Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido labai trumpą laiką, nes keliavo per Lukiškių TI-K tranzitu. Lukiškių TI-K nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms Lukiškių TI-K gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus.

Lukiškių TI-K teigimu, higienos normų reikalavimai dėl sanitarinių mazgų įrengimo taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pabrėžė, jog asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, o kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenustato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai

Lukiškių TI-K, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Taip pat paaiškino, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro, plotis – 1,2 metro. Nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose. Kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švariam minkštajam inventoriui laikyti, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose.

Lukiškių TI-K teigimu, apšvietimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus. Taip pat nurodė, jog kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinėtose. Gesintuvų gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą per metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visose gyvenamosiose korpusuose kiekviename aukšte. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai yra su žarnomis ir švirkštais ir laikomi spintelėse. Gaisrinis vandentiekis tikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Žmonių evakavimo planai statiniuose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Elektros instaliacijos įrengimas Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose ir kitose patalpose atitinka teisės aktų reikalavimus. Elektros instaliaciniai laidai nėra seni, nes dėl nuolatinio gadinimo (sąmoningai gadina suimtieji) instaliacija remontuojama. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengiamas radijo taškas. Lukiškių TI-K administracija geranoriškai sudaro galimybę žiūrėti visose kamerose įrengtą kabelinę televiziją analoginio signalo pagalba.

Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 76).

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodytą viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Dėl sanitarinio mazgo užimamo ploto teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog sanitarinis mazgas Lukiškių TI-K kamerose užima 0,56 kv. m. Pripažintina, kad nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K laikomam asmeniui, normatyvas, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamą sanitarinio mazgo plotą, nėra mažesnis, nei minėtame Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime įvardintas 3 kv. m minimalus ploto normatyvas vertinant asmens laikymo sąlygų atitiktį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimų prasme. Todėl, vertinant pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K, teismas vadovaujasi nacionalinėje teisėje nustatytu 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam tardymo izoliatoriuje laikomam asmeniui, reikalavimu.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas jo nurodomu laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. vasario 18 d. Lukiškių TI-K iš viso buvo laikomas tik 6 paras, t. y. nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 8 d. ir nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. vasario 17 d. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir su juo laikytų asmenų skaičių matyti, kad ploto norma vienam asmeniui visą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį atitiko nustatytus reikalavimus, todėl pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas.

Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerų sienų ir lubų paviršiai buvo nelygūs, byrėjo tinkas, kampuose buvo pelėsis, grybelis, nebuvo tinkamo apšvietimo, lovos, praustuvės, kranai ir kitas inventorius buvo surūdijęs. Dušuose nebuvo veidrodžio, lentynų, dušo sienų ir lubų paviršiai buvo nelygūs, pakabos skirtos drabužiams surūdiję. tačiau Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas paneigia pareiškėjo nusiskundimus dušais, nes pranešime nurodoma, jog dušų įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido tik 6 paras, tad tam tikri galimi kamerų trūkumai, susiję su remonto reikalingumu, negalėjo sukelti pareiškėjui tokių rimtų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina taip pat ir iš to, kad jam nebuvo sudarytos galimybės žiūrėti televizorių, klausytis radijo ir gauti spaudą.

Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktu, nustatančiu, kad kamerose turi būti įrengiamas radijo taškas, yra įrengti radijo taškai. Taip pat pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija geranoriškai sudaro galimybę žiūrėti visose kamerose įrengtą kabelinę televiziją analoginio signalo pagalba. Teismas neturi pagrindo abejoti šia atsakovės atstovo pateikiama informacija, kadangi byloje nėra duomenų, kurie ją paneigtų, be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl galimybės klausytis radijo ir žiūrėti televiziją nesuteikimo. Pabrėžtina, kad pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo suteikiama spauda vertintinas kaip abstraktus ir nekonkretus, skunde nėra detalizuojama, kada ir kokios spaudos negavo pareiškėjas, be to, teisės aktai nenustato suimtųjų / nuteistųjų aprūpinimo spaudos leidiniais.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo suteikiama švari patalynė ir čiužiniai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas, be kita ko, nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę. Pagal HN 135:2015 42 punktą draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K būtų pažeidusi pareigą pareiškėjui suteikti švarią patalynę ir čiužinius. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po naudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose, kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. Tai, kad išduodami čiužiniai bei patalynė yra švarūs patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. sausio 23 d. patikrinimo aktas Nr. PA.10-54(16.16.8.10.12) (b. l. 39). Pareiškėjo teismui pateikta patalynės etiketė nepatvirtina pareiškėjo teiginių, jog išduodama patalynė buvo netinkama. Taigi šiuo atveju pagrindo konstatuoti pažeidimą nėra.

Pareiškėjas teigia, kad neturtinę žalą nagrinėjamu atveju patyrė ir dėl to, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas. Be to, sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema.

Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas 4 dienas iš 6, praleistų Lukiškių TI-K, buvo laikomas vienas, taigi pareiškėjo teiginiai dėl teisės į privatumą pažeidimo vertintini kritiškai. Be to, nors 2017 m. vasario 6 d. pareiškėjas kameroje Nr. 107 buvo laikomas dar su vienu asmeniu, tačiau minėtoje kameroje sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas užuolaida, kuri, teismo vertinimu, yra pakankama priemonė privatumui užtikrinti. Taigi pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeista tik vieną dieną, t. y. 2017 m. vasario 16 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; jis turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. HN 76:2010 neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo HN 134:2015. Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu, tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama. Tačiau atkreiptinas dėmesys į HN 76:2010 2 p., kuriame įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitariniame mazge turinčios būti atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad kamerose ant langų buvo grotos, todėl nebuvo galimybės išsivėdinti kamerą. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punktas nustato, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lukiškių TI-K, įrengdamas grotas ant langų, vykdė nurodytų taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo padarytas pažeidimas.

Skunde taip pat nurodoma, kad kamerose nebuvo įrengta priešgaisrinė sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymi, kad Lukiškių TI-K kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose. Gesintuvų gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą į metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visuose gyvenamuosiuose korpusuose kiekviename aukšte. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai yra su žarnomis ir švirkštais ir laikomi spintelėse. Be to, kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliais ir išėjimais neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti (b. l. 26–27). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas teismui nepateikė jokių jo argumentus patvirtinančių įrodymų, todėl skundo teiginiai dėl priešgaisrinės sistemos nebuvimo atmetami.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, jog buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis dušu, tačiau Lukiškių TI-K teigimu, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m, plotis – 1,2 m. Toks dušo įrengimas laikytinas tinkamu ir nesudarančiu galimybės pažeisti pareiškėjo privatumą, todėl pagrindo konstatuoti pažeidimą šiuo atveju nėra.

Pareiškėjas teigia, kad atvykęs į Lukiškių TI-K prašė būti laikomas su nerūkančiais asmenimis, tačiau kamerose vis tiek buvo kalinamas su rūkančiaisiais.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Iš byloje esančios asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą, apklausos anketos matyti, kad pareiškėjas į klausimą, ar norite būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje su rūkančiais asmenimis, atsakė „Ne“ (b. l. 14). Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu pareiškėją kamerose laikė vieną arba su kitu nerūkančiu asmeniu (b. l. 32). Taigi Lukiškių TI-K nepažeidė jam nustatytos pareigos atskirai laikyti rūkančius ir nerūkančius asmenis.

Pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, atsižvelgtina į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (vieną dieną pažeista teisė į privatumą), bei į aplinkybę, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai nepasitvirtino, be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie pablogėjusią sveikatą, žalą grindė gan abstrakčiais argumentais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 str. Pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėtų būti atlyginama pinigais, ir nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, konstatuojant, kad vieną dieną (2017 m. vasario 16 d.) buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumo užtikrinimą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas tik iš dalies, atsakovas turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju Lukiškių TI-K prašo iš pareiškėjo priteisti 2,28 Eur išlaidų už medžiagos, susijusios su bylos nagrinėjimu, parengimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K bylos medžiagą pateikė elektroniniu būdu, todėl realiai išlaidų kopijoms padaryti nepatyrė, todėl nėra pagrindo priteisti jam iš pareiškėjo šias išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2017 m. vasario 16 d. buvo pažeista pareiškėjo Ž. R. teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.