Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. V. 2009 m. sausio 8 d., apie 23 val., motinai A. V. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio dūrė vieną kartą peiliu broliui J. V. į pilvo sritį, tuo padarė nukentėjusiajam durtinį pjautinį kiauryminį pilvo sužalojimą su didžiosios taukinės pažeidimu, t. y. tyčia sunkiai sutrikdė brolio J. V. sveikatą.

J. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 m. sausio 8 d., visą dieną, t.y. nuo 8 valandos ryto iki nusikalstimo padarymo 23 valandą, su broliu J. V. motinos A. V. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje gėrė degtinę ir alų. Motinai 83 metai, ji sunkiai vaikšto, todėl abu su broliu ją prižiūri. Apsvaigęs nuo alkoholio J. V. pradėjo priekaištauti, kad per mažai rūpinasi motina. Jiedu susiginčijo. Brolis jį pastūmė ir jis griuvo. Supykęs dėl priekaištų ir pavartotos fizinės jėgos, iš virtuvės atsinešė peilį ir dūrė juo broliui vieną kartą į pilvo sritį. Bet tuoj pat, išsigandęs dėl to ką padarė, ėmė belsti šepečio kotu į lubas antrame namo aukšte gyvenančiam H. S., kad šis iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Sunkiai sužaloti brolio nenorėjo – norėjo tik pagąsdinti. Su broliu J. V. susitaikė, kiekvieną dieną lankė jį ligoninėje, brolis jam atleido.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis J. V. parodė, kad 2009 m. sausio 8 d., nuo 8 val. motinos A. V. name su broliu J. V. visą dieną gėrė degtinę ir alų. Išgėrė didelį kiekį alkoholio, todėl abu buvo labai girti. Pradėjo J. V. priekaištauti, kad nepadeda motinai. Jis supyko ir ėmė jį koneveikti. Tuomet J. V. pasakė: „ko tu, uode, zyzi“ ir pastūmė. Jis griuvo. Atsikėlęs išėjo iš kambario. Tuoj grįžo ir priėjęs dūrė peiliu į pilvą. Kaip suprato J. V. buvo labai supykęs. Iš pradžių nesuprato, kad brolis dūrė peiliu, nes neskaudėjo, žaizda nekraujavo. Durtinę žaizdą pamatė pakėlęs bliuzoną. Brolis dėl padaryto nusikaltimo labai pergyveno, kiekvieną dieną lankė ligoninėje. Atsiprašė ir jis jam atleido. Dėl sužalojimo broliui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas H. S., nukentėjusiojo J. V. žentas, gyvenantis A. V. namo, esančio Draugystės g. 5, Rokiškyje, antrame aukšte, parodė, kad J. V. kasdien užeidavo pas savo motiną, nes jai, sunkiai vaikštančiai, reikėjo pagalbos. Motiną prižiūrėjo ir tame pačiame name gyvenantis J. V.. Abu broliai iki įvykio nekonfliktuodavo. 2009 m. sausio 8 d. vakare, tikslios valandos neprisimena, namo pirmame aukšte matė geriančius Joną ir J. V.. Apie 23 val., miegodamas savo kambaryje, pabudo nuo brolių keliamo triukšmo, todėl nuėjo jų raminti. Jam nusileidus į pirmą aukštą, J. V. parodė pilvo srityje žaizdą ir pasakė, kad J. V. jį sužalojo peiliu.. Iškviesta greitoji medicinos pagalba J. V. išvežė į ligoninę. J. V. dėl savo poelgio labai pergyveno.

Parodymų patikrinimo metu nukentėjusysis J. V. nurodė kambarį, kuriame gėrė alkoholinius gėrimus su broliu Jeronimu, parodė vietą ir būdą kaip jį sužalojo brolis (b.l. 21-25).

Kaltinamasis J. V. parodymų patikrinimo vietoje metu paaiškino ir pademonstravo kaip sužalojo brolį J. V.. Jo parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais (b.l. 56-60).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 202/09(05) konstatuota, kad J. V. nustatytas durtinis pjautinis kiauryminis pilvo sužalojimas su didžiosios taukinės pažeidimu. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu į pilvo sritį duriančiai pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, galimai peilio geležte. Dėl sužalojimo J. V. sveikata sutrikdyta sunkiai. (b.l. 33)

Teismo psichiatro eksperto išvadoje nurodyta, kad J. V. serga psichikos sutrikimu, priklausomybės sindromu alkoholiui. Dėl šio sutrikimo skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nereikia (b.l. 90).

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš J. V. Valstybinei ligonių kasai 5229 Lt už J. V. gydymą ligoninės stacionare.

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Pagal teismo medicinos ekspertizės išvadą J. V. sveikata sutrikdyta sunkiai dėl durtinio pjautinio kiauryminio pilvo sužalojimo su didžiosios taukinės pažeidimu. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu į pilvo sritį duriančiai pjaunančių savybių turinčiu įrankiu. Kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad supykęs dėl brolio išreikštų priekaištų, atsinešė iš virtuvės peilį ir dūrė jam vieną kartą į pilvo sritį. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis J. V.. Kai H. S. nusileido iš antro namo aukšto raminti triukšmaujančius brolius, J. V. parodė pilvo srityje žaizdą ir pasakė, kad jį peiliu sužalojo J. V.. Seka, kad tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl teismo psichiatro nustatyto psichikos sutrikimo (b.l. 90), J. V., smogdamas peiliu į pilvą, suprato pavojingą savo veikimo pobūdį ir numatė pavojingus padarinius, tačiau jų nedetalizavo. Visos šios aplinkybės rodo J. V. veikus neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas laiko įrodytu faktą, kad J. V. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio dūrė vieną kartą peiliu broliui J. V. į pilvo sritį ir sunkiai sužalojo jo sveikatą. Ši J. V. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.

J. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė vertintina kaip atsakomybę lengvinanti (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę lengvina ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys: nukentėjusysis drauge su J. V. nuo ankstaus ryto svaiginosi alkoholiniais gėrimais. Konfliktas tarp girtų vyrų kilo dėl nukentėjusiojo išreikštų priekaištų ir smurto - stumdamas kaltinamąjį pargriovė (BK 59 str. 1 d. 6 p.). J. V. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Ši aplinkybė vertintina kaip atsakomybę sunkinanti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią, sunkinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

Už J. V. padarytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje, nėra.

J. V. padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). Kaltė pasireiškė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors nustatytas psichikos sutrikimas ir priklausomybės sindromas alkoholiui, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumą, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, t.y., pakaltinamas (b.l. 90). Neteistas, nes ankstesnis teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas (b.l. 73-75, 82). Po įvykio ėmėsi priemonių, kad būtų suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Dėl padaryto nusikaltimo labai pergyveno, kiekvieną dieną lankė brolį ligoninėje. Brolis J. V. kaltinamajam atleido ir prašė griežtai nebausti. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, J. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už bausmės, numatytos BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje, vidurkį.

Panevėžio apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo J. V. priteisti 5229 Lt Valstybinei ligonių kasai už J. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovas su ieškiniu sutinka, ieškinys pagrįstas dokumentais (b.l. 36-37), todėl tenkintinas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę J. V. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. gegužės 27 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir J. V. suimti teismo salėje.

Priteisti iš J. V. Valstybinei ligonių kasai 5229 Lt už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajam J. V..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – peilį sunaikinti .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

.