Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, T. B. įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ir nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Iš T. B. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui priteista 376,08 eurų žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo M. D. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 5 d., apie 14 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių bendruomenės namų kieme, t. y. viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam M. D. į įvairias kūno vietas ir tokiu įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, T. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 5 d., apie 14 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių bendruomenės namų kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš chuliganiškų paskatų tyčia suduodamas ne mažiau kaip du smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam M. D. į įvairias kūno vietas, padarė jam krūtinės ląstos sumušimą su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje ir odos nubrozdinimus veide, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl krūtinės ląstos sumušimo su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje, sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.

Apeliantas skunde teigia, kad bandė teismui paaiškinti, jog M. D. galėjo susižaloti prieš tai įvykusioje avarijoje, tačiau ir tai teismas laikė jo gynybine versija. Be to, apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu jo advokatė prašė iškviesti teismo medicinos ekspertą, siekiant išsiaiškinti, ar oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėje galėjo susidaryti avarijos metu (L. Š. parodė, kad po avarijos M. D. skundėsi skausmu krūtinėje), tačiau, teismo nuomone, specialisto išvada patvirtino sužalojimų padarymo mechanizmą ir rasti sužalojimai nesiejami su eismo įvykyje patirtais sužalojimais.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad negali įvardyti asmenų, kurie sužalojo ar pasunkino prieš tai avarijos metu M. D. patirtų sužalojimų būklę, kadangi žino tik vieno iš jų vardą (L.), kito pravardę („D.“), ir pažymi, kad konfliktas kilo ne tarp jo ir M. D., bet tarp atvykusių vaikinų ir nukentėjusiojo, jis tik norėjo šuos išskirti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 str. 4 d.). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Taigi, kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir pats atlikęs įrodymų tyrimą – pakartotinai apklausęs nuteistąjį T. B., išklausęs eksperto paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. B. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus nukentėjusiojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, patvirtinančių, kad T. B. sudavė smūgius nukentėjusiajam M. D.. Nuteistasis T. B. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir nuosekliai teigė, kad nukentėjusiajam smūgių nesudavė, kad pastarąjį mušė kartu su juo automobiliu atvykęs pažįstamas (1 t., 111, 117, 120 b. l., 2 t., 7 b. l.). Liudytojas M. S., kuris įvykio metu buvo kartu su nukentėjusiuoju, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog nežino, ar vienas iš asmenų buvo T. B. (2 t., 8 b. l.), o iš karto po įvykio apklaustas teigė, kad iš automobilio išlipę asmenys paklausė jų, kuris yra M., ir tik nukentėjusiajam pasakius, kad jis yra M. D., atvykę vyrai pradėjo jį spardyti (1 t., 52 b. l.). Tai, kad nukentėjusįjį mušę asmenys nepažinojo M. D., patvirtino ir liudytoja M. B., nurodydama, kad taip pat girdėjo sakant: „Kuris čia M.“ (1 t., 56–57 b. l.). Taigi, šių liudytojų parodymai, įvertinus aplinkybę, kad M. D. ir T. B. jau buvo pažįstami, patvirtina T. B. versiją, kad M. D. smūgius sudavė ne jis, o kartu su juo automobiliu atvykęs draugas. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojos D. B. ir M. B. nurodė, kad tarp stovėjusių vaikinų buvo ir T. B., tačiau pačių muštynių jos nematė ir patvirtinti, kad būtent T. B. sudavė smūgius nukentėjusiajam, negalėjo (2 t., 8–9 b. l.). Taigi, byloje nepaneigta nuteistojo versija, kad išlipęs iš automobilio jis tik atitraukė draugą nuo M. D., o pats jokių smūgių nesudavė (2 t., 7 b. l.). Be to, nuteistojo T. B. parodymus, kad jis nesudavė nukentėjusiajam, patvirtina liudytojo A. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad ligoninėje kalbėjo su M. D. ir pastarasis jam sakė, kad T. B.jam (nukentėjusiajam) nesudavė (2 t., 8 b. l.). Pažymėtina, kad paties M. D. apklausti apie įvykio aplinkybes, pokalbį ligoninėje pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nebuvo galimybės, jo nepavyko apklausti ir apeliacinės instancijos teisme – posėdžio metu pateiktame tarnybiniame pranešime dėl M. D. atvesdinimo nurodyta, kad M. D. yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), tiksli vieta nežinoma, telefonu neatsiliepia, kada M. D. grįš į Lietuvą, taip pat nežinoma. Taigi, pašalinti esamų abejonių nagrinėjamu atveju nėra galimybių. Esant tokiai situacijai, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, byloje esančių įrodymų nepakanka išvadai, kad T. B. kaltinime nurodytu laiku viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam M. D. į įvairias kūno vietas ir tokiu įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šioje byloje T. B. taip pat yra nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. D. sveikatą, todėl šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, ar nukentėjusiajam įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę.

Iš bylos duomenų matyti, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) M. D. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinės ląstos sumušimo su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (15,16 b. l.). Tačiau liudytojas A. S. parodė, jog nukentėjusiajam tokie sužalojimai galėjo atsirasti po avarijos (2 t., 8 b. l.). Liudytojas L. Š., kuris avarijos metu buvo kartu su nukentėjusiuoju, parodė, jog jie (jis ir nukentėjusysis) vijosi T. B., bet įvažiavo į griovį ir sudaužė mašiną, per avariją M. D. stipriai susitrenkė krūtinę, skundėsi sunkumu joje, buvo susilenkęs dėl skausmo jį teko namo vesti už parankės, kadangi jis sunkiai ėjo, vėliau tą pačią dieną jis grįžo prie mašinos (2 t., 9 b. l.). Tai, kad M. D. po avarijos prastai jautėsi, patvirtina ir liudytojo A. S., kuris partempė sudaužytą nukentėjusiojo automobilį, parodymai, kad M. D. buvo kruvinas, ėjo silpnai, parvežus jį namo, jis iš karto nuėjo gultis (2 t., 8 b. l.). Esant abejonėms dėl M. D. nustatyto sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas A. J., kuris paaiškino, kad auto įvykio metu yra gana dažna krūtinės ląstos trauma su plaučio pažeidimu. Eksperto A. J. vertinimu, negalima atmesti tokios galimybės, kad sužalojimą nukentėjusysis patyrė autoįvykio metu kontaktuojant su automobilio vairu ar kokia kita automobilio dalimi. Eksperto teigimu, sunku pasakyti, kada įvyko trauma, esant tokiems sužalojimams, nukentėjusysis po avarijos galėjo vaikščioti ir iki kitos dienos pietų, alkoholis veikė kaip nuskausminamoji priemonė. Taigi, iš teismo medicinos eksperto A. J. paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje matyti, kad krūtinės ląstos traumą M. D. galėjo patirti ir autoavarijos metu. Todėl vertinant visus byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, byloje esančių įrodymų nepakanka išvadai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiajam M. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų T. B. tyčinių veiksmų padarymą, abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nesilaikydamas šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl T. B. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. Todėl apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas, o T. B. – išteisintas.

Atsižvelgiant į tai, kad T. B. išteisinamas dėl to, kad nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ir nukentėjusiojo M. D. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.,

nusprendžia:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ir nukentėjusiojo M. D. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.