- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-14
- Bylos Nr.
- 2SA-47-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pirm.), Gudžiūnienė Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- I. M., R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, J. T., A. T.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2SA42-47/2008
Teisėjas Marius Rapolas Žukas Procesinio sprendimo kategorija:
121.15.;121.18.;121.21.;34.4.;
124.2.7.;(S).;
2008 m. kovo 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarties, kuria pareiškėjos I. M. prašymą atnaujinti procesą atsisakyta atnaujinti, civilinėje byloje, pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, J. T., A. T., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. T. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio H. T. 1998-05-11 mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. T. po savo vyro H. T. mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti priėmė palikimą.
I. M. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. T. prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, ir panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą, bei nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. M. priėmė ir valdo palikimą, atsiradusį mirus palikėjui H. T..
Nurodo, kad I. M. su testatoriumi H. T. vedė kartu bendrą ūkį neįregistravę santuokos ir gyveno jo 2 kambarių bute, kuris nurodytas -testamente. 1997-12-17 testatorius sudarė testamentą, kuriuo po savo mirties paliko visą savo turtą I. M.. Testatoriui mirus I. M. toliau gyveno jo 2 kambarių bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir toliau valdė šį turtą.
Palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu - per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ar veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1969 m. LR CK 587 straipsnio 5 dalis). 1964 m. CK 567 str., LR CK 5.2 str. 2 d. numatyta, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. R. T. negalėjo paveldėti H. T. turto, nes negyveno H. T. bute, nesinaudojo H. T. turtu, reikalavimus grindė tik I. T., J. T., ir A. T. paaiškinimais. Byloje nebuvo atskleistos esminės aplinkybės, t. y. jog yra 1997-12-17 testamentas, R. T. gyvenimas skyriumi nuo H. T. ir I. M. gyvenimo kartu su H. T. faktai. Nenustatyta, kur yra palikėjo 2 kambarių butas ir kas jame gyveno ir gyvena. Todėl yra LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. 7 p. nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į I. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo R. T. ir J. T. nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos prašymu. LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., 7 p., numatyta, kad proceso atnaujinimas galimas kai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. I. M. nebuvo pareiškėja, kaip nebuvo ir kita proceso dalyvė, todėl reikšti tokį prašymą neturi pagrindo. LR CPK 365 str. l d , numato, kad prašymą atnaujinti procesą gali pateikti ir neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Pareiškėja I. M. nepateikė jokių argumentų arba įrodymų, kad kažkaip pažeisti jos interesai. Nesutinka, jog pareiškėja buvo H. T. sugyventinė, nes jis buvo R. T. vyras, santuoka nenutraukta, o taip pat J. T. tėvas. Jokios sugyventinės jis neturėjo ir kartu su ja negyveno ir nevedė bendro ūkio. Nurodo, jog H. T. turėjo nuosavybės teise butą, tame pačiame name su pareiškėja, jų butai buvo greta, tačiau tai nepatvirtina, kad I. M. buvo sugyventinė ir turi teisę paveldėti H. T. turtą. Kadangi H. T. butas ir žemė buvo įsigyti santuokos metu su R. T., tai pagal tuo metu galiojančius įstatymus, šis turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl H. T. galėjo testamentu palikti tik pusę savo turto. Tuo tarpu I. M. pretenduoja į visą H. T. turėtą santuokoje turtą.
Testamentas yra akivaizdi klastotė. Testamente H. T. nenurodo, kad jis turtą palieka savo sugyventinei. Testamente nurodytas 20 Lt notaro mokestis, tačiau notaras šio testamento netvirtino, nors privalėjo tvirtinti. H. T. pavardė parašyta vienu raštu, o parašas kitu raštu ir kitu rašikliu. Parašas testamente nepanašus į velionio parašą. Nėra aišku kas patvirtino testamentą, nes testamente yra ne seniūno parašas, o pažymoje seniūno parašas nepanašus į parašą testamente. Spaudas neaišku kokios organizacijos, nes matosi tik pusė jo dalies. Neaišku kur šis testamentas registruotas ir kur jis iki šiol buvo. Pareiškėja nepateikia duomenų ar pažymos iš seniūnijos, kad toks testamentas buvo seniūnijoje registruotas ir nepateikia kopijos iš šios knygos apie testamento registravimą. Toks testamentas privalėjo būti pusės metų laikotarpyje pateiktas notarei su prašymu priimti palikimą. Šiuo atveju praleistas terminas tokiam pareiškimui pateikti ir palikimui priimti, todėl bet koks prašymas atnaujinti procesą neturi reikšmės. R. T. iki 2007-01- 08 dienos pagal įstatymą paveldėjo, priėmė palikimą ir jį valdo, todėl net ir atnaujinus procesą, teismas negalėtų priimti naujo sprendimo, kuriuo nustatytu juridinį faktą, kad I. M. valdo palikimą, nes palikimas jau senai priimtas ir galioja išduotas paveldėjimo liudijimas R. T., kuris nenuginčytas ir galiojantis. Be to, I. M. neprašo pripažinti R. T. išduoto paveldėjimo liudijimo negaliojančiu.
Kadangi I. M. nebuvo H. T. šeimos narys, sutuoktinė, nepateikė jokio savo reikalavimo, nes nebuvo ir nėra jokio testamento, todėl ji negali būti įtraukta į bylos nagrinėjimą ir negali turėti jokių teisių ir pareigų.
Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėja I. M. negalėjo nežinoti, kad po vyro mirties R. T. priėmė palikimą ir jį valdo, nes butai greta, o kaimas nedidelis. Tai paneigia I. M. argumentus, jog ji valdė H. T. turtą. I. M. praleido trijų mėnesių terminą atnaujinti procesą byloje, ir nenurodo svarbių aplinkybių procesui atnaujinti, todėl vadovaujantis LR CPK 368 str. jos prašymas negali būti tenkintinas.
Šalies argumentai
CPK 440 str. numato aiškiai nepagrįsto pareiškimo pateikimo pasekmes, paskiriant iki 1000 Lt dydžio baudą, ir įpareigoti atlyginti patirtus nuostolius dėl pateikto pareiškimo, todėl prašo taikyti pareiškėjai LR CPK 440 str. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 24 d. nutartimi I. M. prašymą atnaujinti procesą atmetė. Priteisė iš pareiškėjos I. M. R. T. naudai 1000 Lt atstovavimo išlaidų, o prašymą skirti baudą, vadovaujantis LR CPK 440 str,. atmetė. Konstatavo, kad pareiškėja I. M. prašymą atnaujinti procesą pateikė praleidusi 3 mėnesių terminą (LR CPK 368 str.), be to atnaujinti procesą prašyme nurodytais LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 7 p. pagrindais nebūtų teisinio pagrindo. Pareiškėja R. T. yra tinkamas pareiškėjas, ir neatnaujinant proceso turi visas jai suteiktas teises prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi R. T. yra išduoti nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimai į H. T. turtą, paveldėjimo procesas yra pasibaigęs (LR CK 5 knyga, paveldėjimo teisė).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu I. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartį, ir procesą atnaujinti. Nesutinka, jog praleistas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėja yra paprastas, nepasiturintis menko išsilavinimo žmogus, gyvenantis kaime, neturintis galimybės tikrinti registro duomenų labai dažnai, nes tokios būtinybės nebuvo. R. T. palikusi ligotą H. T. išvyko 1987 m. su I. M. vyru S. M., gyveno kartu šeimoje virš penkiolikos metų iki S. M. mirties augindami jų bendrai gimusį sūnų, nesikėlė gyvent į H. T. priklausiusį butą ir nesirodė ten 20 metų Tuo tarpu pareiškėja I. M. valdė tą butą, dalyvavo ir padėjo 1992 m. privatizuoti ginčo butą. Sumokėjo savo lėšomis 5670 talonų, gyveno kartu su velioniu 10 metų iki jo mirties ir beveik 10 metų ten gyvena po jo mirties. Pareiškėja I. M. pateikė įrodymus, jog nepraleistas 3 mėnesių terminas (LR CPK 368 str. 1 d.). Nesutinka su teismo išvada, jog velionio testamentas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, ir net nepraleidus 3 mėnesių termino, nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyti faktai turi prejudicinę galią, todėl pareiškėja negali prašyti nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą kitoje byloje, kai juridinis faktas jau nustatytas dėl velionio turto. Pareiškėjai svarbu panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą nes jo pagrindu yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas R. T., taip pat siekia užtikrinti, kad nebūtų jos paveldėtas turtas parduotas ar perduotas tretiesiems asmenims. Vadovaujantis LAT 2005-12-29 senato nutarimu, suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas įtraukia į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu (LR CPK 443 str. 3 d.). Suinteresuotas asmuo ginčą dėl teisės gali iškelti pateikdamas pareiškimą su savarankiškais reikalavimais arba jo nepateikdamas, bet pareikšdamas atsikirtimus. Pagal minėto senato nutarimo 5 p. teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (LR CPK 443 str. 8 d.). Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus, įrodymus, juos rinkti ir pateikti (LR CPK 42 str. 4 d., 135 str. 2 d., 226 str.). Kartu tai reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti. Kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt. turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Senato nutarimo 13 p. nurodyta, jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas (LR CK 5.8 str.).
Nesutinka su priteista 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Nurodo, pareiškėja tokių išlaidų neturėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys R. T. ir J. T. prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, jog pareiškėja vadovaujasi emocijomis nenurodydama teisinio pagrindo, nepateikė jokių motyvų ir įrodymų, kad ji nepraleido įstatymo nustatyto termino prašyti atnaujinti procesą.
Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų ir pagrindo, kaip ji panaikins įsiteisėjusį teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą paveldėjimo liudijimą, bei panaikins nuosavybės registravimo dokumentus. Tokio prašymo pareiškėja teismui net neteikė. Nustatyti juridinį faktą , kai šis faktas jau teismo nustatytas, nėra prasmės, nes jis nieko nekeistų.
Pareiškėja pateikė suklastotą testamentą, bei praleido terminą pateikti tokį testamentą notarui ir nepateikė pateisinamų priežasčių, šiam terminui atstatyti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą VMI nurodo, jog sutinka su atskiruoju skundu. Pagal teismų praktiką turi būti patikrinama, ar ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei toje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Viešo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas turtą be trukdžių naudojančiam asmeniui savaime nėra pagrindas domėtis registro duomenimis, ar pagal juos turtas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu, todėl nesutinka, jog pareiškėja apie proceso atnaujinimo turėjo sužinoti 2007-01-12.
Pagal LR CPK 443 str. 3 d. suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą byloje, turi pateikti duomenis, kad priimtas įsiteisėjęs sprendimas pažeidžia jo teises. Šie duomenys turi patvirtinti, kad priimtame ir įsiteisėjusiame teismo sprendime nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra testamentinė palikėjo įpėdinė, mano, kad ji turėtų būti laikoma suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą.
Jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas. Vadinasi, atsisakymas atnaujinti procesą pareiškėjai užkerta kelią kreiptis dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, t. y. savo kaip testamentinės įpėdinės teisių įgyvendinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis LR CPK 365 str. bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas LR CPK 366 str. nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Sutinkamai su LR CPK 366 str. 2 d. ir 7 d., procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (LR CPK 368 str. 1 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja R. T. 2006-09-29 kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po sutuoktinio H. T. mirties 1998-05-11 priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. T. po savo vyro H. T. mirties, faktiškai pradėdama turtą vadyti priėmė palikimą. Pareiškėja I. M. prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje nurodė, jog iki velionio mirties R. T. ir H. T. gyveno skyrium. R. T. būdama santuokoje su velioniu, 15 metų gyveno su S. M. ir augino jų bendrą vaiką. Prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą R. T. šias aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės, nuo teismo nuslėpė. I. M. nurodo, jog ginčo butas išpirktas 1992 metais, tuomet kai R. T. su savo sutuoktiniu kartu jau nebegyveno, o I. M. prisidėjo lėšomis išperkant šį butą. R. T. ginčo bute nebuvo apie 20 metų, ir anksčiau pretenzijų į nereiškė. I. M. su velioniu šiame bute gyveno iki velionio mirties 10 metų, ir po jo mirties 10 metų. Prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje I. M. pateikė testamentą, kuriuo velionis visą savo turtą paliko I. M..
R. T. 15 metų gyvenimas skyrium su velioniu, 1997-12-17 H. T. testamentas, ginčo buto privatizavimas tuo metu, kai R. T. realiai turėjo kitą šeimą, ir gyveno kitoje šeimoje, taip pat, kad I. M. 10 metų iki velionio mirties ir 10 metų po velionio mirties gyvena ginčo bute, yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, tokiu būdu teismas nusprendė dėl asmenų neįtrauktų į bylos nagrinėjimą teisių ir pareigų, o tai vadovaujantis LR CPK 366 str. 7 d., yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Esant šioms aplinkybėms pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje.
Vadovaujantis LR CPK 373 str. panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios vykdydamos sprendimą, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog išdavus paveldėjimo teisės liudijimą ir priėmus palikimą, paveldėjimo procesas yra pasibaigęs ir procesas byloje negali būti atnaujintas.
Kadangi I. M. nurodo, jog po velionio mirties 10 metų gyvena ginčo bute, bei pateikė testamentą kuris yra nenuginčytas, o R. T. anksčiau pretenzijų į šį butą nereiškė, ką patvirtina ir pareiškimas, kuriuo R. T. tik 2008-01-18 kreipėsi į Vilniaus raj. Policijos komisariatą dėl pažeistų savo teisių, darytina išvada, jog I. M. nežinojo apie nustatytą juridinį faktą, jog R. T. priėmė velionio palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, ir nepraleido nustatyto 3 mėnesių termino pateikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Viešo registro duomenų buvimas ir jų prieinamumas turtą be trukdžių naudojančiam asmeniui savaime nėra pagrindas domėtis registro duomenimis, ar pagal juos turtas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja apie proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti 2007-01-12, kai R. T. nuosavybės teisės buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju naujai paaiškėjusios aplinkybės yra testamentas, ir aplinkybės jog I. M. jau 10 metų naudojasi ginčo turtu. Šios aplinkybės buvo bylos nagrinėjimo metu, tačiau I. M. nežinojo apie bylos nagrinėjimą, bei juridinio fakto nustatymą, todėl teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Kadangi proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, ir sudaro galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame sprendime teisės klaidas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes praleisti terminai ir procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinti.
Teismo nuoroda, kad I. M. gali kreiptis į teismą savarankišku pareiškimu dėl pažeistų teisių neatitinka proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, nes teoriškai gali būti priimti du sprendimai dėl tų pačių asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju I. M. su savarankišku reikalavimu turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti tik paveldėjimo teisės liudijimą.
Atnaujinus bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias LR CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (LR CPK 370 str. 4 d.). Bylos nagrinėjimą atnaujinus tuo pagrindu, kad sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo (asmenys) galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.
Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis naikintina, o I. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo perduotinas nagrinėti tam pačiam pirmos instancijos teismui, iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 d., kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti, ir I. M. prašymą, dėl proceso atnaujinimo perduoti nagrinėti tam pačiam pirmos instancijos teismui iš naujo.