgė. Tuo metu kai jis šūkavo ir triukšmavo su juo kartu buvo M. K. ir dar viena mergina bei vaikinas, tačiau jų vardų jis nežino, neprisimena. Nuomojamos pirties savininkas visą naktį buvo šalia esančiame pirties priestate, kuris pamatęs pro langą ar išgirdęs triukšmą iškvietė apsaugos darbuotojus, kuriems atvažiavus jis buvo sulaikytas. Netrukus atvažiavo ir policijos pareigūnai. Jie uždėjo jam atrankius ir nuvedė iki tarnybinio automobilio, kuriuo vežė jį į Dainavos policijos komisariatą. Jis būdamas neblaivus susinervavo, kad buvo sulaikytas, todėl jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip pat įžeidinėjo policijos pareigūnus, tačiau ką jiems sakė neprisimena, kadangi buvo girtas. Galbūt ir grasino pareigūnams, bet neprisimena ką jiems sakė. Labai gailisi dėl to ką padarė, kad viešoje vietoje triukšmavo, demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Nuomojamos pirties savininkui padarytą turtinę žalą atlygino, pretenzijų jis neturi. Pasižada ateityje nusikalstamų veikų nedaryti (b.l.87).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus šiuos J. T. parodymus, jis juos pilnai patvirtino bei papildomai paaiškino, kad neginčija nei vienos aplinkybės, nurodytos kaltinamajame akte, kaltę pilnai pripažįsta. Jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis, dabar jau padarė išvadas ir daugiau negeria. Pirties savininko nepažinojo iki įvykio, bet su juo jau atsiskaitė už padarytą žalą tą pačią dieną ir su juo susitaikė ir labai jo atsiprašė, ir jis raštu pasisakė, kad pretenzijų neturi. Su pareigūnais bendravo pas tyrėją, telefonu. Dėl pareigūnų ieškinio dydžio nesutinku. Dirba ir gauna pajamas, jei pavyks išmokti pilnai švedų kalbą, tai stos mokytis, o jei ne, tai čia VDU baigs mokslus.

Kaltinamajam J. T. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. T. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais šiais įrodymais:

- nukentėjusiojo Laisvūno G. F. parodymais nustatyta, 2015-02-14 išnuomavo jam nuosavybės teise priklausančią pirtį, adresu (duomenys neskelbtini). Turi įgijęs visus reikiamus dokumentus ir verčiasi šios pirties nuoma. Minėtą pastata saugo apsaugos firma „Jungtis“, turtas draustas. Nuomos sutartį sudarė su M. K. gim. (duomenys neskelbtini). Jaunuolių kompanija atvyko apie 19.00 val. Kadangi yra savininkas pirties, kurią nuomoja, apsistojo nakčiai prie pirties esančiame priestate ir liko nakvoti. Tokiu būdu prižiūrėjo tvarką. Iš pradžių jaunimas šventė ir linksminosi tvarkingai, tačiau naktį, maždaug apie 03.00 val. nakties metu išgirdo triukšmą, atsikėlė ir nuėjo prie lango pažiūrėti. Pamatė, kaip vienas vaikinas laikydamas rankose du peilius daužė pirties langus. Iš karto paskambino apsaugos darbuotojams bei policijai. Atvykus policijos pareigūnams vienas iš jaunuolių buvo sulaikytas. Apžiūrėjęs pirties patalpas, pamatė, kad yra sugadintas turtas-sugadintas pirties krosnies durų stiklas. Įvykio metu nenukentėjo. Vaikinas, kuris sugadino turtą 2015-02-27 atsiskaitė už sugadintą turtą tai yra 350 eurų, atsiprašė. Jis vaikinui dėl jo elgesio pretenzijų neturi, kadangi jo elgesį matė tik pro langą, pirtyje nebuvo, o padaryta turtinė žala jam atlyginta. (b.l.6-7,18);

- nukentėjusiojo V. V. parodymais nustatyta, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2015-02-15 apie 04.00 val. pagal Kauno AVPK budėtojo gautą pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kad sodyboje apsaugos darbuotojų yra sulaikytas pilietis, kuris švaistėsi peiliu, jis kartu su patrulių rinktinės 2-ojo būrio patruliu T. P. nuvyko minėtu adresu. Nuvykus iki minėto adreso juos pasitiko sodybos savininkas, kuris paaiškino, kad išnuomavo sodybos patalpas jaunuolių kompanijai, iš kurių vienas vaikinas triukšmauja, švaistosi peiliais. Dėl to jis iškvietė apsaugos darbuotojus, kurie atvykę sulaikė pilietį, kaip vėliau paaiškėjo J. T. gim. (duomenys neskelbtini). Matė, kad sodybos viduje, pagrindinėje salėje, pirmame aukšte buvo išdaužtas židinio durų stiklas, buvo išvartyti daiktai. J. T. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Jis nuo pat pradžių buvo priešiškai nusiteikęs, keikėsi necenzūriniais žodžiais „ nahui čia ne aš, atsipiskit“, todėl jį pastoviai reikėjo raminti. J. T. buvo susižalojęs- sužalota dešinė koja, rankos plaštaka, apdraskytas veidas. Jiems su kolega paklausus iš kur ant kūno atsirado sužalojimai, jis atsakė, kad tai ne jų reikalas. J. T. buvo uždėtos spec. priemonės- antrankiai. (b.l. 36-37);

- nukentėjusiojo T. P. parodymais nustatyta, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio patruliu. 2015-02-15 apie 04.00 val. pagal Kauno AVPK budėtojo gautą pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sodyboje apsaugos darbuotojų yra sulaikytas pilietis, kuris švaistėsi peiliu, jis kartu su patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyr. patruliu V. V. nuvyko minėtu adresu. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko sodybos savininkas L. G. F., kuris paaiškino, kad būdamas šalia nuomojamos sodybos patalpos kitame priestate pamatė pro langą vaikiną sodyboje, kuris švaistėsi peiliais rankose, todėl iškvietė apsaugos darbuotojus ir policijos pareigūnus. Sakė, kad sodybos viduje išdaužė židinio stiklą, rado išvartytus daiktus. Atvykus apsaugos darbuotojai buvo sulaikę asmenį, kaip vėliau paaiškėjo J. T.. Jam buvo sužalota dešinė koja, dešinės rankos plaštaka, apdraskytas veidas, tačiau sulaikytas J. T. medikų pagalbos atsisakė. J. T. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. J. T. buvo uždėtos spec. priemonės - antrankiai. Jis kartu su kolega patruliu V. V. įsodino J. T. į tarnybinį automobilį. Visą laiką J. T. kol jį įsodinome į tarnybinį automobilį ir vėliau tarnybiniame automobilyje buvo agresyvus, keikė jį ir patrulį V. V. necenzūriniais žodžiais, sakydamas „ urodai, pyderastai“, sakė, kad juos pakars, išžudys jų šeimas, gąsdino nusikalstamos grupuotės „Kamuoliniai“ gaujos nariais bei pažįstamu Kauno vicemeru, kuris yra artimas jo giminaitis ir atleis mus iš darbo. Sulaikytą kaltinamąjį pristatė į Dainavos PK. Visą laiką J. T. buvo agresyvus. Kadangi viskas įvyko viešoje vietoje, todėl jam buvo nepatogu, kad jį įžeidinėja ir grasina jo bei jo šeimos narių gyvybės atėmimu, tarnybos metu t. y atliekant valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas (b.l. 28);

- liudytojos M. K. parodymais nustatyta, kad 2015-02-14 išsinuomojo gimtadieniui švęsti pirtį, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Su pirties savininku pasirašė sutartį. Jų iš viso buvo 11 žmonių. Iš pradžių šventė tvarkingai, nebuvo kivirčų, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 02.30 val. J. T. pirties viduje pradėjo viską trankyti, šūkavo, rėkavo, mėtė maistą, su peiliais daužė į langus. Nuo jo niekas sužalojimų nepatyrė. Kad J. T. pirties viduje viską tranko matė ji, A. Ž. ir P. Ž.. (b.l. 20 );

- liudytojo P. Ž. parodymais nustatyta, kad 2015-02-14 apie 21.00 val. jis atvažiavo į sodybą-pirtelę, kurioje šventė M. K. gimtadienį. Pažinojo tik M. K., o kiti žmonės buvo jos draugai, grupiokai. Iš pradžių šventė tvarkingai, tačiau po vidurnakčio, apie 02.30 val., tikslaus laiko neprisimena vienas iš M. K. draugų, kurio vardas J., pavardės jo nežino, nes matė jį pirmą kartą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl jam nežinomų priežasčių, įpykęs pradėjo šūkauti, rėkauti, rankose laikydamas du virtuvinius peilius pradėjo daužyti sodybos langus, tačiau stiklų neišdaužė, taip pat matė, kaip jis būdamas agresyviai nusiteikęs spyrė iš kojos į pirties krosnies durelių langą ir jį išdaužė. Taip pat matė, kaip svaidydamasis peiliais apgadino sodybos spinTeles, elgėsi įžūliai, agresyviai jų akivaizdoje. Pirties savininkas tuo metu buvo nuomojamos pirties priestate, todėl kaip vėliau paaiškėjo, jis išgirdęs triukšmą, pro langą pamatė kaip J. elgiasi sodyboje, todėl iškvietė apsaugos darbuotojos bei paskambino policijos pareigūnams. Kai atvažiavo apsaugos darbuotojai, J. nurimo, o atvažiavus policijos pareigūnams J. buvo sulaikytas (b.l.22);

- liudytojos A. Ž. parodymais nustatyta, kad 2015-02-14 apie 18.00 val., atvažiavo į sodybą, kurioje šventė M. K. gimtadienį. Didžioji dalis asmenų, kurie taip pat buvo sodyboje buvo bendri pažįstami, grupiokai, tarp jų buvo J. T., kuris taip pat buvo jos grupiokas. Iš pradžių gimtadienį jie šventė tvarkingai, tačiau vidurnaktį, maždaug apie 02.00- 03.00 val. kuomet sodyboje-pirtyje liko ji, M. K., J. T. ir P. Ž., J. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl jai nežinomų priežasčių įpykęs pradėjo šūkauti, rėkauti, ji neprisimena ką tiksliai jis sakė, tačiau mėtė nuo stalo buvusį maistą, laikydamas rankose du peilius pradėjo jais daužyti sodybos langus, taip pat padėjęs peilius jis kumščiais daužė sodybos langus, tačiau jų neišdaužė, taip pat iš kojos spyrė į pirties krosnies dureles ir su koja išdaužė durelių langą. Peiliai nebuvo dideli, virtuviniai, skirti maistui pjaustyti. Jis juos paėmė nuo spintelės. Jis jos nesužalojo, taip pat kitų asmenų, buvusių sodyboje nesužalojo, jiems negrasino, tik įžūliai elgėsi jų akivaizdoje rodė nepagarbą, elgėsi vandališkai. Šalia sodybos, sodybos priestate buvo nuomojamos sodybos savininkas, todėl kaip vėliau paaiškėjo, jis išgirdęs šūkavimus paskambino apsaugos darbuotojams bei policijos pareigūnams. Tik jiems atvažiavus J. T. nurimo, tačiau jo girdėjo, kaip J. T. keikė policijos pareigūnus įvairiais necenzūriniais žodžiais „urodais, žertvom“. J. T. buvo sulaikytas. Ji nežino, kodėl J. T. taip elgėsi, dėl kokių priežasčių jis pradėjo rėkauti, šūkauti ir svaidytis peiliais sodyboje, tačiau elgėsi agresyviai, buvo įpykęs. (b.l. 24);

- 2015-02-15 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tuo adresu yra dviejų aukštų medinis pastatas su pirtimis, terasa, pastato viduje netvarka, išdaužtas krosnies stiklas (b.l. 6-7);

- 2015-02-15 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulio T. P. ir vyr. patrulio V. V. pateikti tarnybiniai pranešimai dėl sulaikyto kaltinamojo (b.l. 25-26);

- T. P. pareiškė J. T. 500€ civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ( b.l. 33);

- V. V. pareiškė J. T. 500€ civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ( b.l. 42);

- J. T. blaivumo testo duomenimis nustatyta, kad 2015-02-15 4.10 val. jam konstatuotas 2,20 promilių girtumas ( b.l. 65);

- J. T. 2015-02-15 04.10 val. buvo laikinai sulaikytas (b.l.66), paleistas – 2015-02-16 14.18 val. (b.l.69);

- J. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis numato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Leistinais įrodymais pripažįstami tik tie duomenys, kurie gauti baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis, ištirti ir patikrinti teisiamojo posėdžio metu, jų pakankamumas grindžiamas tarpusavio ryšio kaip visumos įvertinimu ir analize, kuri leidžia padaryti neabejotinas išvadas nuosprendžiui pagrįsti.

Minėtais kriterijais ir įstatymo numatytais pagrindais įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas nustatė, kad aukščiau minėtų įrodymų visuma pakankama J. T. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. J. T. savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, iš esmės vienodai aiškino įvykio aplinkybes tiek tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamojo parodymus byloje atitinka ir patvirtina kiti duomenys, kurie leidžia spręsti tiek dėl įvykio situacijos, mechanizmo, tiek dėl jame dalyvavusių asmenų tapatybės, jų santykio su kilusiomis pasekmėmis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, J. T. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu, o būtent: draugų ir pirties savininko akivaizdoje šūkavo, laikydamas abiejose rankose peilius, jais daužė pirties langus, mėtė maistą, įrankius nuo stalo bei spirdamas koja išdaužė pirties krosnies duris, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį (BK 284 str. 1 d.)..

Be to, J. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulį T. P. ir vyriausiąjį patrulį V. V., keikdamas nepadoriais, necenzūriniais žodžiais, vadindamas juos „pyderastais“, „žertvom“, „debilais”, „urodais“ , įžeidžiančiai grasindamas jų šeimos narių gyvybės atėmimu, kad sužinos kur gyvena ir atvažiuos prie namų, stebės juos ir susidoros su šeimos nariais, taip pat sakydamas, kad juos pakars, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus (BK 290 str.).

Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. J. T. įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams pasireiškė tuo, kad būdamas neblaivus, matant aplinkiniams, laikydamas abiejose rankose peilius, jais daužė pirties langus, mėtė maistą, įrankius nuo stalo bei spirdamas koja išdaužė pirties krosnies duris. Nusikalstama veika įvykdyta viešoje vietoje – šventės (gimtadienio) metu išnuomotoje pirtyje, įvykį matė kiti asmenys, kurie buvo šokiruoti tokio kaltinamojo elgesio, dėl ko buvo sutrikdyta visa gimtadienio šventė, iškvieti policijos pareigūnai. Taigi, J. T. tokiu būdu sąmoningai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš aptartais įrodymais.

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Įžeidimas padaromas kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą, būtent tokia situacija ir užfiksuota nagrinėjamoje byloje.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis, jį policijos pareigūnams sodinant į tarnybinį automobilį, būdamas neblaivus, tyčia, turėdamas tikslą įžeisti ir pažeminti savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulį T. P. ir vyriausiąjį patrulį V. V., atliekančius savo funkcijas, juos išvadino necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais. Taigi, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. sudėtį ir kvalifikuota teisingai bei įrodyta virš aptartais įrodymais.

Dėl civilinių ieškinių

Bylos duomenys tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs T. P. reiškia 500 eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjęs V. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė taip pat 500 eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Abu nukentėjusieji visiškai vienodai civilinį ieškinį grindžia tuo, jog J. T. išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasino atleidimu iš darbo, susidorojimu su šeimos nariais, dėl ko tiek T. P., tiek V. V. buvo emociškai sugniuždyti, jaučia dvasinį sukrėtimą, kurį laiką neužmigo naktimis, bijojo vaikus išleisti į kiemą.(b.l. 33, 42).

Bylos duomenimis, nukentėjusieji T. P. ir V. V. yra policijos pareigūnai, kurie nusikalstamos veikos darymo metu atliko savo tarnybines pareigas ir kuriems jas vykdant yra keliami specialūs reikalavimai, kuriuos apsprendžia specialūs teisės aktai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, ką teismas įvertina pinigais. Tačiau visais atvejais tokios žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik išsakytais subjektyviais motyvais. Todėl teismas, nustatydamas tokios žalos dalyką, turinį ir dydį turi vadovautis bendraisiais principais ir kriterijais, ir atsižvelgti į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltės laipsnį ir pobūdį, civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį bei kitas bylai ir neturtinės žalos turiniui bei dalykui reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, privalu atsižvelgti ir į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus bei principus.

Išnagrinėjus bylą teismas nenustatė, kad dėl civiliniame ieškinyje išdėstomų aplinkybių kuris nors iš nukentėjusiųjų būtų kreipęsis į medikus, taip pat nei T. P., nei V. V. teismui nepristatė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jų neigiamus išgyvenimus (pvz..: konsultacijas su psichologai, skirtų vaistų receptus, nedarbingumo pažymėjimus ir pan.). Taigi, patirti išgyvenimai, kaip nurodoma abiejuose civiliniuose ieškiniuose – emocinis sugniuždymas, dvasinis sukrėtimas, nemiga - nukentėjusiems nesutrukdė toliau vykdyti jų tarnybines pareigas. Byloje vertinant visas ištirtas ir nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes akivaizdu, kad J. T. veiksmai, kuriais pareigūnai buvo įžeisti, jokių išskirtinai neigiamų padarinių (turint galvoje specialų pareigūnų fizinį ir psichologinį pasirengimą specifiniam darbui) nukentėjusiems nesukėlė. Teismas sutinka, kad prieš abu pareigūnus buvo padaryta nusikalstama veika, byloje jie pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau šiuo atveju tai nereiškia, jog visais atvejais jam kaip nukentėjusiajam turi būti atlyginta ir neturtinė žala. Byloje nenustatyta nei jokių ypatingų kaltininko veiksmų ir jais sukeltų itin neigiamų padarinių nukentėjusiems, nei jokiais objektyviais duomenimis pagrįstų tariamai patirtos neturtinės žalos sąlygų. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad T. P. ir V. V. patyrė emocinį sugniuždymą, dvasinį sukrėtimą, nemigą, baimę vaikus išleisti į kiemą, ir kad dėl to būtų sumažėjusios pareigūnų galimybės jam atlikti savo pareigas, bendravimo galimybės. Įvykęs incidentas – normali profesinė pareigūno veiklos rizika, kuriai jis yra specialiai paruoštas. T. P. ir V. V. išsakyti neturtinės žalos požymiai keltų grėsmę jų pačių profesinių pareigų tinkamam atlikimui, tačiau T. P. ir V. V. šiuo metu ir toliau vykdo savo profesines funkcijas bei, kaip jau buvo paminėta, dėl šio įvykio nebuvo paėmęs nedarbingumo pažymėjimo ar kreipęs į psichologą (teismui civilinius ieškinius pagrindžiančių dokumentų nepateikta), taigi, realybėje įvykio asmeniškai nei vienas nesureikšmino. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, T. P. ir V. V. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinė žalos priteisimo yra atmestina.

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos priteisimo policijos pareigūnui Lietuvos Aukščiausiais teismas yra aiškiai pasisakęs 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477/2009. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Taigi nukentėjusiojo statusas nepriklauso nei nuo jo amžiaus, lyties, socialinės padėties, nei nuo profesijos ar užsiėmimo. Asmuo, kuris atlieka viešojo administravimo funkcijas, šiuo atveju – policijos pareigūnas, taip pat be jokių sąlygų pripažįstamas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje. Tiek tais atvejais, kai viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo patiria fizinės, turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos, kai jo statusas nėra prieš jį daromos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, tiek tais atvejais, kai pareigūnas patiria fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, kai jo statusas yra prieš jį daromos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, jis turi visas BPK 28 straipsnio 1 dalyje numatytas nukentėjusiojo teises, taip pat BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatytą teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Pagal Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnį, atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką (dėl vykdomų tiesioginių darbinių funkcijų padidinta psichologinė įtampa, didesnė fizinės agresijos tikimybė) pareigūnai turi teisę, kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas.

Dėl bausmės

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis J. T. ATPK tvarka baustas, neteistas (b.l. 53-57), priklausomybės ligų centro ir psichiatrinės ligoninės įskaitose neregistruotas (b.l.59,61). Jis dirba ir mokinasi VDU, deda visas pastangas save išlaikyti, turi pastovią gyvenamąją vietą, savo šeimos nėra sukūręs.

Kaltinamojo atsakomybę abiejuose epizoduose lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Epizode dėl BK 284 str. 1 d., lengvinančia aplinkybe taip pat pripažįstama ir tai, kad J. T. savo noru nukentėjusiajam L.G. F. pilnai atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę abiejuose epizoduose sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, J. T. skirtina BK 290 str., BK 284 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis - bauda, atitinkamai parenkant jos dydį (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., 290 str., 284 str. 1 d., 47 str. 1 d., 2 d., 3 d. 2 p.). Kadangi J. T. 2015-02-15 4.10 val. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka, o 2015-02-16 14.18 val. paleistas ( b.l. 66-69), tai šis laikas (dvi paros laikino sulaikymo) yra įskaitomas į bausmę, vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžių baudai (BK 65 str.).

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.

J. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 140 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., ir paskirti jam bausmę – 12 MGL dydžio baudą.

J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 12 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 18 MGL (677,88 eur)dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 12 MGL (451,92 eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-02-15 4.10 val. iki 2015-02-16 14.18 val. (dvi paros laikino sulaikymo), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 str.), ir galutine bausme laikyti 8 MGL (301,28 eur) dydžio baudą.

Įpareigoti J. T. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti J. T., kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

T. P. ir V. V. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

J. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.