Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-99/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-01-18
Bylos Nr.: 2A-99/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas: M. Š., L. Š., L. K.
Atsakovas: UAB „FTF entertainment“, uždarajai akcinei bendrovei „Renginių marketingo agentūra“, S. V., S.
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybės
Advokatai: Raimondas Lignugaris, Sigrida Eglė Šalūgaitė

Kategorijos

44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-99/2011Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.5.1.; 44.5.2.1; 44.5.2.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovų M. Š. , L. Š. , L. K. atstovui advokatui Raimondui Lignugariui,atsakovo UAB „FTF entertainment“ atstovui advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei,trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei R. K. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FTF entertainment“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-390/2010 pagal ieškovų M. Š. , L. Š. , L. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Renginių marketingo agentūra“, uždarajai akcinei bendrovei „FTF entertainment“, S. V. , S. A. , trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, teikianti išvadą byloje institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai M. Š. , L. Š. , L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams UAB „Renginių marketingo agentūra“, UAB „FTF entertainment“, S. V. , S. A. , trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai, prašydami priteisti iš atsakovų solidariai 13 814,17 Lt L. Š. M. Š. gydymo ir reabilitacijos išlaidų, 150 000 Lt M. Š. ir po 20 000 Lt L. Š. ir L. K. neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad 2005 m. gegužės 21 d. Kaune buvo organizuojamas renginys „Kauno dienos“, kurio metu atrakcione „Skraidantys dviračiai“ M. Š. buvo sužalota kairė koja – lūžo šlaunikaulis, šios traumos priežastis – nesaugus įrenginys. Ieškovų teigimu, nuvežus vaiką į KMUK vaikų traumatologijos skyrių konstatuotas ypatingai sunkus lūžis, buvo pažeistas šlaunikaulis per kelio augimo liniją ir buvo reikalingas sudėtingas lūžusio kaulo atstatymas. Ieškovai pažymėjo, kad grįžus iš ligoninės namo, vaiko koja nuolat turėjo būti pakelta, kad netintų ir mažiau skaudėtų, M. Š. buvo labai sunku, visą slaugymo laikotarpį kuris nors iš tėvų turėjo nuolat būti prie ligonio, nes berniukas nieko negalėjo padaryti savarankiškai. Ieškovai nurodė, kad po ilgo buvimo namuose vaiką į lauką išvežus su vežimėliu, jam svaigo galva, jis jautėsi nejaukiai, žmonės žiūrėjo į jį atsisukdami, M. Š. erzinosi, prašė nevažiuoti centrinėmis gatvėmis, į Santakos parką ieškovai važiuodavo šoninėmis gatvėmis, kuo toliau nuo smalsių žvilgsnių. Ieškovų teigimu, per sunkias gijimo savaites nuo buvimo namuose M. Š. tapo uždaras, mažai bendraudavo su bendraamžiais, jis jautėsi nepatogiai dėl savo neįgalumo, geriausiai jausdavosi namuose, vienintelės jo pramogos buvo kompiuteris, televizorius ir knygos. Ieškovai nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 1 d. rentgeno nuotraukos parodė, kad gydymo stadija baigiasi, kaulai suaugo gerai, tačiau koja buvo nejudri, negalima buvo kojos sulenkti per kelią, blauzdikaulio raumuo buvo sunykęs, tapęs žymiai mažesnis nei sveikos kojos, buvo būtina skubi reabilitacija. Ieškovų teigimu, M. Š. buvo siunčiamas į Palangos „Gintaro“ sanatoriją, sunkiai galėdamas vaikščioti, padedamas tėvų, lankė specialias mankštas, M. Š. buvo atliekama daug įvairių varginančių procedūrų. Ieškovai pažymėjo, kad gydytojai uždraudė M. Š. lankyti fizinio lavinimo pamokas, kojos judrumas per kelio sąnarį vis dar buvo ribotas, namuose M. Š. tęsė mankštas, kurias rekomendavo sanatorijos reabilitologai. Ieškovai nurodė, kad 2006 metų pabaigoje M. Š. labai išaugo ir pradėjo ryškėti kojų ilgių skirtumai, jis negalėjo tupėti, atsiklaupti jam buvo neįmanoma, daugelis fizinių pratimų, kuriuos atlieka jo amžiaus vaikai, jam buvo per sunkūs ir skausmingi, o 2007 metų pradžioje kojų ilgių skirtumai dar labiau išryškėjo, sutriko eisena, krypo stuburas. Ieškovų teigimu, buvo akivaizdžiai matyti, kad M. Š. vis labiau šlubuoja eidamas, o stovi remdamasis tik viena koja, nes kita buvo trumpesnė. Ieškovai pažymėjo, kad 2007 m. birželio 1 d. KMUK konstatavo skirtumą tarp abiejų kojų šlaunikaulio ilgių – lūžusysis kaulas trumpesnis už sveiką daugiau kaip 2 cm, o 2007 m. liepos mėnesį nustatytas dar didesnis kojų kaulų ilgių skirtumas. Ieškovai nurodė, kad gydytojas rekomendavo tęsti gydymą sanatorijoje ir perspėjo, kad būtina nauja operacija tik reikia apskaičiuoti patį geriausią laiką kada ją daryti, kad kuo daugiau sumažinti esamą kaulų ilgių skirtumą, paaiškino, kad ši operacija pakankamai pavojinga, nes būtų operuojama sveikos kojos šlaunikaulio ir blauzdikaulio kaulai per jų augimo linijas, siekiant sustabdyti šių kaulų augimą, pooperacinis gydymas tęstųsi 10 dienų, po to truktų ilga reabilitacija, dėl operacijos vaikas prarastų nuo 2 iki 5 cm ūgio. Ieškovai nurodė, kad nuo to laiko M. Š. kas du mėnesius lankėsi pas chirurgą konsultuotis, pastoviai buvo matuojamas vaiko ūgis, daromos rentgeno nuotraukos, vaiko savijauta prastėjo, jam pradėjo skaudėti stuburą, klubo sąnarius. Ieškovai nurodė, kad 2008 m. sausio 4 d. Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje konstatuotas dar didesnis kaulų ilgių skirtumas – 4,3 cm, rekomenduota lūžusios kojos ilginimo operacija. Ieškovų teigimu, 2008 m. vasario 13 d. KMUK vaikų chirurgijos klinikos gydytojų konsiliumas nusprendė atsisakyti kojos ilginimo operacijos ir skubiai operuoti sveikąją koją, stabdyti jos šlaunikaulio ir blauzdikaulio augimą. Ieškovai pažymėjo, kad 2008 m. vasario 25 d. M. Š. nustatytas neįgalumas. Ieškovai nurodė, kad jie lankosi pas gydytojus, M. Š. buvo priverstas praleisti daug pamokų, vizitai pas specialistus, konsultacijos, masažai vyksta kasdien, vien per paskutinius kelis metus M. Š. 9 kartus buvo daromos rentgeno nuotraukos, nuo 2 iki 3 rentgeno nuotraukų kiekvieną kartą, jis jautriai reaguoja į chirurgų konsultacijose išsakytas nuomones apie galimas operacijų neigiamas pasekmes, M. Š. padeda psichologai. Ieškovai pažymėjo, kad gydytojas prognozuoja M. Š. dar rimtesnes operacijas ir patologijas – klubo sąnario keitimas, stuburo patologija ir pan. Ieškovai nurodė, kad pablogėjo ir L. K. sveikata, ją pastoviai kankina aukštas kraujospūdis, galvos skausmai, 2006 m. ji buvo paguldyta į ligoninę dėl dešinės veido pusės paralyžiaus, 2007 m. jai pašalinta tulžies pūslė, nustatyti skydliaukės funkcijos sutrikimai, L. Š. atsirado nemiga, širdies nepakankamumas. Ieškovų nuomone, jei operacija pasiseks, tai skirtumas tarp kojų kaulų ilgių neaugs ir gal sumažės iki 1 cm, o likęs skirtumas neleis M. Š. jaustis sveikam ir jau dabar gydytojai konstatuoja, kad reikalinga dar viena operacija – arba sveikosios kojos trumpinimas, arba nesveikosios ilginimas. Ieškovai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-544 patvirtino renginių organizavimo Kauno viešose vietose tvarką, o 2005 m. kovo 15 d., vadovaujantis nustatyta tvarka, UAB „Renginių marketingo agentūra“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės renginių organizavimo Kauno viešose vietose komisiją su prašymu išduoti leidimą Kauno miesto šventei „Kauno miesto diena 2005“ organizuoti. Ieškovai pažymėjo, kad 2005 m. balandžio 1 d. S. S. įmonė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „FTF pramogos“, kuria įsipareigojo pasiūlyti pastarajai vietą organizuojamuose atrakcionų parkuose. Ieškovai nurodė, kad 2005 m. balandžio 2 d. UAB „FTF pramogos“ (dabartinis pavadinimas – UAB „FTF entertainment“) išnuomojo S. A. atrakcioną „Skraidantys dviračiai“, 2005 m. gegužės 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „Renginių marketingo agentūra“ renginio organizavimo Kauno viešose vietose pažymėjimą Nr. 035, o 2005 m. gegužės 17 d. S. S. IĮ sudarė sutartį su UAB „Renginių marketingo agentūra“. Ieškovų teigimu, atrakcionas (padidinto pavojaus šaltinis) priklausė UAB „FTF pramogos“, paslaugos teikėjas (šventės organizatorius) buvo UAB „Renginių marketingo agentūra“, kuri sudarė sutartį su S. S. IĮ, o pastaroji sudarė sutartį (leido dalyvauti šventėje ir eksploatuoti nesaugius renginius) UAB „FTF pramogos“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo UAB „FTF entertainment“ ieškovui M. Š. 10 901,17 Lt turtinės žalos ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo UAB „FTF entertaiment“ ieškovei L. K. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; ieškovo L. Š. ieškinio reikalavimo netenkinti; ieškinį atsakovų UAB „Renginių marketingo agentūra“, S. S. (S. V. ) IĮ, S. A. atžvilgiu atmesti; priteisti iš atsakovo UAB „FTF entertaiment“ 3 027,35 Lt žyminį mokestį ir 78,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisti iš atsakovo UAB „FTF entertainment“ atsakovei S. V. 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, išanalizavęs sudarytų sutarčių sąlygas, konstatavo, kad atsakovams pareiga atlyginti ieškovams žalos atlyginimą sutartinės atsakomybės pagrindu neatsirado, nes tarp ieškovų ir atsakovų sutartinių santykių nebuvo, dėl ieškovams susidariusios žalos atsirado deliktinė civilinė atsakomybė. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad atsakovas UAB „FTF entertainment“ (buvęs pavadinimas – UAB „FTF pramogos“) buvo atrakciono „Skraidantys dviračiai“ savininkas ir jo veikla naudojant įrenginį buvo susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl minėtas atsakovas turi atlyginti ieškovams didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, kad pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą atrakcionas „Skraidantys dviračiai“ yra priskirtas pramoginių įrenginių grupei, nes jo veikla kelia aplinkiniams didesnį, nei įprasta, pavojų ir toks įrenginys laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu. Teismas pažymėjo, kad pagal minėto įstatymo 11 straipsnį įrenginių savininkai atsako už saugų įrenginių naudojimą ir atlygina žalą padarytą naudojant įrenginius. Teismas nepripažino, kad atsakovas S. A. buvo teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kuriam atsakovas UAB „FTF pramogos“ buvo perdavęs atrakcioną naudotis pagal sudarytą šalių sutartį. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovui S. A. 2005 m. buvo išduotas verslo liudijimas poilsio parkų ir paplūdimių veiklai, poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugų teikimui, batuto ir kt. veiklai, tačiau S. A. teisės naudoti ir reikiamos kvalifikacijos eksploatuoti atrakcioną neturėjo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 350 patvirtintų Pasivažinėjimo atrakcionų saugaus naudojimo taisyklių 36 punkte nurodoma, kad atrakcionų savininkas privalo sudaryti saugias atrakcionų naudojimo sąlygas ir užtikrinti, kad atrakcionai visą jų naudojimo laiką būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, remontuojami ir eksploatuojami pagal gamintojo dokumentuose ir šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus; šiam tikslui turi būti paskiriami reikiamos kvalifikacijos atrakcionų priežiūros meistras bei atrakcionus aptarnaujantis personalas (Taisyklių 36.1 punktas); atrakcionų priežiūros meistru turi būti skiriamas, instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka apmokytas ir atestuotas asmuo (Taisyklių 37 punktas.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad perduodant atrakcioną atsakovui S. A. atsakovas UAB „FTF entertainment“ nurodytų norminių reikalavimų nesilaikė, nepripažino S. A. teisėtu didesnio pavojaus šaltinio valdytoju. Teismo vertinimu, atsakovui S. A. išduotas verslo liudijimas galėjo pateisinti jo veiklą sumokant mokesčius valstybei, tačiau jis nesuteikė reikiamos kvalifikacijos eksploatuoti įrenginį.

Teismas nurodė, kad CK 6. 270 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas pažymėjo, kad aiškinant šią teisės normą suprantama, jog civilinė atsakomybė pagal nurodytą straipsnį atsiranda be kaltės. Teismas nurodė, kad asmuo nuo civilinės atsakomybės gali būti atleistas ir neatsakys už padarytą žalą tik įrodęs buvus force majeure arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „FTF entertainment“ neįrodė buvus force majeure aplinkybes arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Teismas nepripažino, jog ieškovo M. Š. veiksmai naudojantis atrakcionu – atrakciono judesio stabdymas pedalais – buvo nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas. Teismas nustatytų ir išdėstytų motyvų pagrindu sprendė, kad atsakovui UAB „FTF entertaiment“ civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Teismas pažymėjo, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovai. Teismas nurodė, kad ieškovai savo patikslintame ieškinyje teigė, jog ieškovui M. Š. buvo padaryta 13 814,17 Lt turtinė ir 150 000 Lt neturtinė žala, o ieškovams L. Š. ir L. K. po 20 000 Lt neturinė žala. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus leistinus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškovui M. Š. turtinės žalos dydis yra 10 901,17 Lt ir tai atitinka CK 6. 283 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovui priteistina 10 901,17 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovai taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Teismas pažymėjo, kad šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Teismas nurodė, kad ieškovas M. Š. teigė, jog po kojos lūžio buvo atlikta operacija, sukabinant lūžusius kaulus metalo kabėm, po atliktos operacijos ir grįžus į namus jam vienam buvo sunku judėti, vargino stiprūs skausmai, negalėjo nieko daryti savarankiškai, nuo 2005 m. birželio mėnesio turėjo reguliariai lankytis pas gydytojus ir liepos mėnesio buvo nuimtas gipsas, kojos gijimo procesas vyko gerai. Teismas nurodė, kad, ieškovo teigimu, 2006 m. pabaigoje ieškovas M. Š. išaugo ir tada pradėjo ryškėti kojų ilgių skirtumai, jam sutriko eisena, krypo stuburas, 2007 m. pradžioje kojų ilgių skirtumas dar labiau išryškėjo, o 2008 m. tapo net iki 4,3 cm, todėl 2008 m. vasario 13 d. buvo atsisakyta sužalotos kojos ilginimo operacijos ir skubiai buvo operuota sveika dešinė koja, tikslu stabdyti jos šonkaulio ir blauzdikaulio augimą. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. vasario 25 d. ieškovui M. Š. buvo nustatytas neįgalumas ir gydytojai prognozuoja, kad jam vėliau reikės atlikti naują operaciją – sveikos kojos trumpinimą, ar nesveikos kojos ilginimą. Teismas nurodė, kad ieškovė L. K. teigė, kad per tris sūnaus gydymo metu labai pablogėjo jos sveikata, ją pastoviai kankina aukštas kraujospūdis, galvos skausmai, 2006 m. ji gydėsi dėl dešinės veido pusės paralyžiaus, 2007 m. buvo pašalinta tulžies pūslė, nustatyti skydliaukės funkcijos sutrikimai, atsirado nemiga, širdies nepakankamumas, jaučia stresą dėl naujos sūnaus operacijos. Teismas nurodė, kad apklaustas teismo posėdyje liudytojas gydytojas chirurgas V. G. , gydęs ir konsultavęs ieškovą M. Š. , parodė, kad M. Š. buvo operuotas nelaimingo atsitikimo dieną, gijimo procesas buvo geras, tačiau 2008 m. buvo konstatuotas kojos sutrumpėjimas 4,2 cm, kuris suteikia smarkų sveikatos sutrikimą; užsidarius augimo zonai reikia atlikti kojos ilginimo operaciją, o tokia operacija yra rizikinga; pasakyti, kad M. Š. pasveiks negalima, nes to nebūna, vėliau tokiam ligoniui gresia kelio sąnario artrozė, būna trumpesni nervai, raumenys; trauma – šlaunikaulio lūžis – priskirtina prie sunkių sužalojimų. Teismas nurodė, kad ieškovas M. Š. nustatė jam 150 000 Lt neturtinę, o ieškovai L. Š. ir L. K. po 20 000 Lt neturtinę žalą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų įstatymas nenustato, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Teismas konstatavo, kad ieškovui M. Š. nustatytinas 80 000 Lt neturtinės žalos dydis, ieškovei L. K. – 10 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį ieškovam M. Š. ir L. K. remiasi ieškovų nurodytomis ieškinyje aplinkybėmis, liudytojo V. G. parodymais dėl sužalojimo pasekmių, dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, patirto skausmo bei atsižvelgiant į ieškovo M. Š. asmenines savybes: jauną amžių, išvaizdos pakenkimą, galimybių praradimą. Teismas nurodė, kad nustatant neturtinės žalos dydį taip pat turi būti atsižvelgiama į galimas ateities itin nepalankias sveikatos pagijimo prognozes ieškovui M. Š. . Teismas pažymėjo, kad ieškovas L. Š. , prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, ieškinyje nenurodė aplinkybių, kuriomis grindė tokį savo reikalavimą, todėl jam neturtinės žalos dydis nepriteistinas.

Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo UAB „FTF entertainment“ priteistinas žalos atlyginimas ieškovams M. Š. ir L. K. , o ieškinys kitų atsakovų atžvilgiu atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad tenkinant ieškinį atsakovo UAB „FTF entertainment“ atžvilgiu pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio 1 dalies normas iš šio atsakovo S. V. priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „FTF entertainment“ prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas UAB „FTF entertainment“ šventėje „Kauno miesto diena 2005“ teikė pramogų paslaugas. Dėl to šio atsakovo, skirtingai nuo kitų atsakovų, jokie sutartiniai santykiai su nukentėjusiuoju M. Š. nesiejo ir sutartinės atsakomybės šiam atsakovui taikyti nėra pagrindo. Atleisdamas kitus atsakovus nuo sutartinės atsakomybės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

2. Teismas nepagrįstai Kauno miesto savivaldybės nelaikė atsakovu, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turėjo tai padaryti.

3. Atsakovas UAB „FTF entertainment“ neteisėtų veiksmų, reikalingų deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti, neatliko, nes renginyje „Kauno miesto diena 2005“ nedalyvavo. Šią šventę organizavo Kauno miesto savivaldybė, padedama UAB „Renginių marketingo agentūra“. Šioje šventėje dalyvavo ir atsakovas S. A. , kuriam buvo išnuomotas atrakcionas „Skraidantys dviračiai“. 2005 m. balandžio 2 d. įrangos nuomos sutartimi atsakovas UAB „FTF entertainment“ suteikė laikinai atlygintinai atrakcioną „Skraidantys dviračiai“ naudotis atsakovui S. A. ir gavo už tai nuomos mokestį. Kilnojamojo turto nuoma ir nuomos mokesčio gavimas nėra neteisėti veiksmai.

4. Teismo išvada, kad atsakovas UAB „FTF entertainment“ buvo atrakciono „Skraidantys dviračiai“ savininkas ir jo veikla, naudojant įrenginį buvo susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl minėtas atsakovas turi atlyginti ieškovams didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo.

5. Teismas nepagrįstai nelaikė S. A. teisėtu didesnio pavojaus šaltinio valdytoju atsižvelgdamas į tai, kad perduodant atrakcioną atsakovui S. A. , atsakovas UAB „FTF entertainment“ nesilaikė norminių aktų reikalavimų, t.y. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 350 patvirtintų Pasivažinėjimo atrakcionu saugaus naudojimo taisyklių 36 bei 37 punktų reikalavimų. Teismas turėjo aiškintis aplinkybes, ar minėtos teisės normos yra praktiškai įgyvendinamos Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas netinkamai taikė Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Atrakcionas „Skraidantys dviračiai“ nėra registruotas potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, todėl šis atrakcionas nėra priskirtinas prie potencialiai pavojingų įrenginių. Be to, ar tam tikra veikla yra didesnio pavojaus šaltinis, yra fakto klausimas, kurį sprendžiant, reikia analizuoti pačią žalą sukėlusią veiklą, jos pobūdį ir turėti omenyje kriterijus, kurie apibūdina didesnio pavojaus šaltinį. Šių faktinių aplinkybių tyrimo teismas neatliko. Teismo sprendime taip pat nenurodyta atrakciono „Skraidantys dviračiai“ kenksmingos savybės, neanalizuojama, ar žmogus negali visiškai kontroliuoti šio objekto.

7. Teismas neteisingai vertino įrodymus. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas davė išvadą, kurioje yra nustatyti veiksmai, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, ir nustatyta žalos atsiradimo priežastis. Teismas sprendime nemotyvavo, kodėl nesutinka su šia Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada ir kokie įrodymai ją nuginčija. Neteisingai vertindamas įrodymus, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo M. Š. veiksmai naudojantis atrakcionu nebuvo nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas. Teismas neobjektyviai vertino ir liudytojo V. G. parodymus bei nevertino atsakovo argumentų, ar buvo tinkama nepilnamečio M. Š. priežiūra, kuris renginyje buvo be įstatyminio atstovo ar globėjo.

Šalies argumentai

8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad žala, susijusi su sveikatos sužalojimu, ieškovui iš dalies buvo atlyginama ir valstybės biudžeto lėšomis. Nustatant neturtinės žalos dydį būtų reikalingos teismo medicininės ekspertizės išvados, kurios galėtų atsakyti į klausimus dėl M. Š. pasveikimo galimybės ir tolesnių sveikatos būklės prognozių. Be to, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos šiuo klausimu, neatsižvelgta į atsakovo UAB „FTF entertainment“ turtinę padėtį.

9. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovei L. K. , rėmėsi aplinkybėmis dėl jos sveikatos būklės, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovei nebuvo aukšto kraujospūdžio iki nelaimingo atsitikimo su sūnumi, o skydliaukės funkcijos sutrikimai bei tulžies pūslės pašalinimas gali būti visiškai nesusiję su sūnaus sveikatos sutrikdymu.

10. Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo UAB „FTF entertainment“ 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei S. V. .

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė S. V. nurodo, kad iš dalies sutinka su apeliaciniu skundu. Atsakovės teigimu, apeliantas teisingai nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą S. V. iš atsakovo, kadangi S. V. byloje atsakove buvo patraukta ieškovų reikalavimu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad su atsakovo UAB „FTF entertainment“ apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimas pakeistinas.

IV. Byloje nustatytos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė 2005 m. gegužės 11 d. atsakovui UAB „Renginių marketingo agentūra“ išdavė renginio organizavimo Kauno viešose vietose pažymėjimą Nr. 035. Minėtas pažymėjimas (leidimas) buvo išduotas šventei „Kauno miesto diena 2005“ organizuoti ir šventės organizatoriumi nurodyta UAB „Renginių marketingo agentūra“. 2005 m. gegužės 17 d. sutartis patvirtina, kad „Kauno miesto diena 2005“ renginių organizatorius UAB „Renginių marketingo agentūra“ pasirašė sutartį su prekybininku S. S. (S. V. ) individualia įmone, kuria organizatorius įsipareigojo sudaryti sąlygas šventės metu dirbti prekybininkui šventės renginių vietose, „Pramogų parke“, o prekybininkas įsipareigojo „Pramogų parke“ vykdyti veiklą susijusią su pramogų parko funkcionavimu. 2005 m. balandžio l d. S. S. (S. V. ) individuali įmonė sudarė bendradarbiavimo sutartį su atsakovu UAB „FTF entertainment“. Šios šalių sudarytos sutarties objektas - bendradarbiavimas atrakcionų srityje nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. spalio 30 d. Sutartimi UAB „FTF entertainment“ įsipareigojo organizuodama savo veiklą pilnai atsakyti už savo veiklos saugumą ir įstatymų nustatyta tvarka atlyginti dėl tokios veiklos atsiradusią žalą. Paminėtos sutarties 3 punktu UAB „FTF entertainment“ įstatymų nustatyta tvarka įsipareigojo atsakyti už traumas ir visas kitas pasekmes, atsiradusias vykdant veiklą, taip pat už visus įvykius atsitikusius jam skirtoje teritorijoje. 2005m. balandžio 2d. įrangos nuomos sutartimi UAB „FTF entertainment“ suteikė laikinai atlygintinai atrakcioną „Skraidantys dviračiai“ naudotis atsakovui S. A. . UAB „Renginių marketingo agentūra“ ir VšĮ „Miesto šventė“ 2005 m. balandžio 18 d. sudarė sutartį, kurios objektas bendradarbiavimas organizuojant „Kauno miesto diena 2005“ šventės renginius, vykstančius 2005 m. gegužės 21-22 dienomis Kaune. Byloje nustatyta, kad UAB „FTF entertainment“ nuosavybės teise priklausantis atrakcionas „Skraidantys dviračiai“ buvo naudojamas 2005m. gegužės 21d. „Kauno miesto diena 2005“ šventės metu Valančiaus g. 24, Kaune, ir naudojantis atrakcionu buvo sužalotas ieškovas M. Š. , gimęs 1994 m. rugpjūčio 15 d.

Pateiktoje į prijungtą prie civilinės bylos baudžiamąją bylą Nr. 22-1-1022-05 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3012 05(02) nurodyta, kad M. Š. sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kairio šlaunikaulio lūžio sveikata bus sutrikdyta ilgalaikiai.

Pateiktos į bylą neįgalumo lygio pažymos patvirtina, kad M. Š. nuo 2008 m. vasario 21 d. iki 2009 m. vasario 20 d. nustatytas lengvas neįgalumo lygis ir nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2011 m. vasario 8 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.

Pateiktame į prijungtą prie civilinės bylos baudžiamąją bylą Nr. 22-1-1022-05 Jonavos rajono policijos komisariato 2005 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 61-06-01-K3-11435 nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 1 d. apie 18.30 val. Jonavos mieste, Žeimių gatvėje, „Ramybės“ parke esančiame UAB „FTF pramogos“ priklausančiame atrakcione „Skraidantys dviračiai“ buvo sužalotas M. B. , gimęs 1996 m. birželio 8 d., kuriam diagnozuota dešinės kojos blauzdikaulio, dešinio šlaunikaulio lūžimas ir atlikta operacija.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2007 m. balandžio 19 d. nutarimu nutarė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-1022-05 dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje požymių; ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-1022-05 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo nutraukti, nes dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2005 m. gegužės 21 d. apie 13 val. Kauno mieste vykusio renginio „Kauno dienos“ metu atrakcione „Skraidantys dviračiai“, esančiame Valančiaus g. 24, Kaune, kuris priklauso UAB „FTF entertainment“ (UAB „FTF pramogos“), besisupdamas nepilnametis M. Š. patyrė traumą, jam buvo sulaužyta koja. Nutarime pažymėta, kad apklaustas nukentėjusysis M. Š. parodė, kad 2005 m. gegužės mėnesį jis suposi atrakcione „Skraidantys dviračiai“, prieš supantis atrakcioną prižiūrėjęs vyriškis pririšo jo kojas prie pedalų, besisupant pasidarė bloga, todėl norėdamas sustabdyti dviratį dešine koja pradėjo minti dviračio pedalą į priekį, tada pajuto stiprų skausmą kairiojoje kojoje ir sušuko, atrakcioną prižiūrėjęs vyriškis jo nematė, nes rišo kojas kitam vaikui, jam surikus atrakcioną prižiūrėjęs vyriškis sustabdė atrakcioną. Nutarime nurodyta, kad VšĮ Technikos priežiūros tarnybos Vilniaus apygardos viršininko A. K. 2005 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 3-04-46 nurodyta, kad leidimas bendrovei UAB „FTF pramogos“ naudotis atrakcionu „Skraidantys dviračiai“ buvo išduotas teisiškai, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad M. Š. padarytas kairio šlaunikaulio lūžis, sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad specialisto išvadoje Nr. 11-489(06), 11-1421(06) nurodyta, kad atrakcionas „Skraidantys dviračiai“ pagal ataskaitą Nr. 04-44-386 buvo tinkamas naudoti, nėra požymių, kad įrenginio techninė būklė buvo tiriamo įvykio priežastimi, nėra duomenų, jog atrakciono eksploatavimas neatitiko Pasivažinėjimų atrakcionų naudojimo taisyklių DT 9-00 reikalavimų, nelaimingo atsitikimo priežastimi yra atrakciono judesio/judėjimo stabdymas, naudojant ne atrakciono stabdžių sistemą, bet M. Š. fizinę (kojų) jėgą, pagal taisyklių DT 9-00 36 punktą atrakcionų savininkas privalo užtikrinti saugų jų naudojimą. N. Š. veiksmai - atrakciono judesio stabdymas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, nėra duomenų, jog atrakcionų naudojimas neatitiko taisyklių reikalavimų.

Nutarime nurodyta, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis M. Š. nebuvo darbiniais santykiais susijęs atrakciono „Skraidantys dviračiai“ naudotojais ar savininkais, jo darbinės teisės nebuvo pažeistos, M. Š. buvo visiškai pašalinis asmuo, atėjęs pasisupti su atrakcionu. Nutarime pažymėta, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens socialinę teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas, jo subjektas yra specialusis - darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netgi jei asmuo bendrovėje dirba nelegaliai, tačiau patiria traumą, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes jis darbo sutartimi nesusijęs su ta bendrove. Nutarime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju, kaip minėta, M. Š. buvo visiškai pašalinis asmuo, atėjęs pasisupti su atrakcionu, todėl padaryta nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje yra nutrauktinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje požymių.

Nutarime konstatuota, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir sukeltas pasekmes padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo; dėl pavojingą atrakcioną leidusio eksploatuoti J. Š. bei veikiantį atrakcioną netinkamai prižiūrėjusio S. A. neatsargių veiksmų besisupdamas M. Š. buvo sužalotas, jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką žinomi - J. Š. , gyvenantis (duomenys neskelbtini), bei S. A. , gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Nutarime taip pat konstatuota, kad vadovaujantis BPK 407 straipsniu ikiteisminis tyrimas baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 139 straipsnio 1 dalyje neatliekamas, vadovaujantis BPK 417 straipsnio 1 dalimi, jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad veika turi nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, požymių, bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, nukentėjusiajam išaiškinama jo teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje yra nutrauktinas, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo M. Š. , padaryto dėl neatsargumo, nukentėjusiojo atstovas gali tiesiogiai kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka.

Pateikti į bylą įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad prievolė atlyginti padarytą žalą atsirado tik atrakciono „Skraidantys dviračiai“ savininkui ir valdytojui UAB „FTF entertainment“. VšĮ Technikos priežiūros tarnyba išdavė atsakovui UAB „FTF entertainment“ atrakciono techninio patikrinimo ataskaitą Nr. 04-44-386. Atrakciono „Skraidantys dviračiai“ atitikimo techninių, saugumo ir naudojimo reikalavimų nustatymui reikalingos specialios žinios. Todėl esant minėtai atrakciono techninio patikrinimo ataskaitai Nr. 04-44-386 kiti atsakovai neprivalėjo aiškintis atrakciono „Skraidantys dviračiai“ atitikimo techniniams, saugumo ir naudojimo reikalavimams. Atrakciono „Skraidantys dviračiai“ atitikimą minėtiems reikalavimams ir naudojimo saugumą pagal teisės aktų nurodytą tvarką turėjo užtikrinti šio atrakciono savininkas ir valdytojas UAB „FTF entertainment“. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „FTF entertainment“ buvo atrakciono „Skraidantys dviračiai“ savininkas ir jo veikla naudojant įrenginį buvo susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl paminėtas atsakovas turi atlyginti ieškovams didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą pagal CK 6. 270 straipsnio nuostatas. Pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą atrakcionas „Skraidantys dviračiai“ yra priskirtas pramoginių įrenginių grupei, nes jo veikla kelia aplinkiniams didesnį, nei įprasta, pavojų ir toks įrenginys laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu. Taip pat pagal šio įstatymo 11 straipsnį įrenginių savininkai atsako už saugų įrenginių naudojimą ir atlygina žalą padarytą naudojant įrenginius. Atsakovas S. A. nebuvo teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kuriam atsakovas UAB „FTF pramogos“ buvo perdavęs atrakcioną naudotis pagal sudarytą šalių sutartį. Byloje nustatyta, kad atsakovui S. A. 2005m. buvo išduotas verslo liudijimas poilsio parkų ir paplūdimių veiklai, poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugų teikimui, batuto ir kt. veiklai, tačiau pastarasis teisės naudoti ir reikiamos kvalifikacijos eksploatuoti atrakcioną neturėjo. Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000m. gruodžio 28d. įsakymu Nr. 350 patvirtintų Pasivažinėjimo atrakcionų saugaus naudojimo taisyklių 36 punkte nurodoma, kad atrakcionų savininkas privalo sudaryti saugias atrakcionų naudojimo sąlygas ir užtikrinti, kad atrakcionai visą jų naudojimo laiką būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, remontuojami ir eksploatuojami pagal gamintojo dokumentuose ir šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus. Šiam tikslui turi būti: paskiriami reikiamos kvalifikacijos atrakcionų priežiūros meistras bei atrakcionus aptarnaujantis personalas (Taisyklių 36.1 punktas). Atrakcionų priežiūros meistru turi būti skiriamas, instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka apmokytas ir atestuotas asmuo ( Taisyklių 37 punktas.). Kadangi perduodant atrakcioną atsakovui S. A. atsakovas UAB „FTF entertainment“ nurodytų norminių reikalavimų nesilaikė, todėl S. A. nėra teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Atsakovui S. A. išduotas verslo liudijimas galėjo pateisinti jo veiklą sumokant mokesčius valstybei, tačiau jis nesuteikė reikiamos kvalifikacijos eksploatuoti įrenginį.

CK 6. 270 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Aiškinant šią teisės normą suprantama, kad civilinė atsakomybė pagal nurodytą straipsnį atsiranda be kaltės. Asmuo nuo civilinės atsakomybės gali būti atleistas ir neatsakys už padarytą žalą tik įrodęs buvus force majeure arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Byloje nurodyta, kad atsakovas UAB „FTF entertainment“ neįrodė buvus force majeure aplinkybes arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog ieškovo M. Š. veiksmai naudojantis atrakcionu – atrakciono judesio stabdymas pedalais nebuvo nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „FTF entertainment“ neužtikrino tinkamo bei reikiamo atrakciono „Skraidantys dviračiai“ naudojimo saugumo, kai naudojantis atrakcionu nepilnamečiui M. Š. pasidarė bloga ir dėl tokios sveikatos būsenos bei dėl turinčių prižiūrėti atrakciono naudojimą asmenų pagalbos nesuteikimo M. Š. bandė sustabdyti atrakciono judesį pedalais. Į bylą nepateikti įrodymai, kad nepilnametis M. Š. buvo tinkamai supažindintas su atrakciono „Skraidantys dviračiai“ naudojimosi instrukcija. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui UAB „FTF entertainment“ civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliaciniame skunde apeliantas UAB „FTF entertainment“ nurodo, kad teismas skundžiamą sprendimą grindė motyvais ir aplinkybėmis, taip pat normatyviniais teisės aktais, kuriais nesirėmė ieškovas, ir tokios aplinkybės nebuvo tirtos teismo posėdyje, dėl to buvo pažeista atsakovo UAB „FTF entertainment“ procesinė teisė atsikirsti, nes ieškovai šiais argumentais ir aplinkybėmis savo ieškinio negrindė. Apeliantas šį argumentą išdėstė tik abstrakčiai, nenurodydamas, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis teismas grindė skundžiamą sprendimą, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje, todėl atsižvelgiant į tai, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujantis CPK 265 straipsnio 1 dalimi, pats nurodo tinkamą teisinį pagrindą, teisėjų kolegijos nuomone, kad šis apelianto argumentas nepagrįstas.

Apeliantas nurodo, kad nedalyvavo renginyje „Kauno miesto diena 2005“, kad jo jokie sutartiniai santykiai su ieškovu nesiejo. Teisėjų kolegijos nuomone, atrakcionų įrenginio savininko nedalyvavimas šventėje neatleidžia jo nuo deliktinės atsakomybės, kylančios jam kaip savininkui iš teisės aktais nustatytos pareigos tinkamai, kvalifikuotai ir saugiai prižiūrėti atrakcionų įrengimus per visą jų naudojimo laiką (Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 350 patvirtintų Pasivažinėjimo atrakcionų saugaus naudojimo taisyklių DT 9-00 7p.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad atrakciono įrengimai nelaikytini didesnio pavojaus šaltiniu. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad atsakovas UAB „FTF entertainment“, buvusi UAB „FTF pramogos“, buvo atrakciono „Skraidantys dviračiai“ savininkas ir jo veikla, naudojant įrenginį, buvo susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl turi atlyginti ieškovams didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas apeliaciniu skundu skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą atrakcionas priskirtas pramoginių įrenginių grupei, nes jo veikla kelia aplinkiniams didesnį nei įprasta pavojų ir toks įrenginys laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnį įrenginių savininkai atsako už saugų įrenginių naudojimą ir atlygina žalą, padarytą, naudojant šiuos įrenginius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas S. A. , kuriam atsakovas UAB „FTF entertainment“ buvo perdavęs atrakcioną naudotis pagal tarp jų sudarytą sutartį, nebuvo teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, nes teisės naudoti ir reikiamos kvalifikacijos eksploatuoti atrakcioną neturėjo.

Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad potencialiai pavojingi įrenginiai - darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrengimai, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga šio įstatymo nustatyta priežiūra. Įrenginiams priskiriami jų valdymo, signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai. CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams privalo atlyginti didesnio pavojaus valdytojo padarytą žalą. Pažymėtina, kad didesnio pavojaus šaltinis kelia aplinkiniams didesnį pavojų nei įprasta. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad atrakcionas „Skraidantys dviračiai“ nėra valdomas elektra ar tai, kad jis nėra įregistruotas potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, nereiškia, kad atrakcionas nėra potencialiai pavojingas ir nelaikytinas didesnio pavojaus šaltiniu, t.y. nepašalina įrenginio pavojingumo.

Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 350 patvirtintų Pasivažinėjimo atrakcionų saugaus naudojimo taisyklių DT 9-00 (toliau - Taisyklės) 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad atrakcionų savininkas privalo tinkamai, kvalifikuotai ir saugiai prižiūrėti atrakcionus per visą naudojimo laiką bei palaikyti jų reikiamą techninę būklę, jeigu savininkas neturi reikiamos kvalifikacijos personalo vykdyti atrakcionų techninę priežiūrą ar remontą, jis gali samdyti reikiamą kvalifikaciją turintį asmenį ar įmonę, turinčią kvalifikuotą personalą, užsiimančius tokia veikla. Kadangi apeliantas šių pareigų nevykdė, todėl nepagrįstas apelianto argumentas dėl jo neteisėtų veiksmų, būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti, nebuvimo.

Taisyklių 36 punktas numato, kad atrakcionų savininkas privalo sudaryti saugias atrakcionų naudojimo sąlygas ir užtikrinti, kad atrakcionai visą jų naudojimo laiką būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, remontuojami ir eksploatuojami pagal gamintojo naudojimo dokumentuose ir taisyklėse nustatytus reikalavimus. Šiam tikslui turi būti: paskiriami reikiamos kvalifikacijos atrakcionų priežiūros meistras bei atrakcionus aptarnaujantis personalas, nustatoma tokia atrakcionų profilaktinių apžiūrų ir remonto tvarka, kad jie visada būtų tvarkingi, užtikrinama, kad atrakcionų priežiūros meistrai ir atrakcionus aptarnaujantis personalas gautų visapusišką informaciją apie atrakcionų naudojimo ypatumus, taip pat gautų reikiamas instrukcijas ir naudojimo dokumentus, tikrinama, kad atrakcionų priežiūros meistrai ir atrakcionus aptarnaujantis personalas vykdytų savo pareigas, darbo instrukcijų ir šių taisyklių reikalavimus. Taisyklių 37 punktas numato, kad atrakcionų priežiūros meistru turi būti skiriamas Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka apmokytas ir atestuotas asmuo, žinios apie priežiūros meistro skyrimą, jo pavardė ir pareigos įrašomos į atrakciono techninį pasą. Kadangi perduodant atrakcioną atsakovui S. A. atsakovo UAB „FTF entertainment“ nurodytų norminių reikalavimų nesilaikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė S. A. teisėtu didesnio pavojaus šaltinio valdytoju. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovui S. A. išduotas verslo liudijimas galėjo pateisinti jo veiklą, sumokant mokesčius valstybei, tačiau jis nesuteikė reikamos kvalifikacijos eksploatuoti įrenginį. Apelianto argumentas dėl to, kad nėra mokymo įstaigos, kuri turėtų licenciją ruošti nuodytus specialistus ir juos atestuoti ir kad Lietuvoje nėra nė vieno pagal numatytus reikalavimus atestuoto atrakcionų priežiūros meistro, turinčio galiojantį atestatą, nepagrįstas jokias įrodymais, be to, tai neatleidžia apelianto nuo atsakomybės, kadangi atrakciono savininkas, eksploatuodamas atrakcionų įrenginius be kvalifikuoto meistro priežiūros, prisiėmė su tuo susijusią riziką.

Pirmosios instancijos teismas apeliaciniu skundu skundžiamame sprendime taip pat teisingai konstatavo, kad atsakovas UAB „FTF entertainment“ neįrodė buvus force majeure aplinkybes arba nukentėjusiojo asmens tyčią ar didelį neatsargumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė, kad M. Š. veiksmai naudojantis atrakcionu - atrakciono judesio stabdymas pedalais – buvo nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas. Tačiau net jei ir atrakciono judesio stabdymas pedalais galėjo turėti įtakos M. Š. sveikatos sužalojimams, atrakciono savininkas privalo atsakyti už saugų įrenginių naudojimą ir atlyginti žalą, padarytą naudojant įrenginius (Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 11 str.).

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento dėl nepilnamečio M. Š. tėvų nepakankamos vaiko priežiūros. Atsakovas UAB „FTF entertainment“ sudaręs sąlygas ir leidęs nepilnamečiui M. Š. naudotis atrakcionu „Skraidantys dviračiai“ tokiais savo veiksmais prisiėmė riziką. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad minėtas atsakovas neužtikrino tinkamo atrakciono „Skraidantys dviračiai“ naudojimo saugumo. Pateiktuose į bylą dokumentuose dėl atrakciono UAB „Skraidantys dviračiai“ naudojimo nėra nurodyta kokia tvarka ir kokie veiksmai turi būti atliekami kai besinaudojančiam atrakcionu asmeniui pasidaro bloga ir jis nebegali tęsti naudojimosi atrakcionu.

Nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad nors ieškovai Kauno miesto savivaldybę nurodė kaip tretįjį asmenį, labai rimtai svarstytinas klausimas, ar už viešus miesto renginius nėra atsakinga to miesto savivaldybė. Pažymėtina, kad ieškovas sprendžia, kokiems atsakovams reikšti ieškinį, t.y. iš ko reikalauti jam padarytos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovai savo patikslintą ieškinį palaikė, ieškovai teigė, kad byloje dalyvaujantis tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė nėra atsakinga už jiems atsiradusią žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Civilinei atsakomybei kilti reikalingi neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė (išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės), žala. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės civilinė atsakomybė negalima, nesant būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų: nėra neteisėtų Kauno miesto savivaldybės veiksmų, priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų ir žalos, kaltės. Tarp ieškovų ir Kauno miesto savivaldybės sutartinių santykių nebuvo, tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „FTF entertainment“ – taip pat, todėl pagrindų sutartinei atsakomybei atsirasti nėra. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir priteisdamas žalos atlyginimą iš apelianto, teisingai taikė materialinės teisės normas, konstatuodamas, kad dėl ieškovams atsiradusios žalos deliktinė atsakomybė kyla atrakciono „Skraidantys dviračiai“ savininkui – atsakovui „FTF entertainment“ (buvusi UAB „FTF pramogos“), nes jo veikla, naudojant atrakcionų įrenginį, buvo susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, ir šis atsakovas turi atlyginti ieškovams didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas. Apeliantas yra atsakingas už ieškovams padarytą žalą, nes būtent jis privalėjo užtikrinti saugų atrakciono įrenginių naudojimą, tinkamą jų priežiūrą ir aptarnavimą.

CK 6.279 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.). Nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita (CK 6.279 str. 2 d.). Jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 str. 4 d.).

CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad asmenys, bendrais veiksmais padarę žalos, atsako solidariai pagal CK 6.6-6.23 straipsnių taisykles. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys, pavyzdžiui, ji padaroma kelių nusikaltėlių - bendrininku veiksmais, taip pat atsitikus eismo įvykiui ir panašiai. Tačiau pagal komentuojamą normą solidarioji atsakomybė atsiranda ir kitais atvejais. Pavyzdžiui, asmuo, kurio civilinė atsakomybė apdrausta, ir draudimo kompanija atsako solidariai, tačiau skiriasi jų atsakomybės dydis - draudimo kompanija atsako tik draudimo atlyginimo dydžiu, o asmuo, padaręs žalos, ta žalos suma, kurios nepadengia išmokėtas žalos atlyginimas.

CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtis. Ji apima atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Jeigu kiekvienas veiksmas atskirai galėjo padaryti žalos, visi asmenys atsakys solidariai. Tačiau įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsakys tik tas asmuo, o kiti bus atleisti nuo atsakomybės. Pavyzdžiui, vienoje baudžiamojoje byloje nuteisiami du asmenys, tačiau už skirtingus nusikaltimus: vienas - už dokumentų klastojimą, kitas - už sukčiavimą. Tokiu atveju žalą nukentėjusiajam jie atlygins solidariai. Tačiau tas, kuris iš jų įrodys, kad žala atsirado tik dėl kito asmens veiksmų, gali būti atleistas nuo atsakomybės. Tokiais atvejais asmuo ar asmenys, siekiantys išvengti civilinės atsakomybės, privalo įrodyti, kad nėra priežastinio jų veiksmų ir žalos ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad žala ieškovams M. Š. ir jo motinai L. K. buvo padaryta tik dėl atsakovo UAB „FTF entertainment“ veiksmų. Teisėjų kolegijos nuomone, tarp kitų atsakovų veiksmų ir minėtiems ieškovams padarytos žalos nėra priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad prievolę ieškovams M. Š. ir L. K. atlyginti žalą turi atsakovas UAB „FTF entertainment“, yra pagrįstos.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė į turtinę atsakovo UAB „FTF entertainment“ padėtį. CK 6.250 straipsnis, 6.83 straipsnio 1 dalis reglamentuoja neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybes, kad buvo sužalotas nepilnametis, dėl sužalojimo M. Š. kojų ilgio skirtumas nepašalintas, dėl nurodyto sužalojimo M. Š. patiria ir patirs fizinius bei dvasinius sunkumus bei nepatogumus, į bylą pateikti duomenys apie atsakovo UAB „FTF entertainment“ turtinę padėtį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priteistinos iš atsakovo UAB „FTF entertainment“ ieškovams neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, priteistos iš nurodyto atsakovo ieškovams neturtinės žalos atlyginimo dydis iš esmės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovams neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingas M. Š. sužalojimo pobūdis ir tokio sužalojimo sukeltos pasekmės M. Š. bei M. Š. motinai L. K. . Teisėjų kolegija pažymi, kad 2005 m. gegužės 1 d. Jonavoje naudojantis atrakcionu „Skraidantys dviračiai“ panašiai buvo sužalotas nepilnametis M. B. , tačiau atrakciono savininkas ir valdytojas UAB „FTF entertainment“ nesiėmė priemonių užtikrinti saugų minėto atrakciono naudojimą ar nutraukti tokio atrakciono naudojimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą duomenys apie atsakovo UAB „FTF entertainment“ turtinę padėtį nėra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą žalos atlyginimo dydį.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovei S. V. išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas priteistinas iš ieškovų, bet ne iš atsakovo UAB „FTF entertainment“. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „FTF entertainment“ nesutiko su ieškiniu, ginčijo ieškinio reikalavimus ir dėl to turėjo būti aiškinamos bei nustatinėjamos aplinkybės, kas iš atsakovų turi prievolę atlyginti žalą. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ieškovų naudai. Teisėjų kolegijos nuomone, sistemiškai aiškinant proceso teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų, išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti paskirstymo ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad tokias išlaidas privalo atlyginti šalis, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas, ir tokių išlaidų neprivalo atlyginti šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atlygintinos turtinės žalos dydį. Pateikti į bylą įrodymai (t. 1, b. l. 40-53) patvirtina tik 5275,27 Lt dėl M. Š. gydymo turėtų išlaidų dydį. Į bylą nepateikti įrodymai apie kitas dėl M. Š. gydymo turėtas išlaidas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistinas iš atsakovo UAB „FTF entertainment“ ieškovui M. Š. turtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 5275,27 Lt.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimas pakeistinas – priteista iš atsakovo UAB „FTF entertainment“ ieškovui M. Š. turtinės žalos atlyginimo sumažintina iki 5275,27 Lt, priteista iš atsakovo UAB „FTF entertainment“ valstybei žyminio mokesčio suma sumažintina iki 2858 Lt ir kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinį ieškovo M. Š. , gimusio 1994 m. rugpjūčio 15 d., vardu pareiškė jo tėvai L. Š. ir L. K. . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš ieškovų L. Š. ir L. K. iš kiekvieno po 85 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo atsakovui UAB „FTF entertainment“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 92, 93, 96 straipsniais ir atsižvelgdama į apeliacinio skundo tenkinimo ir atmetimo dalių santykį, sprendžia, kad priteistino iš atsakovo UAB „FTF entertainment“ į valstybės biudžetą 12 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti duomenys apie kitas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti. Priteistą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FTF entertainment“ ieškovui M. Š. turtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti nuo 10 901,17 Lt iki 5 275,27 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt penkių litų dvidešimt septynių centų). Priteistą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FTF entertainment“ valstybei žyminio mokesčio sumą sumažinti nuo 3 027,35 Lt iki 2 858 Lt (dviejų tūkstančių penkiasdešimt aštuonių litų). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų L. Š. ir L. K. iš kiekvieno po 85 Lt (aštuoniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FTF entertainment“.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FTF entertainment“ į valstybės biudžetą 12 Lt (dvylika litų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Algirdas GailiūnasKazys KailiūnasDanutė Milašienė