Marijampolės apylinkės teismo nutartis

S. J., kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, jo įstatyminiam atstovui S. J., gynėjui advokatui V. A.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo:

S. J. , kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) jis gimęs (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, turintis antrą invalidumo grupę, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). sav., Lietuva, neteistas, tačiau 2019 m. liepos 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi už įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,

už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. 2020 m. gegužės 27 d. apie 23:50 val. (duomenys neskelbtini)., lauko virtuvėje kilusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, vieną kartą plaktuku sudavė į galvos sritį šeimos nariui broliui H. J., tuo jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, S. J. teisiamajame posėdyje dalyvavo, tačiau pasiūlius duoti paaiškinimus, nieko neišsakė.

Nukentėjusysis H. J. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis, parodymus duoti sutinkantis. Atsimenantis įvykį, buvo vakare viskas, pernai, dienos tiksliai nepasakysiąs, ar gal šiais metais. Buvo po 23 val., gal apie 24 val. Jis turintis neįgalumą, lengvą protinį atsilikimą. Buvo gegužės mėnuo, galėjo būti 27 diena. Įvykis buvo adresu (duomenys neskelbtini). Ten nuosavas namas, trise gyvenantys: tėtis, jis ir brolis, ir tėčio draugė. Tai keturiese gyvenantys. Garaže gėrę ir susimušę. Jis ir brolis S. gėrę alų. Susipykę dėl dainos, jis ne tą dainą įjungęs ir brolis supyko. Nelabai daug buvo išgėrę. Broliui buvo girtumas nustatytas, o jam - neatsimenantis. Kiti kambaryje buvo, nematė niekas. Neatsimenantis dėl kokios dainos susipykę. Brolis pastūmė, jis parpuolęs, įspyrė ir paskui su plaktuku į galvą dėjo. Ten garaže plaktukas buvo, nelabai didelis tas plaktukas, su rankena. Spyrė į pilvą, neskaudėjo, plaktuku kaip dėjo skaudėjo, siuvo galvą. Savaitę skaudėjo galvą. Į pilvą kaip spyrė neskaudėjo. Jis nieko broliui nedaręs. Neatsimenantis kiek išgėrę. Teismui pagarsinus S. J. parodymus ( b. l. 64), - anksčiau nebuvę tokių atvejų. Tekę dalyvauti byloje kaip nukentėjusiajam, bet ne brolis buvo sumušęs. Dabar susitaikę, nevartojantis alkoholio. Nereikia brolį į Rokiškį uždaryti. Nei brolis, nei jis nevartojantis alkoholio, kam jį vartoti? Prieš tai nežinantis, kodėl vartoję, šiaip. Gyvenantys iš neįgalumo, brolis nedirba, jis irgi nedirbantis. Jis nežinantis, kodėl brolis sakė, kad jį smaugęs. Brolis vyresnis ir stipresnis, jis prie jo taikosi.

L. S. J. parodė, kad atbėgo sūnus į kambarį, sako brolis galvą praskėlė, jis su žmona jau gulėję. Jie alų gėrė ir susistumdė, už ką net nežinantis. J. H. pasakė, kad už dainas kažkokias susipyko, S. nelabai ką kalbėjo. Jie buvo išgėrę, broliai abudu gėrė. Būdavo apsižodžiuoja, kad peštųsi nebuvę tokių dalykų. Gyvenantys jis su žmona ir vaikai abudu. S. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, II grupė. H. lengvas protinis atsilikimas, III grupė. H. gali dirbti, o S. niekas nepriima. H. geresni protiniai sugebėjimai. S. iš dalies gali duoti parodymus, bet nelabai ką suvokia. Gal nebūtina į Rokiškį, jis vaistus nuo alkoholio vartoja, kokie trys mėnesiai negėręs. Jis pats tuos vaistus paduodantis, jis pats jų negeria, tikriausiai padeda tie vaistai. Jis su žmona išvis nevartojantys. Vaikai gauna invalidumus, pasiima ant rūkymo pinigų, paskui paverčia alučiu. Dėl neveiksnumo nesikreipę. Jis apsitarnauja pats, viskas gerai. Pirmą kartą irgi su gėrimu buvo surišta, nepamenantis, kas buvo sužalotas. Jei negers, tai nebus trečio karto, dabar jau trečias mėnesis negeria. Jis nedirbantis, darbo biržoje, pastoviai namuose būnantis. S. visą laiką namuose, savo kambaryje būna. Buvę anksčiau, kad susistumdęs su kažkuo buvo, buvo nukentėjęs. Prieš jį nebuvo agresyvus niekada. Kai padauginantis, tos nesąmonės būna, kai negeria ir dirba, ir padeda.

Teismo psichiatrijos ekspertė J. Z. R. paaiškino, kad 2020-10-07 atlikta ekspertizė, savo nuomonės nekeičianti, tvirtinanti savo išvadą. Susipažinusi su medicininiais dokumentais, tiriamojo apklausa ir atlikta psichologine ekspertize, tvirtinanti, kad jis iš mažens turi psichofizinį sutrikimą, kalbos sutrikimą, mokėsi pagal specialią programą, žinios mokyklinės labai silpnos, nemoka skaityti, rašyti, neįgalus iš vaikystės. Piktnaudžiauja alkoholiu, jam nustatytas priklausomybės alkoholiui sindromas. Pirmą nusikalstamą veiką prieš šeimos narį įvykdė 2018 m. lapkričio 19 d., buvo atlikta ambulatorinė ekspertizė, buvo paskirtas stebėjimas pagal gyvenamą vietą, bet ten lankėsi nereguliariai, nesuprato priverstinio ambulatorinio gydymo taisyklių. 2020 m. gegužės 27 d. pakartotinai būdamas neblaivus smurtavo prieš brolį trenkdamas plaktuku į galvą. Atlikus psichologinę ekspertizę protinis defektas vidutinio protinio atsilikimo rėmuose, kas visiškai apsunkina suprasti atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę ir juos valdyti. Komisija susipažinusi su išsiųsta medžiaga patvirtina ankstesnes diagnozes, kadangi tai pakartotina nusikalstama veika, pavojingi kitam asmeniui veiksmai, todėl rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinines priemones stacionarų stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo skyriuje. Jam padės gydymas Rokiškyje, jis pajėgus suvokti, kad negalima piktnaudžiauti alkoholiu, tai jau yra griežtesnis gydymas, ten gydymas ir reabilitacija ir psichologinė pagalba. Pagal visą eigą nusikaltimo jam nebuvo jokio efekto taikant ambulatorinį stebėjimą. Paskyrę ambulatorinį stebėjimą tikėdamiesi, kad jis pasitaisys, tada neskyrę Rokiškio. Ji nuo spalio 7 d su juo ryšio neturėjusi.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 98 str. 1 d. numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 400 str. 2 d. nurodoma, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 str. 2 d. nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Faktą, kad S. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., be nukentėjusiojo, liudytojo parodymų taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai:

Protokolas pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad 2020-05-28 į policijos įstaigą kreipėsi H. J., kuris nurodė, kad 2020-05-27 apie 23.50 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) ., lauko virtuvėje su broliu S. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Kilo tarpusavio žodinis konfliktas, kurio metu S. J. jį pargriovė ant žemės , spardė kojomis, sudavė plaktuku smūgius į galvą (b. l. 7);

Apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta – sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) . teritorija. Ūkinės paskirties pastato viduje netvarkingai išmėtyti daiktai, po stalu plaktukas, prie kušetės ant grindų dėmė panaši į kraujo, su alkoholio vartojimu susiję objektai (b. l. 10-16);

Tarnybiniai pranešimai, kuriuos pranešama, kad gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietoje H. J. nurodė, kad kartu vartojant alkoholį, brolis S. J. sudavė keletą smūgių plaktuku į galvos sritį. Įvykio vietoje rastas plaktukas, dėmės panašios į kraujo. H. J. galvoje kraujuojanti žaizda. H. J. pristatytas į gydymo įstaigą, S. J. sulaikytas (b. l. 22-23);

Specialisto išvada Nr. G 269/2020 (09), kurioje nurodoma, kad H. J. konstatuota muštinė žaizda galvoje buvo padaryta 2020-05-27 vienu poveikiu vienmomentiškai kietu buku ar bukabriauniu daiktu (galimai ir suduodant plaktuku) ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 38);

Objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas iš įvykio vietos paimtas metalinis plaktukas bei nustatyta, kad ant plaktuko penties dėmės panašios į kraujo (b. l. 44-45);

Alkoholio kiekio matuoklio duomenys, iš kurių matyti, kad S. J. 2020-05-28 1.13 val. nustatytas 1,94 promilių girtumas (b. l. 49-51);

Daiktas, turintis reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, -plaktukas, saugomas Marijampolės apskrities VPK (b. l. 47-48).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, daro išvadą, kad jais neginčytinai ir neabejotinai įrodyta, jog S. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., t. y. plaktuku sudavė į galvą broliui H. J., jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Iš jo padarytos veikos aprašymo šalintina aplinkybė, kad jis spyrė į pilvo sritį, kadangi šis sužalojimas jam nepadarė nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir nukentėjusiojo teigimu jam nuo šio smūgio neskaudėjo.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodoma, kad S. J. praeityje diagnozuota įgimta silpnaprotystė - vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, ir psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo. Nusikalstamos veikos padarymo metu S. J. diagnozuota įgimta silpnaprotystė - vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo ir Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo. S. J. nesuprato savo veiksmų esmės, negalėjo jų valdyti. S. J. diagnozuota įgimta silpnaprotystė -vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, ir psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo. S. J. nesuprato savo veiksmų esmės, negalėjo jų valdyti. S. J. diagnozuota įgimta silpnaprotystė -vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo ir Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Laikinu psichinės veiklos sutrikimu neserga. Jis savo veiksmų esmės nesupranta ir negali jų valdyti, negali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvauti bei duoti parodymus teisme. S. J. rekomenduojama paskirti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 63-66). Šias savo išvadas patvirtino, pagrindė ir paaiškino išsamiau teismo posėdyje teismo psichiatrijos ekspertė J. Z. R. Dėl ekspertizės išvadų nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams abejonių neiškilo.

Teismas, įvertinęs šiuos visus paminėtus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog S. J., darydamas BK 140 str. 2 d. uždraustą veiką, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat šiuo metu savo veiksmų esmės nesupranta ir jų valdyti negali, todėl jis buvo ir yra nepakaltinamas BK 17 str. prasme, ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 str. 1 d. 1 p.).

BK 98 str. 3 d. nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Remiantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis ir ekspertės paaiškinimais bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, atsižvelgiant į S. J. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, kadangi jis vartojo alkoholinius gėrimus, taip blogindamas savo psichinę būklę, nors jam jau buvo skirta už analogiškos įstatymo draudžiamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymą švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau išvadų nepadarė, vėl vartojo alkoholinius gėrimus, jo padarytas veiksmas – sudavimas plaktuku į galvą buvo pavojingas kito asmens gyvybei, vadovaujantis BPK 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Taikant įstatymo analogiją, vadovaujantis BPK 347 str., BK 64 str., paskirta priverčiamoji medicinos priemonė subendrintina su 2019-07-01 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi už įstatymo uždrausto veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymą skirta priverčiamąja medicinos priemone ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, apėmimo būdu griežtesne priemone apimant švelnesnę, bei paskiriant subendrintą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

S. J. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti nutarčiai įsiteisėjus panaikintina ( b. l. 82).

Daiktinis įrodymas – plaktukas, saugomas Marijampolės apskrities VPK (b. l. 47-48), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintinas, kaip menkavertis daiktas, tai pavedant atlikti Marijampolės apskrities VPK.

Remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., 404 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę su 2019 m. liepos 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi skirta priverčiamąja medicinos priemone - ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, paskiriant subendrintą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus – plaktuką, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti, tai pavedant atlikti Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio PK.

Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo ir prokuroro gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.