Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. P., E. L., V. L., K. L. R. dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Per teismo nustatytą terminą, apie kurį buvo paskelbta viešai interneto tinklapyje, suinteresuoti asmenys nepareiškė pretenzijų į prašomą pripažinti bešeimininkiu turtą. Suinteresuoti asmenys į pareiškimą neatsiliepė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas gavęs prašymą iš I. I., dėl valstybinėje žemėje šalia pastato adresu Plytų g. 1, Vilniuje, pastatyto statinio, raštu Nr. 2D-16478 Vilniaus miesto savivaldybės administraciją informavo, jog minėtas statinys minėtoje vietovėje pastatytas nuo tarybinių laikų, savininkas – nežinomas. Minėto statinio (lauko tualeto) nuosavybės teisės Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre neregistruotos, statinio projekto ar kitokių dokumentų, nurodančių statytoją, nuosavybės ar kitokių teisių turėtoją, inspekcija neturi. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 49SD-3610-(14.49.136 E.) pranešė, jog atliko valstybinės žemės, esančios greta Plytų g. 1, naudojimo patikrinimą vietoje, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-167-(14.49.74.). Patikrinimo metu užfiksuota, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0074-0793, esančio adresu Plytų g. 1, Vilniuje, šiaurės rytinėje dalyje yra medinis statinys (lauko tualetas). Patikrinimo metu nustatyta, kad medinis statinys (lauko tualetas) pastatytas žemės sklypo ribose. Nacionalinė žemės tarnyba žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie atitiktų administracinius nusižengimus nenustatė. Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2024 m. kovo 27 d. atsakyme Nr. SP-44896 (4.55 Mr) dėl lauko tualeto, esančio šalia Plytų g. 1, Vilniuje (LKS koordinatės 587 540, 6 060 837) nurodė, kad pagal nurodytas LKS koordinates nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų nekilnojamųjų daiktų nėra.

Remdamasi aukščiau nurodytais duomenimis Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo lauko tualeto statinio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Lauko tualetai, esantys šalia Plytų g. 1, Vilniuje (LKS koordinatės 587 540, 6 060 837), įtraukti į apskaitą 2023 m. kovo 14 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos aktu Nr. A1017-5/23(2.14.1.55E-AD23). Naujosios Vilnios seniūnija 2020 m. gruodžio 1 d. ant patalpos už kabino skalbimą apie siūlymą pripažinti patalpą, kuri neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininke. Į skelbimus dėl patalpos niekas neatsiliepė. Siekiant nustatyti patalpos savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į daiktą, nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje, sąrašo eil. Nr. 16. Taip pat nuo 2023 m. balandžio 11 d. papildomais pranešimais kviečiama atsiliepti savininkus, turinčius turtinių teisių į patalpą (lauko tualetus). Informacija apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į patalpą, 2023 m. balandžio 25 d. buvo skelbiama ir laikraštyje „Rinkos Pulsas“. Turtinių teisių į patalpą niekas nepareiškė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pagal turto perdavimo tvarką reglamentuojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 3.2 punktą daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą. Taisyklių 341 punkte reglamentuota, kad siekiant nustatyti statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), savininkus, šių statinių perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, seniūnijos, kurios teritorijoje yra statinys, informaciniame stende ir bent kartą – nacionaliniame laikraštyje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie prašomą pripažinti bešeimininkiu turtu lauko tualetą, tačiau iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento rašte Nr. 2D-16478 pateiktų duomenų matyti, kad minėtas statinys pastatytas iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės 1990 m. kovo 11 d., savininkas – nežinomas, statinio projekto ar kitokių dokumentų, nurodančių statytoją, nuosavybės ar kitokių teisių turėtoją, nėra.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2021 m. balandžio 12 d. raštas Nr. 49SD-3610-(14.49.136 E.) patvirtina, kad minėtas statinys yra valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. 0101-0074-0793, adresu Plytų g. 1, Vilniuje, kas buvo užfiksuota valstybinės žemės, esančios greta Plytų g. 1, naudojimo patikrinimą vietoje akte Nr. 49ŽN-167-(14.49.74.).

Naujosios Vilnios seniūnijos 2020 m. gruodžio 2 d. tarnybinis raštas Nr. A121-26919/20(2.1.19-SEN) patvirtina, kad statiniu – lauko tualetu naudojasi gyvenamojo namo, adresu Plytų g. 1, Vilnius, butų Nr. 1, 6 savininkai bei, kad namą Plytų g. 1 administruojanti įmonė UAB „Priemiestis“ periodiškai išpumpuoja minėto lauko tualeto turinį. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad dalyje butų, esančių gyvenamajame name adresu Plytų g. 1, Vilniuje, nėra įrengta nuotekų šalinimo įrenginių. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog prašomas pripažinti bešeimininkiu daiktas yra gyvenamojo namo adresu Plytų g. 1, Vilniuje, priklausinys. Daliai minėto namo gyventojų įsirengus nuotekų šalinimo sistemą butuose, lauko tualetas tapo nenaudojamas pagal paskirtį, tačiau dalis namo gyventojų nuotekų šalinimo sistemos butuose neturi ir naudoja minėtą statinį. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamojo namo adresu Plytų g. 1, Vilniuje, statybos pabaigos metai – 1940 m.

Nurodytos aplinkybės (nekilnojamasis daiktas yra pastatytas dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais ir yra skirtas pagrindinio daikto – 1940 metais pastatyto gyvenaojo namo gyventojų pagalbinio ūkio poreikių tenkinimui) turi esminę reikšmę sprendžiant dėl CK 4.57 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje. Bešeimininkiu negali būti pripažintas daiktas, kuris turi savininką (CK 4.57 straipsnio 1 dalis), taigi bešeimininkiu negali būti laikomas daiktas priklausantis valstybei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2011, yra pažymėta, kad valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas iki galo neapskaitytas. Įrašo nebuvimas nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą savaime nereiškia, kad valstybė neturi nuosavybės teisės į daiktą. Kilus ginčui dėl valstybės teisių į daiktą būtina įvertinti nekilnojamojo daikto pobūdį bei nekilnojamojo daikto priklausomybei nustatyti reikšmingą teisinį reglamentavimą.

Iki 1990 m. kovo 11 d. butai ir jų priklausiniai buvo valstybės nuosavybė. Daugiabučių gyvenamųjų namų privatizavimo metu butų savininkai įgijo nuosavybės teisę į privatizuotą pagrindinį daiktą – butą ir tuo metu jo priklausiniais buvusius daiktus. Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrosios taisyklės, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, išimtį nedraudžiama susitarti, jog parduodant gyvenamąjį namą, prie jo esantis negyvenamas pastatas, kuris ūkine paskirtimi jam tarnauja kaip priklausinys, nebus parduotas, o liks pardavėjui. Likęs pardavėjui jis, būdamas savarankiškas daiktas ir netekęs tarnavimo pagrindiniam daiktui požymio, gali tapti pagrindiniu daiktu. Tos negyvenamosios patalpos, kurios liko neprivatizuotos, t. y. netapo butų savininkų nuosavybe, liko valstybės nuosavybe.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie ginčo statinio – lauko tualeto privatizavimą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad butai gyvenamajame name Plytų g. 1, Vilniuje, įgyti nuosavybėn be priklausinių, įskaitant ir tuos butus, kurių gyventojai naudojasi prašomu pripažinti bešeimininkiu lauko tualetu. Minėta, jog lauko tualetu besinaudojančių butų savininkai įtraukti dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis. Jie nepateikė įrodymų, paneigiančių nekilnojamojo turto registro duomenis, jog jiems nuosavybės teise priklausantys butai, esantys gyvenamajame name adresu Plytų g. 1, Vilniuje, privatizuoti ir įgyti nuosavybėn be priklausinių.

Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis teismas laiko, jog statinys, kurį prašoma pripažinti bešeimininkiu turtu, buvo pastatytos kaip valstybės nuosavybė ir nebuvo privatizuotos teisės aktų nustatyta tvarka. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog šios patalpos išliko valstybės nuosavybė, todėl nėra CK 4.57 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo šį turtą pripažinti bešeimininkiu.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011 yra išaiškinta, kad esant duomenų, kad valstybinis turtas nebuvo parduotas valstybinio turto privatizavimo tvarka (Valstybino turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnis) ir neparduotas butų savininkams kaip priklausinys Butų privatizavimo įstatymo tvarka, teismas turi spręsti, ar nustatyto savininko nuosavybės teisės, kurios ginčijamos butų savininkų, negali būti ginamos, pripažįstant savininko nuosavybės teisę į ginčo patalpas, nes asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų apginta ne tik pažeista, bet ir ginčijama jo teisė. Jei civilinėje byloje dėl turto pripažinimo bešeimininkiu su jo perėmimo valstybės nuosavybėn tikslu yra nustatoma, kad turtas yra valstybinis, teismas gali ne patenkinti pareikšto reikalavimo, o iš esmės ir iš karto išspręsti ginčą, pripažindamas valstybės nuosavybės teisę į patalpas ir pašalinti ginčus dėl jų bešeimininkio statuso ir nepagrįsto nuosavybės teisės ginčijimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog valstybės nuosavybės teisė į prašomas pripažinti bešeimininkiu turtu patalpas būtų ginčijama. Priešingai, suinteresuoti asmenys, esantys butų gyvenamajam ename Plytų g. 1, Vilniuje, savininkais, į pareiškimą neatsiliepė.

Taigi įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas laiko, jog savivaldybė be teisinio ir faktinio pagrindo pradėjo statinio pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, kada šis turtas buvo sukurtas statybos būdu kaip valstybės nuosavybė ir nėra duomenų apie šio turto privatizavimą. Esant tokioms aplinkybėms, savivaldybė turėjo imtis (pati ar pranešdama kompetetingoms valstybės institucijoms) patalpų suformavimo kaip savarankiško nekilnojamojo turto vieneto ir valstybės nuosavybės teisės įregistravimo viešajame nekilnojamojo turto registre veiksmų. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių kliūtis valstybei įregistruoti savo nuosavybės teisę į ginčo statinį, taip pat jog valstybės nuosavybės teisė į minėtą turtą būtų ginčijama, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškimą, pripažįstant valstybės nuosavybės teisę į minėtą turtą.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 26,44 EUR, priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 537 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės į valstybės biudžetą 26,44 EUR (dvidešimt šešis eurus, keturiasdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.