- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-25
- Bylos Nr.
- 1S-36/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- R. U.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. U. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. U. kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 16 val., restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuota grupe su R.D., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai – viešoje vietoje, panaudodamas psichinę prievartą L. D. bei V. J. atžvilgiu, reikalaudamas jų nutraukti maisto papildų „Olimp“ platinimą, grasindamas paveikti šių papildų gamintojus neteikti jiems produkcijos, primygtinai nurodydamas L. D. bei V. J. G. S. mirties faktą ir užuominomis leisdamas suprasti, kad nenutraukus maisto papildų „Olimp“ platinimo, jiems taipogi galimas mirties įvykis, vertė nukentėjusiuosius L. D. bei V. J. susilaikyti nuo didelės, ne mažiau 2 100 000 Lt vertės turtinio pobūdžio veiksmų – maisto papildų „Olimp“ platinimo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 3 d. padarymo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. nustatyta tvarka kaltinamasis R. U. buvo laikinai sulaikytas 2010 m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi R. U. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam R. U. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 7 d. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam terminas pratęsiamas, nes yra pagrindas manyti, jog R. U. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytais pagrindais.
Šalies argumentai
Kaltinamojo R. U. gynėjas advokatas R. Girdziušas skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį. Gynėjo nuomone, BPK 119 str. numatytus tikslus galima pasiekti paskyrus jo ginamajam ir švelnesnę kardomąją priemonę ar kelias iš jų.
Gynėjas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 nėra sureikšminta aplinkybė dėl BK atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas privalo kiekvienu konkrečiu atveju išsiaiškinti ar šios aplinkybės pakanka padaryti išvadą, kad kaltinamasis gali pasislėpti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, kad jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanomai trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas remiantis vien tik gręsiančios bausmės griežtumu.
Gynėjas, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 str., BPK 121 str. 4 d. nuostatomis, pažymi, kad visos procesiniame įstatyme numatytos aplinkybės, kurios yra svarbios priimant sprendimą dėl kardomojo kalinimo, palankios jo ginamajam.
Jo ginamasis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį.
Gynėjas, vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 str. nuostatomis, teigia, kad mažamečių vaikų interesai yra svarbesni už niekuo neparemtą manymą, kad R. U. gali pasislėpti nuo teismo.
Byloje yra duomenų apie tai, kad jo ginamasis dažnai išvykdavo į užsienį ir visada sugrįždavo į Lietuvą. Tai, gynėjo nuomone, patvirtina aplinkybę, kad R. U. nesislėps nuo teismo.
Teismas nesivadovavo BPK 122 str. 2 d. nuostatomis, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo R. U. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kilęs ginčas dėl verslo neduoda pagrindo teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Byloje minimas pinigų sumos dydis yra paremtas tik nukentėjusiųjų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Byloje nėra visų garso ir vaizdo įrašų. Be to, pats R. U. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų nukentėjusiųjų veiksmų. Teismo išvada, kad byloje užtenka duomenų, jog R. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.
Skundžiamoje nutartyje nėra motyvų, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo baudžiamajame procese.
Teismo posėdyje kaltinamojo R. U. gynėjas R. Girdziušas prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. U. suėmimo terminą BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė.
BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Šiuo metu baudžiamoji byla yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Apeliacinis teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad R. U. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 3 d. Tai patvirtina kaltinamojoje išvadoje nurodomi duomenys: nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodama informacija ir kita rašytinė bylos medžiaga.
R. U. inkriminuota nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Skundžiamojoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, jog byloje yra nustatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytas suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šios apygardos teismo išvados skundo argumentai nepaneigia.
BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Gynėjas skunde teisingai nurodo, kad jo ginamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, darbą ir teistumas už ankstesnius nusikaltimus yra išnykęs. Taip pat, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam R. U. teismo įpareigojimai dėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo reikalavimų taikymo nebegalioja. Tačiau sutinkamai su EŽTT praktika, griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo ir jos trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas, kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Kiekvienoje byloje situacija turi būti vertinama individualiai. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Kardomosios priemonės terminas pratęstas esant būtiniems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms, todėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu R. U. kaltinamas, greitas ir išsamus atskleidimas bei tinkamas įstatymo pritaikymas nusveria jo teisę į laisvę.
Gynėjo skunde nurodyti teiginiai, kad jo ginamasis dažnai vyksta į užsienį, rodo, kad jo ginamasis R. U. turi tvirtus ryšius bei kontaktus su užsienio valstybėse gyvenančiais asmenimis. Ši aplinkybė dar labiau sustiprina pagrįstą manymą, kad R. U. bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Be to, byloje yra duomenų apie, tai kad dėl R. U. yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas dėl galimai kitų nusikalstamų veikų padarymo. Priešingai nei teigia gynėjas, pateiktoje bylos medžiagoje nurodyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios bausmės dydį kaltinamasis R. U. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Taigi, paminėtų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. U. kardomosios priemonės-suėmimo terminą, pagrįstai vadovavosi BPK 122 str. 1 d. 1 p. nuostatomis.
Skunde gynėjas teisingai supranta ir aiškina EŽTT jurisprudenciją, reglamentuojančią valstybinių institucijų pareigą suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, kad jų laisvės suvaržymas truktų kiek įmanomai trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas remiantis vien tik gręsiančios bausmės griežtumu. Tačiau atkreipiamas gynėjo dėmesys, kad šioje byloje kaltinamajam R. U. griežčiausia kardomoji priemonė yra taikoma sąlyginai trumpą laiką - tik vieną mėnesį, o jos terminas pratęstas jau bylą perdavus į teismą, t. y. nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis R. U. suėmime yra laikomas pernelyg ilgą laiką.
Teismo nuomone, šiuo atveju, suėmimo terminai yra adekvatūs procesinių veiksmų atlikimo sunaudotam laikui. Toks suėmimo terminas nepažeidžia protingos pusiausvyros tarp asmens teisės į laisvę bei viešo intereso. Atsižvelgiant į faktinę suėmimo trukmę, jo santykį su nusikaltimų pobūdžiu ir už juos numatytomis bausmėmis, bylos sudėtingumu, laikytina, kad viešas interesas nulemia kaltinamojo R. U. suėmimo termino pratęsimo būtinumą.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą šioje bylos tyrimo stadijoje teismas kaltės ir įrodymų vertinimo klausimų nesprendžia. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Todėl nenagrinėjami gynėjo skundo teiginiai apie byloje surinktų duomenų (nukentėjusiųjų parodymus, vaizdo ir garso įrašus bei kitą bylos medžiagą) patikimumą ar jų įrodomąją vertę.
Kartu pažymėtina, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, negali pakeisti pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (BPK 139 str.). Apie kardomųjų priemonių rūšis ir jų tikslingumą skirti įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių, sprendžia ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras ar teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl neaptarinėjamas gynėjo teiginys apie galimybę jo ginamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.
Kitos kaltinamojo R. U. gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės (mažamečių vaikų interesų viršenybė, paties R. U. kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl nukentėjusiųjų veiksmų) negali paneigti byloje esančių suėmimo pratęsimo pagrindų arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Pažymėtina tik tiek, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. U. vaikų motinai būtų taikomi kokie nors apribojimai ar iš jos atimtos motinystės teisės ir ji negalėtų pasirūpinti savo vaikais.
Kartu atmetami deklaratyvūs gynėjo teiginiai apie Konvencijos 5 str., reglamentuojančio teisę į laisvę ir saugumą, nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 išaiškinimų pažeidimus.
Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo R. U. dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų.
Pratęsiant kardomosios priemonės-suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo R. U. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.