Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „Žvėrūna“ ir G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Žvėrūna“ ir G. V. ieškinį atsakovui UAB „BPC Travel“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BAB „FlyLAL – Lithuanian Airlines“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl asmens, turinčio pareigą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nustatymo.

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo UAB „BPC Travel“: ieškovui UAB „Žvėrūna“ 4 194,20 Lt patirtą turtinę žalą, 5 000 Lt neturtinę žalą, o ieškovei G. V. – 1 193,50 Lt patirtą turtinę žalą, 25 000 Lt neturtinę žalą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2008-05-06 ieškovas UAB „Žvėrūna“ internetinėje lėktuvo bilietų rezervavimo sistemoje, administruojamojoje atsakovo UAB „BPC Travel“, rezervavo ir nupirko lėktuvo bilietus maršrutais Vilnius – Kijevas – Stambulas 2008-06-09 ir Stambulas – Praha – Vilnius 2008-06-12 įmonės direktorės ieškovės G. V. vardu, pasirenkant, kad bilietai būtų pristatyti per kurjerį. Tą pačią dieną buvo atliktas išankstinis sąskaitos už bilietus apmokėjimas – 2 018 Lt. Bilietai per kurjerį nebuvo pristatyti, o atsiųsti elektroniniu paštu, o pasikreipus buvo paaiškinta, jog pristatinėti per kurjerį netikslinga, kadangi elektroninis bilietas visiškai atitinka popierinį bilietą. 2008-06-09 ieškovė G. V. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste buvo registruota skrydžiui Nr. TE 338, Vilnius (LT) - Kiev (UA), kurį vykdė AB „FlyLAL-Lithuanian Airlines“, jai buvo išduotas bagažo perdavimą patvirtinantis bagažo kvitas (bagažas turėjo būti pristatytas tiesiai į paskirties vietą, t. y. Stambulo oro uostą, neatsiimant jo Kijeve). Atvykus į Kijevą, G. V. buvo registruota skrydžiui Kiev (UA) - Istanbul (TR) ir jai buvo išduotas įlaipinimo bilietas. Prasidėjus įlaipinimui, ieškovė buvo sustabdyta ir jai paaiškinta, kad ji privalo parodyti bilietą, nes avialinijos negavo apmokėjimo už jį. Kadangi keleivė popierinio formato bilieto neturėjo, jai nebuvo leista išskristi minėtu reisu. UAB „BPC Travel“ atstovai paaiškino niekuo negalintys padėti, kadangi UAB „Žvėrūna“ neatvyko į jų atstovybę atsiimti bilietų, o per kurjerį bilietai nebuvo pristatyti, nes nebuvo apmokėta už kurjerio paslaugas. Ieškovei teko pirkti kitą bilietą su persėdimu, todėl nepagrįstai pailgėjo skrydžio į Stambulą laikas, o tai turėjo įtakos G. V. sveikatos būklės pablogėjimui. Be to, atvykus į Stambulą paaiškėjo, jog yra dingęs ieškovės bagažas. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, ieškovė neturėjo galimybės tinkamai pristatyti savo įmonę UAB „Žvėrūna“ Stambule vykusioje konferencijoje. Ieškovė kreipėsi į atsakovą UAB „BPC Travel“ dėl patirtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, pastarasis dalį pretenzijų nusprendė perduoti nagrinėti AB „FlyLAL“, tačiau ieškovės pretenzijos nebuvo patenkintos. Nurodė, jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos atsakovo atsakomybei kilti.

Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vadovaujantis CK 2.133 str. 3 d. sutartiniai santykiai dėl pervežimo paslaugų suteikimo susiklostė tarp vežėjų ir ieškovės, o ne tarp atsakovo ir ieškovės. Šią aplinkybę pripažįsta pati ieškovė ieškinyje. Pinigai už bilietus buvo pervesti 2008-05-07, ką patvirtina IATA tarptautinės apmokėjimo sistemos duomenys. Atsakovas yra įgaliotas pardavinėti Tarptautinės oro transporto asociacijos nario keleivių vežimo oru paslaugas ir vykdydamas šią veiklą veikia kaip vežėjo atstovas. Griežta Tarptautinės oro transporto asociacijos apskaitos sistema užtikrina, kad vežėjas gauna lėšas, kurias paskirsto Tarptautinė oro transporto asociacija vadovaudamasi parduotų bilietų numeriais. Kadangi ieškovė nuskrido iki Kijevo, patvirtina, jog ieškovės bilietas buvo galiojantis. Atsakovas negali būti atsakingas už ieškovės patirtus nepatogumus skrydžio metu, bagažo dingimą.

Tretysis asmuo BAB „FlyLAL - Lithuanian Airlines“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl ginčo objekto ir teisinio traktavimo savo pozicijos neturi, tačiau, patikrinę buhalterinės apskaitos duomenis, nustatė, kad atsakovas UAB „BPC Travel“ 2008-05-07 iš trečiojo asmens keleivės G. K. vardu nupirko bilietus skrydžiams Vilnius – Kijev, Kijev – Stambulas, Stambulas – Praha ir Praha – Vilnius, kurių bendra kaina 2 017 Lt, už šiuos skrydžius buvo sumokėta ir buvo išduoti popieriniai bilietai. Todėl laiko, kad keleivė į skrydį buvo neįleista ne dėl to, kad bilietas į minėtą skrydį buvo negaliojantis ar neapmokėtas. Šiam skrydžiui, kaip ir kitiems ieškovės skrydžiams, UAB „BPC Travel“ buvo išduotas galiojantis popierinis bilietas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-27 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų UAB „Žvėrūna“ ir G. V. atsakovo UAB „BPC Travel“ naudai po 1 663,75 Lt advokato išlaidų byloje, bei į valstybės biudžetą po 27,37 Lt teismo patirtų pašto išlaidų.

Teismas konstatavo, jog ieškovai nurodo, kad savo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia sutartinių įsipareigojimų pažeidimu iš atsakovo pusės, nes 2008-05-06 ieškovams rezervavus bilietus ir UAB „Žvėrūna“ pervedus 2 018 Lt sumą už bilietus pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą, tarp šalių atsirado sutartiniai teisiniai santykiai, o bilietas patvirtina keleivio vežimo sutarties sudarymą CPK 6.809 str. 2 d. pagrindu. Kadangi atsakovas dėl neaiškių priežasčių neapmokėjo oro vežėjui už bilietą į jo vykdomą skrydį, turi atlyginti ieškovų dėl sutarties neįvykdymo atsiradusius nuostolius. Teismas byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad ieškovei bilietas buvo parduotas ir jis buvo galiojantis, už jį buvo sumokėta, o pinigai buvo pervesti Tarptautinei oro transporto asociacijai, kuri paskirsto pervestas sumas konkretiems vežėjams (Keleivių paslaugų pardavimo agentūros 2005-11-30 sutarties Nr. ORG. 3001 39120, sudarytos tarp Tarptautinės oro transporto asociacijos ir UAB „Bilietų pardavimo centras“ (pavadinimas pakeistas į UAB „BPC Travel“)). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „BPC Travel“ santykiuose su ieškove veikė kaip vežėjo atstovas, todėl ieškovė sandorį dėl keleivių vežimo paslaugų pirkimo sudarė su AB „Flylal-Lithuanian airlines“. Teismas sprendė, jog ieškovų nurodytas aplinkybes dėl žalos, atsiradusios dėl to, kad atsakovas kaip vežėjo atstovas, pardavęs bilietus ir gavęs už juos pinigus, jų nepervedė vežėjams, dėl ko ieškovei nebuvo leista skristi iš Kijevo į Stambulą, ji pirko papildomus bilietus, dėl ko patyrė išlaidų, taip pat nuostolių, atsiradusių dėl dingusio bagažo (ieškinio pagrindą), paneigė atsakovo pateikti įrodymai, vienok, ieškovai, gavę atsiliepimą su priedais, ieškinio pagrindo netikslino. Dėl kitų aplinkybių ir teismo posėdyje ieškovų atstovės išsakytų argumentų ir motyvų teismas nepasisakė, nes jie nebuvo nurodyti paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, o teismas negali išeiti už ieškinio reikalavimo ribų. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pačių ieškovų pateiktuose prieduose prie ieškinio apie susirašinėjimą su atsakovu nurodyta, kad UAB „BPC Travel“ 2008-06-25 elektroniniu paštu išaiškino teisę dėl prarasto bagažo kreiptis į vežėją bei pateikė informaciją, kad ieškovė bilietus buvo užsakiusi atsiimti PC Vilniaus Akropolyje arba gauti per kurjerį, per kurį jie nebuvo siunčiami, nes paslauga nebuvo apmokėta, 2008-08-13 atsakovas informavo, kad ieškovės pretenziją perdavė vežėjui, o 2008-10-03 informavo, kad vežėjas nusprendė nenagrinėti pretenzijos dalies dėl bagažo vėlavimo ir daiktų dingimo, nes keleivė nesilaikė pretenzijų pareiškimo terminų. Teismas pripažino, kad ieškinys atsakovo atžvilgiu pagal suformuluotą ieškinio dalyką nurodytu pagrindu negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo prijungti prie bylos atsakovo internetinėje svetainėje pateiktus duomenis; panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-05-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovui UAB „Žvėrūna“ patirtą 4 194,20 Lt turtinę ir 5 000 Lt neturtinę žalą; ieškovei G. V. priteisti 1 193,50 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą (remiantis CPK 42 str. ieškovė G. V. prašo sumažinti ieškinio reikalavimo dalį, kuria prašo priteisti jos patirtą neturtinę žalą nuo 25 000 Lt iki 10 000 Lt); priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai išaiškino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, bendrąsias sutarčių ir sandorių sudarymo, vykdymo, nutraukimo, pasibaigimo nuostatas; pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus, nesilaikė sprendimo motyvavimui keliamų reikalavimų, sprendimą priėmė vien formaliais pagrindas; dėl to neteisingai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos, sprendimas neteisėtas ir neteisingas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Netinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai. Tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, kvalifikuojami pagal CK 6.305 str., o ne CK 6.809 str., kaip nurodė teismas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas veikė kaip oro vežėjų įgaliotas bilietų pardavėjas, t. y. tarpininkas sudarant vežimo oru sutartį. Tarp ieškovo UAB „Žvėrūna“ ir atsakovo susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kuriems taikomos bendrąsias sutarčių nuostatas reglamentuojančios CK normos, su išlygomis, kurias nulemia specifinis sutarties objektas.

2. Pažeistos sutarties aiškinimo taisyklės, nustatytos CK 6.193 str. Teismas nesiaiškino tikrųjų sutarties šalių ketinimų, jų elgesio prieš ir po sutarties sudarymo, kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kai kurių argumentų visiškai nepasisakė, o rėmėsi tik atsakovo pateiktu sutarties aiškinimu. Pažymi, kad sutarties sąlygas siūlė atsakovas, kuriam lėktuvų bilietų pardavimas yra profesionalus verslas, todėl turėjo būti taikoma CK 6.193 str. 4 d. įtvirtinta contra proferentem taisyklė.

3. Netinkamai vertintas atsakovo statusas. Kadangi atsakovas veikė savo vardu, vertintinas kaip prekybos agentas (CK 2.152, 2.153 str.), todėl jo traktavimas kaip vežėjo atstovo (CK 2.132 str., 6.809 str.) – netinkamas.

4. Netinkamai nustatytas atsakomybės subjektas (tame tarpe sudaryto sandorio teisinės pasekmės). Nurodo, jog remiantis atsakovo pateikta informacija bei išankstinio mokėjimo sąskaita, matyti, kad atsakovas save įvardija kaip pardavėją. Atsakovas veikė neatskleisto atstovavimo pagrindu, dėl to jo su ieškovu sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis sukuria teises ir pareigas ne atstovaujamajam (AB „FlyLAL-Lithuanian Airlines“), o pačiam atstovui.

5. Nepagrįstai atsisakyta pripažinti atsakovo sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą; nevertintas atsakovo atsisakymas bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė netinkamai, t. y. nepilna apimtimi, ką patvirtina tai, kad ieškovas pirko optimalų skrydžio pasiūlymą, o gavo tik dalį paslaugos – Vilnius-Kijevas reisu buvo vežta, o Kijevas-Stambulas reisu skraidinti atsisakyta. Atsakovas elgiasi nepagrįstai, nurodydamas, kad dalis skrydžio įvyko sklandžiai ir tai pakankamas pagrindas, kad būtų konstatuotas atsakovo tinkamas pareigų vykdymas; teismas netirdamas ir nevertindamas šio fakto elgėsi neteisėtai, nes nevykdė pareigos tirti ir vertinti pateiktus įrodymus visapusiškai. Teismas netyrė, aplinkybių, ar atsakovas, vykdydamas sutartį laikėsi ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų ir nepagrįstai atsisakė vertinti, ieškovų pateiktus įrodymus, kad atsisakius vežti, atsakovas nereagavo į raginimus bendradarbiauti, nesiėmė veiksmų, kuriai būtų galima sumažinti ar išvengti nuostolių.

6. Nesilaikyta teismo sprendimo motyvuojamosios dalies reikalavimų. Teismas pažeidė CPK 270 str., nes sprendimas netinkamai ir nepakankamai motyvuotas, formalus bei lakoniškas, jame nurodyti įstatymai, jų normos – pavieniai ir pritaikyti neteisingai, dėl kitų teisės aktų (Monrealio konvencijos, Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių) bei teisinių argumentų, kuriais rėmėsi ieškovas, nepasisakyta ir nevertinta.

7. Netinkamai, nevisapusiškai, neobjektyviai vertinti įrodymai, dalis apskritai netirta, pažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teismas neanalizavo ir netyrė, kodėl atsakovas, klaidindamas ieškovę, jai ne tik, kad pateikė elektroninius bilietus, bet ir nurodė, kad skirtumo tarp elektroninio ir popierinio bilieto nėra; nurodė, kad atspausdinti bilietai nepasiimti dėl pačios ieškovės kaltės; teismas nevertino, jog taisyklės pateiktos anglų kalba. Taip pat teismas nepasisakė dėl ieškovės sveikatos pablogėjimo, žalos fakto, dydžio, priežastinio ryšio, vėlavusio bagažo ir dingusių daiktų.

8. Teismas apsiribojo teisiniu ieškinio dalyko (pagrindo) vertinimu, faktinio nevertino. Vertindamas ieškinio dalyką teismas rėmėsi vien teisiniu ieškovų pateiktų bylos aplinkybių kvalifikavimu; nesiremdamas faktinėmis ginčo aplinkybėmis teisinį ginčo santykių kvalifikavimą atliko nepagrįstai ir neteisingai. Ieškovai pateikė visas atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas; išsami argumentacija pateikta viso ieškinio kontekste.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl asmens, atsakingo už žalą, padarytą keleiviui, vykdant tarptautinį vežimą oru.

Byloje nustatyta, kad UAB „Žvėrūna“ įsigijo lėktuvų bilietus ieškovei G. V. (kelionės metu G. K.) maršrutui Vilnius-Kijevas-Stambulas (2008-06-09) ir Stambulas-Praha-Vilnius (2008-06-12); ieškovui buvo žinoma, kad keleivio vežimo paslaugas teiks AB „FlyLAL-Lithuanian Airlines“, Turkish Airlines ir Check Airlines, ieškinyje pripažįstama, jog ieškovai gavo elektroninius bilietus ir tinkamai už juos apmokėjo. Atvykus į Kijevą, ieškovė G. V. buvo registruota skrydžiui Nr. TK 1458, Kiev - Istambul, tačiau įlaipinta į lėktuvą nebuvo; oro uosto darbuotojai paaiškino, kad avialinijos negavo apmokėjimo už skrydį. Ieškovė buvo priversta įsigyti bilietą skrydžiui per Odesą, be to pavėluotai gavo bagažą, iš bagažo dingo vertingi daiktai. Taigi nagrinėjamoje byloje žalos keleivei padarymo faktas šalių nekvestionuojamas.

Teismas pažymi, kad pagrindiniai teisės aktai, kuriais reglamentuojamas žalos atlyginimas vykdant tarptautinį vežimą oru – tai 2005 m. Lietuvoje ratifikuota Monrealio konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, pasirašyta 1999-05-28 Monrealyje (Monrealio konvencija), bei 2004-02-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (Reglamentas). Monrealio konvencija taikoma visiems tarptautiniams keleivių, bagažo arba krovinių vežimams, kuriuos už atlygį vykdo orlaivis ar neatlygintinai orlaiviu vykdo oro transporto bendrovė, ir jos nuostatos yra inkorporuotos į Europos Bendrijos teisės sistemą, Reglamentas veikia lygiagrečiai su ja.

Apeliantai pareiškė ieškinį kelionių agentūrai – atsakovui UAB „BPC Travel“ kaip bilieto pardavėjui už netinkamos kokybės daikto (skrydžio) pardavimą, tačiau ieškinyje pripažįstama, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė bilieto pirkimo-pardavimo santykiai: atsakovas UAB „BPC Travel“ veikė kaip oro vežėjo įgaliotas bilietų pardavėjas, kad ieškovas už bilietus apmokėjo 2008-05-06, o bilietai elektroninėmis ryšio priemonėmis perduoti 2008-05-07; tokiu būdu šalys savo prievoles pagal pirkimo-pardavimo sutartį įvykdė (CK 6.305 str.), tačiau tuo pačiu ieškovas nurodo, kad nuo bilietų perdavimo elektroninėmis ryšio priemonėmis tarp šalių atsirado teisiniai santykiai. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui buvo parduotas galiojantis bilietas, už bilietą sumokėti pinigai buvo pervesti Tarptautinei oro transporto asociacijai, kuri paskirsto pervestas sumas konkretiems vežėjams, t. y. atsakovas savo prievolę rezervuoti ir parduoti bilietą įvykdė tinkamai. Atsakovas veikė 2005-11-30 sutarties, sudarytos su Tarptautine oro transporto asociacija, pagrindu; sutarties 1 punktas numato, kad atsakovas yra įgaliotas pardavinėti Tarptautinės oro transporto asociacijos nario keleivių vežimo oro paslaugas; atsakovo argumentas, kad visi trys vežėjai bilietų pardavimo metu buvo asociacijos nariai, taip pat byloje nepaneigtas. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, parduodamas ieškovei galiojančius bilietus ir pervesdamas pinigus už juos Tarptautinei oro transporto asociacijai, tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, keleivio vežimo sutartis sudaryta su AB „FlyLAL-Lithuanian airlines“ (CK 6.809 str.); už atsisakymą vežti keleivę atsako vežėjas Konvencijoje ir Reglamente numatytais pagrindais ir tvarka.

Iš pareikšto ieškinio motyvų galima suprasti, kad ieškovai laiko atsakovą solidariniu skolininku, nes šis netinkamai įvykdė bilietų pardavėjo pareigas – nepateikė ieškovams popierinio bilieto varianto, dėl ko ieškovė G. V. nebuvo įlaipinta į lėktuvą Kijeve. Pagal bylos medžiagą, popierinis bilieto variantas nebuvo ieškovams pristatytas, nes jie neapmokėjo už kurjerio paslaugą; kita vertus byloje nustatyta, kad keleivė turėjo galiojantį, tinkamai apmokėtą elektroninį bilietą, t. y. atsisakymo vežti keleivę priežastys nesusijusios su bilieto neturėjimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai netenkino ieškinio šiuo pagrindu.

Apeliacinio skundo trečias argumentas dėl netinkamo atsakovo statuso (apeliantai teigia, kad atsakovas veikė ne kaip vežėjo atstovas, bet kaip vežėjo prekybos agentas) atmetamas dėl analogiškų argumentų.

Apeliantų argumentas, kad teismas pažeidė CK 6.193 str. įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles bei CK 6.193 str. 4 d. įtvirtintą contra proferentem taisyklę atmetamas, kaip teisiškai nepagrįstas. Pripažinus, kad keleivio vežimo sutartis buvo sudaryta ne su atsakovu, bet su trečiuoju asmeniu AB „FlyLAL-Lithuanian Airlines“, atsakovo tikrieji ketinimai, atsakovo elgesys prieš ir po vežimo sutarties sudarymo neturi reikšmės, nes atsakovas nėra vežimo sutarties šalis. CK 6.193 str. 4 p. sąlyga taikytina kai abejojama dėl sutarties sąlygų; apeliantai (ieškovai) nenurodė konkrečių argumentų, pagrindžiančių, kokios vežimo sutarties sąlygos apeliantams neaiškios ir kokią įtaką vežimo sutarties neaiškių sąlygų aiškinimas turi atsakovo civilinei atsakomybei.

Apeliantų skundo ketvirtas argumentas, kad teismas neteisingai nustatė atsakomybės subjektą, nes ieškovai sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu, bet nežinojo ir neturėjo žinoti apie atstovavimo faktą, kad atsakovas veikė neatskleisto atstovavimo pagrindu, todėl su ieškovais sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis sukuria teises ir pareigas ne atstovaujamajam, o pačiam atsakovui, atmetamas dėl jau aptartų argumentų. Apeliantai pripažįsta, kad atsakovo internetinėje svetainėje nurodoma, jog atsakovas parduoda lėktuvų bilietus, tačiau nėra duomenų, kad atsakovas būtų paskelbęs, kad pats vykdo keleivių vežimo oru paslaugas; iš ieškovams parduoto bilieto turinio aišku, kokie konkretūs vežėjai teiks keleivio vežimo paslaugą, taigi apeliantai negalėjo tikėtis, kad atsakovas yra vežėjas.

Ieškovų apeliacinio skundo penktas argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti atsakovo sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą ir neįvertino atsakovo atsisakymo bendradarbiauti ir kooperuotis atmetamas dėl analogiškų motyvų: teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovai sudarė keleivio vežimo sutartį su trečiuoju asmeniu, nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovas buvo keleivio vežimo sutarties šalimi ir yra atsakingas už netinkamą vežimo sutarties vykdymą. Apeliantų argumentai apie atsakovo atsakomybę dėl pirkimo-pardavimo sutarties netinkamo vykdymo yra abstraktaus pobūdžio ir nėra grindžiami nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių analize. Taip, apeliantai nurodo, kad remiantis CK 6.339 str. 1 d. pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, nustatančių daiktų komplektiškumą, reikalavimus. Tik tais atvejais, kai pardavėjas perduoda visus daiktus, įeinančius į komplektą, laikoma, kad pardavėjas savo prievolę įvykdė (CK 6.340 str. 1 d.). Tačiau apeliantai nemotyvuoja, kodėl jie tapatina keleivio vežimo oru sutartį su daikto pardavimu, t. y. apeliantų motyvai yra teisiškai nepagrįsti. Dėl analogiškų motyvų atmetamas apeliantų argumentas apie tai, kad atsakovas pažeidė pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti vykdant pirkimo-pardavimo sutartį.

Apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nesilaikė teismo sprendimo motyvuojamos dalies reikalavimų atmetami, kaip teisiškai nepagrįsti. Apeliantų vertinimu, teismas pažeidė CPK 270 str., nes skundžiamas sprendimas yra netinkamai ir nepakankamai motyvuotas, formalus ir lakoniškas, įstatymai pritaikyti neteisingai, dėl kitų teisė aktų (Monrealio konvencijos, Susisiekimo ministro įsakymų patvirtintų keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių) bei teisinių argumentų (dėl bilieto teisinės galios, dėl dingusio bagažo ir dingusių vertingų daiktų ir pan.) nepasisakyta, neįvertinta. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo motyvų glaustumas nesudaro pagrindo pripažinti CPK 270 str. nuostatų pažeidimą. CPK 328 str. draudžia naikinti iš esmės teisingą sprendimą formaliais pagrindais. Kaip jau buvo paminėta, Monrealio konvencija reglamentuoja vežėjų atsakomybę. Teismas tinkamai kvalifikavo ieškovų ir atsakovo teisinius santykius, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas nėra vežimo sutarties šalis, t. y. Monrealio konvencija ir Reglamentas atsakovo ir ieškovų santykiams netaikytini. Nustačius, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, teismas pagrįstai nesvarstė ieškovų argumentų apie žalos padarymo faktą, žalos dydį ir kt., kaip perteklinių.

Dėl analogiškų motyvų atmetamas ieškovų apeliacinio skundo septintas argumentas dėl netinkamo, nevisapusiško ir neobjektyvaus įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad už netinkamą vežimo sutarties vykdymą atsako vežėjas (nagrinėjamoje byloje – trečiasis asmuo). Įrodymai dėl patirtos neturtinės žalos fakto, turtinės ir neturtinės žalos dydžio ir nagrinėjamoje situacijoje yra pertekliniai, teismas pagrįstai jų nevertino.

Dėl analogiškų argumentų atmetamas ir ieškovų skundo aštuntas argumentas, kuris iš esmės yra tapatus šeštam ir septintam argumentams.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.