- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-295/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Advokatai
- Sandra Ponelienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1427-41/2008 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos advokatūrai, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą skirti advokato padėjėjui R. J. drausminę nuobaudą – išbraukimą iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo. Ieškovas nurodė, kad jis buvo išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašo dėl to, kad buvo teistas ir šios aplinkybės nenurodė advokato įskaitos lape ir gyvenimo aprašyme. Su paskirta drausmine nuobauda nesutinka dėl šių priežasčių: 2007 m. rugsėjo 25 d. įvykusio Advokatų garbės teismo posėdyje buvo išnagrinėta jo drausmės byla ir priimtas sprendimas, jog ieškovas drausmės pažeidimo nepadarė, tačiau dėl priešiškai jo atžvilgiu nusiteikusio pirmininko J. K. pasisakymo sprendimas priimtas nebuvo. Ieškovas suprato, kad tik pastarasis asmuo iš visos Garbės teismo sudėties buvo priešiškai nusiteikęs jo atžvilgiu ir linkęs bausti dėl ankstesnio jau panaikinto teistumo. 2007 m. spalio 25 d. Advokatų garbės teismo posėdis neįvyko, ieškovui buvo pasakyta, kad klausimas itin sudėtingas ir jį turi spręsti visa Garbės teismo sudėtis. 2007 m. lapkričio 23 d. vyko Advokatų garbės teismo posėdis, kurio metu ieškovas pareiškė nušalinimą dviem nariams, tačiau nušalinimas nebuvo priimtas. Pažymėjo, kad tiek J. K. , tiek ir kitas Garbės teismo narys J. M. turėjo išankstinę jam nepalankią nuomonę. Nurodė, kad jis užpildė visą advokato įskaitos lapą, jame nebuvo specialios grafos, kurioje jis turėjo nurodyti, jog praeityje buvo teistas. Lietuvos advokatūros atmintinėje aiškiai nurodyti reikalavimai asmeniui, kokius dokumentus šis turi pateikti. Kadangi teistumas prašymo padavimo dieną jau buvo panaikintas, o įstatymas nereikalavo teikti tokių duomenų, ieškovas šių duomenų ir nenurodė. Pažymėjo, kad analogiškos pozicijos laikėsi ir jo praktikos vadovas, kuris žinojo, kad ieškovas praeityje buvo teistas ir už kokius nusikaltimus. Taip pat nurodė, kad tokią informaciją žinojo ir kiti advokatai, t. y. Šiaulių miesto advokatai, tarp jų ir advokatų tarybos nariai. Aplinkybė apie teistumą, kai teistumas išnykęs, negali būti vertinama kaip daranti įtaką nepriekaištingos reputacijos supratimui ir vertinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nenustatė jokių Advokatų garbės teismo posėdžio ar sprendimo priėmimo pažeidimų nagrinėjant ieškovo drausmės bylą. Nurodė, kad pirmasis Advokatų garbės teismo posėdis vyko 2007 m. rugsėjo 25 d., tačiau jame buvo priimtas sprendimas bylos nagrinėjimą atidėti 2007 m. spalio 25 d. Pastarajame posėdyje drausmės byla taip pat nebuvo išnagrinėta, posėdis atidėtas 2007 m. lapkričio 23 d. 2007 m. spalio 25 d. posėdžio protokole užfiksuotas vienintelis sprendimas – atidėti bylos nagrinėjimą, todėl teismas atmetė ieškovo argumentą, kad drausmės byla šiame posėdyje buvo išnagrinėta ir priimtas sprendimas, kad ieškovas drausmės pažeidimo nepadarė. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog drausmės byla buvo nagrinėta, pradėta nagrinėti ar priimtas vienokio ar kitokio turinio sprendimas. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo paaiškinimu, kad J. K. buvo priešiškai nusiteikęs ieškovo atžvilgiu, nes, kaip matyti iš protokolo, byla nebuvo pradėta nagrinėti, todėl spręsti apie vienokį ar kitokį Advokatų garbės teismo nario elgesį ieškovo atžvilgiu teismas neturėjo galimybės. Be to, teismas pažymėjo, kad kaip liudytojas apklaustas J. K. parodė, jog jis nebuvo ir nėra nusiteikęs prieš ieškovą, kaip asmenį. Teismas nurodė, kad iš 2007 m. lapkričio 23 d. Advokatų garbės teismo protokolo matyti, jog posėdyje dalyvavo trys Garbės teismo nariai, t. y. Garbės teismo kvorumas buvo, ir tokia sudėtis turėjo teisę nagrinėti ieškovui iškeltą drausmės bylą bei priimti sprendimą. Garbės teismo pirmininko nušalinimo klausimas buvo išnagrinėtas, kaip tai numato Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo aprašo 30 punktas. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad posėdyje nedalyvavusi Garbės teismo narė A. P. palaikė ieškovą ir jos dalyvavimas posėdyje būtų leidęs priimti priešingą sprendimą, kadangi minėtas asmuo posėdyje nedalyvavo. Teismas nurodė, kad vienokia ar kitokia nedalyvavusio Garbės teismo nario pozicija negali būti svarstoma ar spėjama. Dėl nepriekaištingos reputacijos teismas nurodė, kad pagrindas taikyti advokatui ar advokato padėjėjui drausmines sankcijas yra ne tik įstatymų, bet ir profesinės etikos taisyklių pažeidimas. Asmens įrašymas į advokatų padėjėjų sąrašą reiškia, kad jis yra saistomas advokatų profesinės etikos taisyklių reikalavimų. Teismo nuomone, savaime suprantama, kad advokato veiklai nustatyti reikalavimai yra objektyviai būtini, kadangi tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui turi būti patikima dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Teismas nurodė, kad, esant aplinkybei, jog ieškovas praeityje teistas, yra galimi etikos pažeidimai ieškovui dirbant advokato/advokato padėjėjo darbą. Šiuo atveju vertintinas pačios veikos, už kurią ieškovas nuteistas, pobūdis. Nors ieškovo veika pagal naujas BK normas sudaro nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų rūšis, teismas pažymėjo, jog nusikaltimų padarymo metu vienas iš nusikaltimų, už kurį nuteistas ieškovas, buvo priskirtas prie sunkių nusikaltimų. Todėl, sprendžiant, ar ieškovo reputacija yra nepriekaištinga, negalima apsiriboti tik formaliu jos vertinimu ar formaliu tikimu dirbti advokato darbą pagal tuo metu galiojusio Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri numatė, kad nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmuo, teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas praeityje buvo teistas, nors teistumas ir išnykęs, būtent už nusikaltimus, padarytus jam dirbant teisėsaugos srityje, todėl jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas, net ir išnykus teistumui, pats savaime nereiškia, jog asmuo atgavo nepriekaištingą reputaciją, ir ypač įvertinant advokatui keliamus reikalavimus profesine prasme bei specialius norminius aktus. Teismas sprendė, kad vien formalus pripažinimas, jog teistumui išnykus ieškovo reputacija tapo nepriekaištinga, nesiderintų su bendraisiais reputacijos supratimo kriterijais, kurių tikisi kiekvienas pilietis iš advokato profesijos. Net ir konstatavus teistumo išnykimą, t. y. laikant asmenį baudžiamosios teisės prasme neteistu, tai nereiškia, kad išlieka nepažeisti profesinės etikos reikalavimai. Todėl teismas sprendė, kad Advokatų garbės teismas turėjo teisę taikyti ieškovui drausminę nuobaudą – išbraukimą iš advokatų padėjėjų sąrašo. Teismas pažymėjo, kad Advokatų garbės teismas pagrįstai konstatavo, kad nors įstatymo nuostatos ir parengta advokato įskaitos lapo forma nenumatė pareigos nurodyti duomenis apie savo ankstesnį teistumą, tačiau bendrosios reputacijos sąvokos normos bei specialūs reikalavimai advokato profesijai suponuoja paties asmens pareigą tokias žinias pateikti jam priimtinu būdu ir neleidžia tokios svarbios informacijos, kuri tiesiogiai turi reikšmės vertinant pretendento reputaciją, nuslėpti. Todėl nurodė, kad Advokatų garbės teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas, nepateikdamas informacijos apie teistumą, sąmoningai ją nutylėjo, nes kaip teisinį išsilavinimą turintis pilietis suprato, jog, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, į tai, kad gana ilgą laiką atliko realią laisvės atėmimo bausmę, jo reputacija nebūtų įvertinta kaip nepriekaištinga. Dėl ieškinio senaties termino, numatyto Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje, teismas nurodė, kad ieškovas jo nepraleido.
Šalies argumentai
Ieškovas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą ir Advokatų garbės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda. Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Advokatūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui; ar Advokatūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Apeliantas mano, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Advokatūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos advokatūra išbraukia asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, jei priimtas Advokatų garbės teismo sprendimas, kad asmuo pažeidė šio įstatymo arba Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus. Advokatų garbės teismas laikytinas pirmosios instancijos teismu ir jo sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Visų pirmosios instancijos teismų (išskyrus Advokatų garbės teismo) sprendimai įsiteisėja po tam tikro laikotarpio, jei nevykdoma apeliacija. Tokia pati nuostata taikoma ir Europos Žmogaus Teisių Teismui. Todėl darytina išvada, kad Advokatūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Be to, tarp advokato padėjėjo ir jo klientų yra sutartiniai santykiai, kuriuos staiga nutraukus kyla honoraro grąžinimo ir neatliktų paslaugų nuostolių atlyginimo bei kiti turtiniai klausimai, todėl neplanuotas advokato padėjėjo išbraukimas iš advokatų padėjėjų sąrašo prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms.
2. Garbės teismas, susidedantis iš trijų narių, 2007 m. rugsėjo 25 d. išnagrinėjęs ieškovo drausmės bylą, neskyrė jam drausminės nuobaudos, todėl 2007 m. lapkričio 23 d. buvo pakeistas vienas Garbės teismo narys, kad ieškovui būtų priimtas nepalankus sprendimas, nes du Garbės teismo nariai jau prieš teismo posėdį buvo pareiškę išankstinę nuomonę apie ieškovą. Advokatų garbės teismas sprendžia balsų dauguma, o balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia teismo pirmininko balsas. Todėl J. K. teiginiai, išsakyti 2007 m. rugsėjo 25 d., jog nuomonės išsiskyrė, yra neteisingi, nes balsai niekaip negali pasiskirstyti po lygiai, esant lemiamam pirmininko balsui, ir tai įrodo, kad po ieškovui palankaus sprendimo priėmimo buvo pakeista Garbės teismo sudėtis, siekiant priimti jam nepalankų sprendimą. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, jog advokatai darė spaudimą Advokatų garbės teismui dėl ieškovo pašalinimo. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog buvo pažeistos ieškovo teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje.
3. Kokius duomenis turi pateikti pretendentai į advokatų padėjėjus, nustato pats atsakovas. Atsakovas yra patvirtinęs advokato įskaitos lapą, surašęs atmintinę ketinantiems tapti advokatų padėjėjais, tačiau nė viename dokumente atsakovas nebuvo informavęs, pažymėjęs, kad reikia nurodyti išnykusį ar panaikintą teistumą už apysunkę nusikalstamą veiką. Už tokios informacijos nepateikimą yra atsakingas tik pats atsakovas.
4. Iš atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį turinio matyti, kad atsiliepimas neturi ryšio su ieškiniu, todėl ieškovas prašė teismo laikyti, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė, ir grąžinti jį atsakovui, tačiau teismas jokių sprendimų nepriėmė. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovo teisės, numatytos Konvencijos 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse.
Atsiliepimas
5. Dėl pirmosios instancijos teismo neteisėtų veiksmų apeliantas nurodo, kad teismui teikė prašymus dėl procesinių dokumentų priedų, nurodytų atsakovo atsiliepime į ieškinį, įteikimo, tačiau šie jo prašymai nebuvo patenkinti. Todėl tik 2008 m. liepos 30 d. jis susipažino su reikiama medžiaga ir pasidarė jos kopijas bei pirmame po to vykusiame teismo posėdyje pateikė prašymą kviesti kaip liudytoją A. P. , nes atsakovo pateiktuose dokumentuose niekaip neužfiksuotas A. P. dalyvavimas ir nusišalinimas 2007 m. lapkričio 23 d. vykusiame Advokatų garbės teismo posėdyje. Kadangi šios aplinkybės yra reikšmingos, A. P. kviestina kaip liudytoja į apeliacinės instancijos teismo posėdį.
6. Teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl jo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio, tuo pažeisdamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį. Ieškovo santykiai su Šiaulių m. 2 advokatų kontora vertintini kaip darbo santykiai, kurių jis neteko dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Advokatų garbės teismo sprendimo, nes buvo išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašo. Todėl, apelianto manymu, jis turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
7. Dėl nepagrįsto nubaudimo apeliantas nurodo, kad advokato įskaitos lapas yra Lietuvos advokatūros patvirtinta forma, į kurią duomenys yra įrašomi pagal užduodamus klausimus atitinkamose grafose. Apeliantas nurodo, kad advokato įskaitos lapą jis užpildė ir pateikė visus dokumentus, nurodytus atmintinėje asmenims, ketinantiems tapti advokatų padėjėjais. Pats Advokatų garbės teismas pripažino, kad ieškovas neturėjo pateikti duomenų apie savo ankstesnį teistumą. Tikslo nuslėpti teismo panaikintą teistumą apeliantas neturėjo, nes tai negalėjo būti pagrindas jo nepripažinti advokato padėjėju, nes Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne, taip pat teistas už kitą nusikaltimą, kol teistumas neišnykęs. Be to, apie apelianto teistumą buvo žinoma jo praktikos vadovui ir kai kuriems advokatų tarybos nariams. Advokatų garbės teismo teiginiai, kad ieškovo reputacija nėra nepriekaištinga, prieštarauja Advokatūros įstatymo 8 straipsniui, taip pat kitiems nacionaliniams (Antstolių įst. 5 str. 1 d. 2 p., Valstybės tarnybos įst. 9 str. 3 d. 1 p.) bei užsienio įstatymams (Rusijos Federacijos advokatūros ir advokato veiklos įstatymo 9 str. 2 d. 2 p.).
8. Teismo teiginiai, kad ieškovas turėjo laikytis Advokatų garbės kodekso iki 2007 m. sausio 25 d., yra nepagrįsti, nes minėtas kodeksas nustato elgesio taisykles advokatams ir advokatų padėjėjams, tačiau ieškovas iki 2007 m. sausio 25 d. nebuvo nei advokatu, nei advokato padėjėju.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria remiasi teismas, tik parodo, jog teismų praktika suformavo nuostatą, kad Advokatų profesinės etikos taisyklių turi laikytis advokatas ar advokato padėjėjas, bet ne kiti asmenys.
10. Teismo argumentai, kad 2008 m. balandžio 15 d. Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 punkto pakeitime yra nurodyta, jog asmens reputacija nelaikoma nepriekaištinga, jei jis buvo teistas už bet kokį nusikaltimą, nepriklausomai nuo to, ar teistumas išnykęs, yra atmestini, nes įstatymai neturi grįžtamosios galios.
11. Ieškovui turi būti priteistas sumokėtas žyminis mokestis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (242 Lt) ir kelionės išlaidos į Advokatų garbės teismą ir pirmosios instancijos teismą išlaidos (iš viso 423,50 Lt) bei išlaidos už kopijų darymą teisme (1,20 Lt).
Atsakovas Lietuvos advokatūra atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas. Apeliantas arba neteisingai suvokdamas, arba tyčia klaidina teismą ir iškreipia ginčo esmę, nes Advokatų garbės teismas, priimdamas sprendimą išbraukti jį iš advokatų padėjėjų sąrašo, taikė ne Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip nurodo apeliantas, o 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagal kurį pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis neatitinka reikalavimų, kurie yra nustatyti advokatams Lietuvos advokatų etikos kodekse ir kurie būtų taikomi pareiškėjui, jeigu šis taptų advokatu. Pagal Advokatūros įstatymo 35 straipsnį, vienas iš reikalavimų asmenims, kurie gali būti įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, yra nepriekaištinga reputacija pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnį. Taigi nepriekaištingos reputacijos sąvoka taikoma tiek asmenims, siekiantiems būti pripažintais advokatais, tiek asmenims, siekiantiems būti įrašytiems į advokatų padėjėjų sąrašą. Apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei mastas, nors ir išnykus teistumui, nesudaro pagrindo pripažinti jį esant nepriekaištingos reputacijos Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Asmens įrašymo į advokatų padėjėjų sąrašą klausimas svarstomas pareiškėjui dalyvaujant posėdyje, taigi informaciją apie savo teistumą ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį apeliantas galėjo pateikti tiek raštu advokatų tarybai, tiek žodžiu Garbės teismo posėdyje. Be to, pareiškėjas, prašantis įrašyti jį į advokatų padėjėjų sąrašą, privalo pateikti ir laisvos formos dokumentus (prašymą, gyvenimo aprašymą), kuriuose gali nurodyti duomenis apie tai, kad buvo nuteistas. Advokatų garbės teismas pagrįstai pripažino, jog teisėsaugos institucijų darbuotojo padaryta nusikalstama veika negali būti suderinama su advokato veiklos principais. Šiuo atveju reputacijos vertinimas buvo siejamas ne su pačiu teistumo buvimo faktu, o su veikos, už kurią apeliantas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, pobūdžiu. Toks apelianto reputacijos vertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nemanė, kad apelianto nurodytos teisės normos prieštarauja Konstitucijai. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. ir 2008 m. spalio 25 d. R. J. drausmės byla nebuvo pradėta nagrinėti, nes Garbės teismo protokoluose yra nurodyta, jog Garbės teismas priėmė tik vieną sprendimą – bylos nagrinėjimą atidėti. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad tam tikri Garbės teismo nariai buvo prieš jį asmeniškai nusistatę ir šališki. Taip pat byloje nėra duomenų, kad Advokatų garbės teismas, nagrinėdamas ieškovo bylą, būtų padaręs kokių nors procedūrinių pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantas teigia, kad nė viename atsakovo patvirtintų dokumentų, privalomų užpildyti asmenims, ketinantiems tapti advokatų padėjėjais, nebuvo pasakyta, kad juos pildant reikia nurodyti išnykusį ar panaikintą teistumą už apysunkę nusikalstamą veiką. Taigi atsakovas tokios informacijos nereikalavo, todėl už jos nepateikimą atsakingas tik pats atsakovas. Be to, teismo panaikintas teistumas negalėjo būti pagrindas nepripažinti jo advokato padėjėju. Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne, taip pat teistas už kitą nusikaltimą, kol teistumas neišnykęs. Tačiau taip teigdamas apeliantas pamiršta, kad jo skundžiamas Advokatų garbės teismo sprendimas buvo grindžiamas ne vien Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bet ir to paties straipsnio 4 punktu bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.3, 12.1 ir 13.2 punktų pažeidimais. Šiuo atveju apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog jis turėjo laikytis Advokatų garbės kodekso, yra nepagrįsti ir nelogiški, prieštarauja Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 4 punktui, pagal kurį pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka reikalavimų, kurie yra nustatyti advokatams Lietuvos advokatų etikos kodekse ir kurie būtų taikomi pareiškėjui, jeigu jis taptų advokatu. Taigi, spręsdamas klausimą dėl ieškovo atsakomybės, Advokatų garbės teismas pagrįstai vadovavosi Advokatų etikos kodeksu, kurio 1.3 punktas nustato, kad advokatas visada privalo saugoti profesine garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos, bei Advokatūros įstatymo 35 straipsniu, kuriame nurodyta, kad vienas iš reikalavimų asmenims, kurie gali būti įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, yra nepriekaištinga reputacija pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnį.
Byloje nustatyta, kad ieškovas įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2000 m. spalio 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal tuo metu galiojusio BK 285 straipsnio 2 dalį ir 282 straipsnio 1, 2 dalis (tuo metu BK 282 straipsnyje numatytas nusikaltimas buvo priskirtas prie sunkių (BK 8¹ str.)) už tai, kad būdamas valstybės pareigūnu – Šiaulių rajono VPK Tardymo skyriaus tardytoju tyčia pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, taip pat kelis kartus reikalavo kyšio bei jį priėmė (t. 1, b. l. 87-91).
Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis Advokatūros įstatymo nuostatomis ir suformuota teismų praktika, ieškovo elgesį vertino ne vien įstatymo, bet ir advokatų profesinę etiką reguliuojančių normų kontekste bei pagrįstai konstatavo, kad ieškovo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis bei mastas negali būti suderintas su advokato veiklos principais, o išnykęs teistumas savaime nereiškia, kad ieškovas atgavo nepriekaištingą reputaciją Advokatūros įstatymo bei Advokatų etikos kodekso nuostatų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999). Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde kokių nors svarbių argumentų, iš esmės paneigiančių pirmosios instancijos teismo ieškovo elgesio vertinimą Advokatų etikos kodekso nuostatų aspektu, nėra.
Darydamas jau paminėtą išvadą, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad naujoje Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 punkto redakcijoje numatyta, jog asmens reputacija nelaikoma nepriekaištinga, jei jis buvo teistas už bet kokį nusikaltimą, nepriklausomai nuo to, ar teistumas išnykęs. Kritikuodamas šį skundžiamo sprendimo motyvą, apeliantas nurodo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios. Tačiau sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinių įstatymų galiojimo taisykles, negalima, nes, kaip jau buvo minėta, spręsdamas dėl Advokatų garbės teismo sprendimo teisėtumo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, bet 8 straipsnio 4 punktu bei Advokatų etikos kodekso nuostatomis. Kita vertus, nagrinėjant ginčą, svarbu buvo atsižvelgti ir į tai, kaip keitėsi įstatymų leidėjo požiūris į šiam ginčui reikšmę turinčias aplinkybes.
Kaip jau buvo minėta, apeliantas nurodo, kad jam nebuvo būtina pranešti atsakovui apie buvusį teistumą ir tai iš esmės konstatuota ir skundžiamame Advokatų garbės teismo sprendime, kuriame nurodyta, kad teisės normos tiesiogiai nereikalauja, jog, pateikdamas prašymą įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, asmuo privalo nurodyti savo ankstesnį teistumą. Tačiau pastebėtina, kad kartu Advokatų garbės teismas nurodė, jog paminėtos Advokatūros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso normos suponuoja tokią pareigą asmeniui, siekiančiam tapti advokatu. Tokios Advokatų garbės teismo išvados pagrįstumą patvirtina Advokatų etikos kodekso 12.1 punkto nuostatos, kad advokato ir advokatūros organų santykiai grindžiami abipuse pagarba ir geranoriška pagalba, bei 13.2 punktas, nurodantis, kad kai advokato veiksmai ar poelgiai nesiderina su Advokatūros įstatymo, Advokatūros įstatų, Advokatų etikos kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių advokato profesinę veiklą, reikalavimais ir jie Advokatų etikos kodekse nėra aptarti, advokatas privalo laikytis tradicijų ir papročių, kurių turinys atitinka bendruosius etikos ir dorovės principus.
Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovas, pildydamas gyvenimo aprašymą, galėjo ir turėjo nurodyti aplinkybes, susijusias su jo teistumu bei bausmės atlikimu (Advokatūros įstatymo 35 str., Advokatų etikos kodekso 12.1 p., 13.2 p.). Todėl darytina išvada, kad Advokatų garbės teismas turėjo pagrindą skirti ieškovui drausminę nuobaudą – išbraukimą iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo (Advokatūros įstatymo 7 str. 1 d. 4 p., 8 str. 4 p., 13 str. 1 d. 1 p., 35 str.).
Advokatų drausmės bylų nagrinėjimą reglamentuoja Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Kaip matyti iš bylos duomenų, drausmės byla ieškovui buvo iškelta ir išnagrinėta laikantis šio aprašo nuostatų. Minėtas aprašas nedraudžia reikalui esant atidėti teismo posėdį. Advokatų garbės teismo pirmininko nušalinimo klausimas buvo išspręstas laikantis Aprašo 29, 30 punktų nuostatų. Tačiau, kaip matyti iš drausmės bylos medžiagos, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, nušalinimas teismo nariui J. M. pareikštas nebuvo. Taip pat nėra jokių duomenų, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. dėl R. J. buvo priimtas koks nors sprendimas.
Apelianto teiginys apie Garbės teismo šališkumą bei teismui daromą spaudimą pašalinti ieškovą iš advokatų padėjėjų sąrašo jokiais patikimais įrodymais neparemtas bei prieštarauja byloje apklaustų liudytojų, taip pat Garbės teismo pirmininko J. K. parodymams. Tuo tarpu Garbės teismo narė advokatė A. P. Garbės teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas skundžiamas Advokatų garbės teismo sprendimas, nedalyvavo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti ją kaip liudytoją (CPK 177 str. 1 d., 180 str.).
Dėl pasakytų argumentų negalima sutikti su apelianto teigimu, kad jo drausmės byla buvo išnagrinėta pažeidus Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką bei kad buvo pažeistos jo teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse.
Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Advokatų garbės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl drausminės nuobaudos ieškovui skyrimo ir pagrindo naikinti jį pirmosios instancijos teismas neturėjo.
Apeliantas teigia, kad, nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas padarė keletą procesinės teisės normų pažeidimų, tarp jų priėmė atsakovo atsiliepimą į ieškinį, kuris, apelianto nuomone, neturi ryšio su jo pareikštu reikalavimu. Tačiau sutikti su šiuo teiginiu negalima, nes, kaip matyti iš byloje esančio atsiliepimo į ieškinį (t. 1, b. l. 32-34), jis skirtas atsikirsti į ieškovo reikalavimą. Tai, kad atsiliepime buvo per klaidą įrašytas vienas sakinys, neturintis ryšio su nagrinėjama byla, šios išvados pagrįstumo nepaneigia.
Be to, kaip nurodyta aplinkybė, taip ir apelianto nuoroda į procesinių dokumentų neįteikimą pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro (CPK 328 str.).
Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus.
Nagrinėjamojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Advokatų garbės teismo sprendimo, kuriuo ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda, teisėtumo bei pagrįstumo. Nagrinėjamam ginčui buvo taikomos Advokatūros įstatymo 7, 8, 35 straipsnių bei Advokatų etikos kodekso nuostatos. Tuo tarpu Advokatūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos pagal ginčo pobūdį nagrinėjamojoje byloje taikomos nebuvo, nes advokato padėjėjo ir jo kliento sutartiniai santykiai bei turtiniai klausimai neįėjo į ieškinio ribas. Todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip prašo apeliantas, nėra.
Netenkintinas apelianto prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi ieškovas R. J. neturėjo darbo santykių su atsakovu Lietuvos advokatūra, ir toks apelianto prašymas neparemtas nei įstatymo nuostatomis, nei teismų praktika.
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos 6,70 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. J. (a. k. 37207080037) valstybei 6,70 Lt (šešis litus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.