Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 74.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK atstovei Danutei Martinkevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. G. skunde ir patikslintame skunde (b.l. 1-2, 4) prašo panaikinti Vilniaus miesto VPK (toliau – Policijos komisariatas) 2010-12-31 sprendimą bei priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos komisariato, 1890 Lt patirtai turtinei žalai atlyginti.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad 2010-04-26 buvo sulaikytas Policijos komisariato pareigūnų. Sulaikymo pagrindo pareigūnai nepaaiškino, todėl jiems pasipriešino. Buvo panaudotos ašarinės dujos, dėl kurių sutriko jo ne tik regėjimas, bet ir kvėpavimas, todėl pareiškėjas papūsti į alkotesterį atsisakė. Neblaivumą patikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje neatsisakė, tačiau pareigūnai jo tenai nenuvežė.

Dėl minėtų įvykių buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad pareiškėjas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir vengė neblaivumo pasitikrinimo. Policijos pareigūnai priverstinai nuvežė jam priklausantį automobilį į UAB „Sauda“ automobilių stovėjimo aikštelę.

Teismas priėmė nutarimą, kad pareiškėjo neblaivumo faktas nėra įrodytas, todėl veiką perkvalifikavo iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto LR ATPK 130² str. į 128 str. 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad neblaivumo faktas nebuvo įrodytas Policijos komisariato viršininko prašė grąžinti sumokėtus pinigus už automobilio nuvilkimą ir saugojimą.

Su gautu Policijos komisariato viršininko atsakymu, kad prašymas yra netenkintinas nesutinka, nes išdėstyti argumentai neatitinka esamos situacijos. Neteisingai teigiama, kad pareiškėjas, kaip transporto priemonės savininkas, nepasirūpino savo automobiliu, nes atsiėmė jį iš UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikštelės tik praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams. Tačiau minėta bendrovė automobilio negalėjo grąžinti, nes vyko teismas dėl galimo transporto priemonės konfiskavimo.

Administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimas teisme vyko daugiau kaip 6 mėnesius. Nutarimas priimtas 2010-11-12, o transporto priemonę pareiškėjas atsiėmė 2010-11-16, todėl teigti, kad pareiškėjas elgėsi nerūpestingai, nėra pagrindo. Tai, jog rūpinosi automobiliu įrodo tas faktas, kad 2010-06-22 pateikė prašymą iš automobilio pasiimti asmeninius daiktus.

Atsakovas bei atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 23-25) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad Policijos komisariate 2010-11-18 buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl 1890 litų grąžinimo už jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės - automobilio Audi A8 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvilkimą ir saugojimą UAB „Sauda“ priklausančioje aikštelėje. Pareiškėjui priklausanti transporto priemonė buvo nuvilkta, nes Policijos komisariato policijos pareigūnai 2010-04-26 21 val. 10 min. Kovo 11-osios g., Grigiškėse, Vilniuje, sulaikė kai pareiškėjas minėtą automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir įtariant, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus. Sulaikymo metu pareiškėjas vengė neblaivumo patikrinimo (atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu), pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 18, ir 238 p. reikalavimus, o taip pat padarė pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 5 d. 128 str. 2 d., pasipriešindamas policijos pareigūnams pažeidė ATPK 187str. 1 d. nuostatas.

Vadovaujantis LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. policijos pareigūnui yra nustatyta pareiga, būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui. Transportu priemonė yra priverstinai nutempiama vadovaujantis LR ATPK 269 str. 7 d. nuostatomis. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas. Siekiant užkardinti galimybes padaryti pakartotinius pažeidimus su šiomis transporto priemonėmis, visais minėtais atvejais, vairuotojus teisės aktą nustatyta tvarka būtina nušalinti nuo vairavimo, o transporto priemones priverstinai nuvežti į tam skirtas aikšteles. LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. nurodyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktu reikalavimus.

Policijos pareigūnai, įvertinę visas administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes bei vadovaudamiesi aukščiau paminėtais teisės aktais, turėjo teisę priverstinai nuvežti pareiškėjui priklausantį automobilį į automobilių saugojimo aikštelę, todėl jų priimtas sprendimas laikytinas teisėtu.

Pareiškėjui priklausanti autotransporto priemonė nebuvo nei areštuota, nei konfiskuota, todėl jis turėjo kreiptis į UAB „ Sauda“ dėl automobilio grąžinimo. Vadovaujantis LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. „išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“.

Pareiškėjo teiginys, kad jis dėl Policijos komisariato pareigūnų veiksmų patyrė 1890 litų žalą, neparemtas jokiais įrodymais. Pateiktas Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija ANr.(duomenys neskelbtini), išduotas pareiškėjui 2010-11-16 apie automobilio vilkimo išlaidų, įvertintų 290 litų, sumokėjimą ir UAB „Sauda“ 2010-11-16 išduotas Pinigų priėmimo kvitas serija BLB Nr.(duomenys neskelbtini) apie 1600 litų sumokėjimą patvirtina faktą apie UAB „Sauda“ suteiktas paslaugas ir už jas iš pareiškėjo gautus pinigus. Todėl pareiškėjo tvirtinimas, kad jis patyrė 1890 litų žalą dėl Policijos komisariato pareigūnų veiksmų, yra nepagrįstas. Vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.271 str., teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų, nes policijos pareigūnai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir tinkamai vykdė savo pareigas.

Teismo posėdžio metu Policijos komisariato atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad A. G. 2010-04-26 buvo surašytas administracinio teisė pažeidimo protokolas Nr.E663601, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas Viliuje, Kovo 11 – osios gatvėje vairavo automobilį Audi A8 neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vengė neblaivumo patikrinimo, minėtas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (Vilniaus m. 2 apylinkės teismo adm. t. p. byla Nr.A2.6 – 2614-294/10, b.l. 2). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad atsakomybė už minėtus veiksmus numatyta LR ATPK 130² str., 123 str. 5 dalyje.

Policijos pareigūnų 2010-04-26 sprendimu A. G. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, o 2010-04-26 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte pažymėta, jog pareiškėjui priklausantis automobilis buvo nuvežtas saugojimui, nurodant, kad buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 14, 18 p. reikalavimai (Vilniaus m. 2 apylinkės teismo adm. t. p. byla Nr.A2.6 – 2614-294/10, b.l. 10-11).

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-11-12 nutarimu A. G. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 128 str. 2 d., 123 str. 5d. ir jam už tai paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 2000 Lt bauda (Vilniaus m. 2 apylinkės teismo adm. t. p. byla Nr.A2.6 – 2614-294/10, b.l. 43).

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-05-31 nutarime konstatuota, kad A. G. 2010-04-26 sustabdžiusiems policijos pareigūnams pasipriešino, šiais veiksmais padarė LR ATPK 187 str. 1 d, numatytą administracinį teisės apžeidimą už ką jam paskirta 750 Lt bauda (Vilniaus m. 2 apylinkės teismo adm. t. p. byla Nr.A2.11 – 2714-648/10, b.l. 13).

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjas jam priklausantį automobilį Audi A8 iš automobilių saugojimo aikštelės pasiėmė 2010-11-16, sumokėjęs už priverstinį automobilio nuvežimą 290Lt bei UAB „Sauda“ už automobilio saugojimą 1600 Lt, t.y. viso 1890 Lt (b.l. 5-6).

A. G. Policijai 2010-11-17 pateikė prašymą grąžinti už automobilio priverstinį nuvežimą bei saugojimą sumokėtus 1890 Lt, pervedant šią sumą į pareiškėjo nurodytą sąskaitą (b.l. 8).

Policijos 2010-12-31 sprendimu Nr.10-1-22307 A. G. prašymas dėl jo sumokėtų 1890 Lt grąžinimo atmestas (b.l. 9-10). Minėtame sprendime nurodoma, kad pareiškėjas 2010-04-26 vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 18, 238 p. reikalavimus, pasipriešino jį sustabdžiusiems pareigūnams, vengė pasitikrinti blaivumą, šiais veiksmais padarė LR ATPK 123 str. 5d., 128 str. 2d., 187str. 1d. nurodytus administracinės teisės pažeidimus, todėl, vadovaujantis LR ATPK 269 str. 7 d. bei LR saugaus eismo automobilių keliais įst. 33 str. 1d., todėl automobilis priverstinai nuvežtas teisėtai. Nuvežto automobilio atsiimti iš saugojimo aikštelės A. G. nebuvo kliūčių, pareiškėjas automobilio susigrąžinimu pradėjo rūpintis tik po 6 mėnesių, t.y. 2010-11-16, todėl šio automobilio saugojimo išlaidų kompensuoti nėra pagrindo.

Byloje spręstinas ginčas dėl A. G. skundo reikalavimo panaikinti Policijos 2010-12-31 sprendimą bei reikalavimo priteisti jam iš Lietuvos valstybės 1890Lt turtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš A. G. skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas turtinę žalą kildina iš dvejopo pobūdžio aplinkybių, t.y. neteisėto automobilio nuvežimo (290 Lt) ir neteisėto automobilio negrąžinimo saugant jį automobilių stovėjimo aikštelėje, vykstant administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo teisminiam procesui (1600 Lt).

LR civilinio kodekso 6.271 str. 1d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR civilinio kodekso 6.271 str. 4d.)

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal LR civilinio kodekso 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Tos pačios taisyklės taikomos sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ar policijos pareigūnai veikė taip kaip privalėjo veikti vadovaudamiesi galiojančiomis teisės aktų normomis.

Dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, susijusią su pareiškėjo patirtomis išlaidomis dėl automobilio priverstinio nuvežimo.

A. G. skunde teismui nurodytos ir byloje esančiais įrodymais patvirtintos aplinkybės liudija, kad pareiškėjas jam padarytą žalą šioje reikalavimų dalyje sieja su neteisėtai jo atžvilgiu taikytomis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis, t.y. veiksmais, kurie priskirtini administracinių teisės pažeidimų teisenai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-17 nutartyje (adm. b. Nr.A-442-330-08) pažymėta, kad nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas nepriskiriamas viešajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos taikant tokias užtikrinimo priemones, atlyginimo, nagrinėjamos administraciniuose teismuose.

Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, tarp jų – ir taikant jos užtikrinimo priemones, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

LR ATPK 269 str. 7 d. sakoma, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ str. (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui), 126 str. (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), 127 str. antrojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), 128 str. (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), 129 str. (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), 130² str. (pakartotinis transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), 132¹ str. (transporto priemonių stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas.

LR saugaus eismo automobilių keliais įst. 33 str. 1 d. nurodoma, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Kaip minėta, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-11-12 nutarimu A. G. pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 128 str. 2 d., 123 str. 5 d. nurodytus administracinius teisės pažeidimus.

Vertinant A. G. atveju taikytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės – priverstinio pareiškėjo vairuoto automobilio nuvežimo – taikymo pagrįstumą bei teisėtumą, reikšmingi yra LR Konstitucinio teismo 2009-04-10 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalies (2007-12-13, 2008-07-03 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateikti išaiškinimai. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal LR ATPK 269 str. 7 d. (2007-12-13 , 2008-07-03 redakcijos) įtvirtintą teisinį reguliavimą, transporto priemonė yra priverstinai nuvežama, jei dėl administracinio teisės pažeidimo trukdomas transporto ar pėsčiųjų eismas arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir policijos pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 269 str. 7 d. nuostata, suteikiančia jam teisę spręsti dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, ir įvertinęs visas su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusias aplinkybes, nusprendžia, kad transporto priemonė turi būti priverstinai nuvežta. Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad tokia priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas – vertintina kaip proporcinga, adekvati siekiamiems tikslams.

Atsižvelgus į Konstitucinio teismo 2009-04-10 nutarime pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad nustačius LR ATPK 269 str. 7 d. nurodytus pažeidimus, policijos pareigūnai, įvertinę visas su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusias aplinkybes, turi teisę savarankiškai nuspręsti dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymo - priverstinio transporto priemonės nuvežimo – būtinumo.

Toks LR ATPK 269 str. 7 d. nuostatų aiškinimas yra pateikiamas ir administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-30 nutartis adm. b. Nr. A822-1522/2010 ir kt.).

Kaip minėta, A. G. 2010-04-26 padarytas LR ATPK 128 str. pažeidimas („transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones“) yra numatytas tarp LR ATPK 269 str. 7 d. nurodytų pažeidimų ir kuriems esant galėjo būti taikoma administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė - priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Be to, LR ATPK 128 str. nurodytas pažeidimas yra priskirtinas pažeidimui keliančiam ypatingą grėsmę eismo saugumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Taigi, siekiant užkardyti galimybę pakartotinai daryti pažeidimus, būtina pažeidimus padariusios transporto priemonės valdytojus nušalinti nuo vairavimo ir priverstinis transporto priemones nuvežimas saugoti į tam skirtas aikšteles yra pagrįstas, pateisinamas ir būtinas.

Nagrinėjamu atveju, vertinant užtikrinimo priemonės, t.y. pareiškėjui priklausančio automobilio priverstinio nuvežimo į saugojimo aikštelę, taikymo pagrįstumą, atsižvelgtina ir į tai, jog A. G. atsisakė pasitikrinti blaivumą, pasipriešino jį sustabdžiusiems pareigūnams, pareiškėją sulaikant buvo panaudotos specialiosios priemonės, todėl A. G. veiksmai buvo neprognozuojami, jais aiškiai buvo išreikštas nepaklusimas viešajai tvarkai. Priverstiniu transporto priemonės nuvežimu bei laikinu apribojimu valdyti transporto priemonę buvo atimta galimybė pareiškėjui pakartotinai padaryti tokios pačios rūšies pažeidimą, o tuo pačiu užtikrintas visuomenės saugumas.

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A. G. priklausančio automobilio priverstinis nuvežimas buvo būtina administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos užtikrinimo bei tolesnio pažeidimo darymo užkardymo priemonė, todėl pareigūnai su šios priemonės taikymu susijusią faktinę situaciją vertino tinkamai ir veikė teisėtai.

Nesant vienos iš sąlygų – neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų – Lietuvos valstybės civilinė atsakomybė nekyla.

Dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės žalą, susijusią su pareiškėjui priklausančio automobilio saugojimu.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos bei tvarka reglamentuojama LR ATPK 264-271 str. nuostatomis.

LR ATPK 264 str. 1 d. sakoma, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas, transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti, laivo stabdymas, laivo tikrinimas, laivo sulaikymas.

LR ATPK 269 str. detalizuojama užtikrinimo priemonių – daiktų ir dokumentų paėmimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo, transporto priemonės važiuoklės užblokavimo – taikymo tvarka bei sąlygos. Minėto straipsnio 3 d. nurodoma, kad daiktų ir dokumentų paėmimo atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose.

LR ATPK 286 str. 4 d. nurodoma, kad organo priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti išspręstas klausimas apie paimtus daiktus ir dokumentus.

Byloje esantys įrodymai liudija, kad dėl 2010-04-26 A. G. padarytų administracinių teisės pažeidimų buvo taikytos kelios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės – pareiškėjo nušalinimas nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinis nuvežimas (Vilniaus m. 2 apylinkės teismo adm. t. p. byla Nr.A2.6 – 2614-294/10, b.l. 10-11).

Tačiau, nagrinėjamu atveju, užtikrinimo priemonė – pareiškėjo vairuotos transporto priemonės paėmimas – nebuvo taikyta, nes transporto priemonės paėmimo protokolas nebuvo surašytas, apie šios užtikrinimo priemonės taikymą nebuvo pažymėta administracinio teisės pažeidimo protokole.

Dėl minėtų priežasčių Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-11-12 nutarimu A. G. paskyrus administracinę nuobaudą klausimas dėl automobilio grąžinimo pareiškėjui nebuvo sprendžiamas (Vilniaus m. 2 apylinkės teismo adm. t. p. byla Nr.A2.6 – 2614-294/10, b.l. 43).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pritaikius užtikrinimo priemonę – pareiškėjui priklausančio automobilio priverstinį nuvežimą – vėliau V. G. nebuvo jokių objektyvių kliūčių šį automobilį susigrąžinti pasiimant jį iš saugojimo aikštelės.

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2009-02-11 nutarimu Nr.118 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo 16 p., priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas (valdytojas) dėl jos grąžinimo kreipiasi į policiją, kur informuojamas, kaip galima atsiimti transporto priemonę.

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jog pareiškėjas dėl automobilio susigrąžinimo būtų kreipęsis į Policijos komisariatą. Tokiu būdu, tai, jog V. G. automobilį iš saugojimo aikštelės pasiėmė tik 2010-11-16, vertintina kaip paties pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas, sąlygotas galimai neteisingo susiklosčiusios situacijos suvokimo.

Byloje esančiais įrodymais nenustatyta jokių neteisėtų Policijos komisariato (jo darbuotojų) veiksmų, kuriais būtų trukdoma A. G. pasiimti automobilį iš saugojimo aikštelės, todėl ir šioje skundo reikalavimų dalyje nėra teisinių prielaidų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Dėl Policijos komisariato 2010-12-31 sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Skundžiamu Policijos 2010-12-31 sprendimu atsisakyta pareiškėjui kompensuoti 1890Lt nuostolių, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu bei saugojimu.

Teismui konstatavus, kad skundo reikalavimai priteisti iš Lietuvos valstybės 1890 Lt turtinei žalai atlyginti yra nepagrįsti ir atmestini, sprendžiama, kad Policijos 2010-12-31 sprendime faktinės aplinkybės aiškintos bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai, sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. prasme, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad tenkinti skundo reikalavimus, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą