Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant pareiškėjai L. Š., suinteresuotam asmeniui E. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, iškeltoje pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Š., G. Š., K. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja L. Š. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą palaikė (1-3, 26-27 b. l.), patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Siekdama visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teises į ½ komercinės paskirties 199,24 m² pastato dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas-sandėlis), prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja ji valdo asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad pastatą įsigijo 2001 m. rugpjūtį, būdama santuokoje, tačiau už asmenines lėšas. Sutuoktinis mirė 2002 m. sausio mėnesį, apie sutuoktinio skolas sužinojo tik po sutuoktinio mirties. Po motinos mirties 1998 m. liepos mėnesį liko mamos butas Vilniaus mieste, kurį pardavę pinigus pasidalino su seserimi. Už savo dalį gavo apie 30 tūkstančių litų. Joniškyje susirado patalpas, nes norėjo atidaryti siuvimo cechą arčiau Rygos. Vyrui žuvus, minėto verslo pradėti nepavyko. Pastatas avarinis, tačiau jo parduoti negali, nes notaras netvirtina sandorio. Pastatą pirko už 15 000 tūkstančių litų, atsiskaitė grynais. Pirko kartu su I. M.. Pastatą įregistravo savo vardu, nes jis buvo pirktas už jos asmeninius pinigus.

Suinteresuotas asmuo E. Š. parodė, kad buvo dar vaikas, tačiau pamena, kad po močiutės mirties mama pardavė močiutės butą ir norėjo įgyvendinti seną svajonę – pradėti savo verslą. Tėvas tam nepritarė, nes norėjo, kad mama būtų namų šeimininke. Suprato, kad mama pastatą perka sau. Pirko pastatą arčiau pasienio, nes ketino bendrauti su Rygoje esančia siuvykla.

Liudytoja J. V. M. parodė, kad po motinos mirties ji ir L. Š. paveldėjo dviejų kambarių butą. Jį pardavus, ji gavo visus pinigus, o pareiškėja gavo avansą. Kiek sesuo gavo pinigų, nežino. Pareiškėja norėjo turėti savo veiklą, pirkti siuvyklą. Ar šią svajonę įgyvendino, nežino, nes retai apie tai kalbėjo.

Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai (55 b. l.), gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (60 b. l.), todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojos parodymais, taip pat pareiškimu (1-3 b. l.), patikslintu pareiškimu (26-27 b. l.), paaiškinimu (62-65 b. l.), suinteresuotų asmenų atsiliepimais į pareiškimą (45, 72 b. l.), pateiktais rašytiniais įrodymais byloje – 2001-08-03 sutartimi (5-6 b. l.), 2000-09-18 parengtine sutartimi (7-9 b. l.), 2008-04-23 pirkimo-pardavimo sutartimi (10-14 b. l.), 1999-03-25 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu (15 b. l.), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (16-17 b. l.), 2005-05-09 panaudos sutartimi Nr. 08 (18-19 b. l.), 2012-11-08 preliminariąja sutartimi (20-22 b. l.), santuokos liudijimu (28 b. l.), mirties liudijimu (29 b. l.), turto apyrašu (30-32 b. l.) nustatyta, kad pareiškėja 2001-08-03, būdama santuokoje su Ž. Š., įsigijo ½ dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2002-01-15 mirė pareiškėjos sutuoktinis Ž. Š.. Buvo sudarytas velionio Ž. Š. palikto turto apyrašas, į kurį ½ dalis minėto pastato-sandėlio nebuvo įrašyta. Pareiškėja negali parduoti pastato nes, kad viešajame registre pastatas – sandėlis nors ir įregistruotas pareiškėjos vardu, tačiau nenurodyta, kad jis yra jos asmeninė nuosavybė, todėl pareiškėja siekia šį faktą įrodyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai sutuoktinių bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-529/2005). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (LAT nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Iš pareiškėjos pateikto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad 1998-07-37 mirus pareiškėjos motinai G. Š., pareiškėja su seserimi J. V. M. lygiomis dalimis paveldėjo 46,88 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis 2000-09-18 parengtine sutartimi, nustatyta, kad pareiškėja įsipareigodama iki 2009-01-01 sudaryti ketinamo parduoti jos paveldėto ½ dalies buto pirkimo-pardavimo sutartį, kaip būsimojo pirkėjo prievolių įvykdymo užtikrinimą gavo 31500 Lt. Iš pareiškėjos, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad pastatą-sandėlį pareiškėja įgijo už 15000 Lt iš pajamų, gautų pardavus po motinos mirties paveldėtą turtą. Įsigydama pastatą-sandėlį, pareiškėja siekė pradėti savo nuosavą verslą. Po penkių mėnesių mirus pareiškėjos sutuoktiniui, jai teko rūpintis sutuoktinio verslu. Tai pagrindžia ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-06 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-965-790/2012 nurodytos faktinės aplinkybės, kad po Ž. Š. mirties L. Š. buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (57-59 b. l.). Pareiškėjai taip pat reikėjo rūpintis po sutuoktinio mirties likusių skolų grąžinimu, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėja nors ir siekė, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįgyvendino nuosavo verslo planų ir dėl to 2005-05-09 panaudos sutartimi Nr. 08 pastatas-sandėlis neatlygintinai perduotas naudotis tretiesiems asmenims.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civilinio proceso metu įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Pagrindinis akcentas įrodymų vertinimo procese yra teismo konstatavimas, kad pateiktų įrodymų visumos pakanka reikšmingos bylos aplinkybėms nustatyti (CPK 185 str. 1 d.).

Visų byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų visuma bei išklausyti byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojos paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina yra aplinkybė, jog pareiškėja pastatą-sandėlį įgijo iš lėšų, gautų realizavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – paveldėto buto dalį, todėl turtą įgijo asmeninėn, o ne bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Priešingos išvados tikimybei nustatyti teismas neturi pagrindo. Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 178 str., 448 str. 1 d.).

Pareiškimo patenkinimas sukels pareiškėjai teisines pasekmes – pareiškėja galės sudaryti pastato-sandėlio pirkimo-pardavimo sutartį.

Byloje yra sąlygos, numatytos CPK 445 str., nes pareiškėja įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis CPK 442 str. 1 p., 444 str. 2 d. 9 p., 445-448 str., 259-260 str., 263-268 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdo asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.