Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėjos 2020-12-15 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-2448-2020 V. M. pripažintas kaltu ir nubaustas 50 Eur dydžio bauda įpareigojant jį per 30 dienų nuo nutarimo įsigaliojimo dienos atlyginti 73,13 Eur dydžio žalą sumokant grynaisiais J. B. personalinei įmonei už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje dėl to, kad jis 2019-12-27, 15 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini), patekdamas į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, sugadino durų užraktus bei mobilių namelių užraktus, t. y. 5 spynas. Taip J. B. personalinei įmonei padaryta 73,13 Eur dydžio turtinė žala. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.

2. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021-02-25 nutartimi skundas buvo netenkintas, o Institucijos 2020-12-14 nutarimas Nr. 60-ANR_N-2448-2020 paliktas nepakeistas.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovas advokatas G. Dabkevičius prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-02-25 nutartį ir V. M. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka.

Dėl neteisėtos teismo sudėties

3.2. Skunde nurodoma, jog skundžiamą nutarimą (turėtų būti – nutartį) teismas grindė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-02-11 sprendimu už akių, kuriuo teismas išsprendė ginčą dėl nekilnojamojo turto nuosavybės perėjimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės J. B. personalinei įmonei. Šį sprendimą priėmė teisėja Vaida Versickė, t. y. ši teisėja jau buvo nagrinėjusi ginčą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. B. personalinės įmonės dėl nekilnojamojo turto nuosavybės, kuriuo nebuvo nuspręsta dėl kilnojamojo turto perdavimo. Šioje administracinio pažeidimo byloje teisėja iš esmės papildė savo civilinėje byloje priimtą sprendimą tuo, kad nekilnojamojo turto perdavimu J. B. personalinei įmonei perėjo ir kilnojamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, už kurio sugadinimą baudžiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M., nors civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas kilnojamojo turto nuosavybės perėjimo klausimas. Akivaizdu, kad teisėja ne tik turėjo išankstinę nuomonę dėl turto nuosavybės, dėl to priėmė neteisėtą nutartį šioje byloje, bet ir aiškiai neteisėtai susiejo savo civilinėje byloje konstatuotas aplinkybes su šioje byloje nurodytu kilnojamuoju turtu. Apelianto nuomone išankstinė teisėjos pozicija akivaizdi ir iš kitų faktų: į bylos nagrinėjimą nekviestas V. M. gynėjas advokatas G. Dabkevičius, teismas skundžiamoje nutartyje nepasisako dėl dalies skundo motyvų, pvz., visiškai nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktos įvykio apžiūros protokolo duomenų, kurios metu nenustatyta, kad sulaužytos kokios nors namo ar kilnojamų namelių spynos, jų nevertino.

3.3. Apeliantas teigia, jog teismas šioje byloje neišnagrinėjo skundo, visiškai nepasisakė dėl jo motyvų, susijusių su ANK 57 straipsnio 2 dalies, 615 straipsnio 2 dalies, 609 straipsnio 2 dalies pažeidimais, įvykio vietos apžiūros protokolo reikšmės, o realiai nutartyje surašė tai, kas naudinga J. B. personalinei įmonei – papildė savo anksčiau surašytą sprendimą už akių kitoje byloje, praktiškai spręsdama kilnojamojo turto nuosavybės teises.

3.4. Apeliantas pažymi, jog konstitucinėje doktrinoje pabrėžiama, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas nėra savitikslis dalykas - tai yra būtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sąlyga; svarbiausias kriterijus, kuriuo būtina vadovautis vertinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą, yra tas, kad nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausių teisėjo ir teismo pareigų, kylanti iš Konstitucijoje garantuotos žmogaus teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, būtina nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 14, 251,26, 30, 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 691 ir 73 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, 2014 m. kovo 10 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimo nuostatų išaiškinimo“). Teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra suprantamas ir kaip jų nešališkumas. Teisėjas, nagrinėdamas bylas, turi būti nešališkas, remtis tik Konstitucija ir įstatymais. Teisėjo autoritetas, tvirta vidinė nešališkumo nuostata, jo procesiniai sprendimai ir veiksmai, atliekami laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų, teisėjų etikos taisyklių, konkrečių bei realių priekaištų dėl teisėjo šališkumo nebuvimas – visa tai garantuoja teisingą teisinio ginčo išsprendimą ir tokį suvokimą paprastai suteikia proceso šalims ir kitiems asmenims.

3.5. Apeliantas nurodo, jog V. M. neturėjo pagrindo manyti, kad teismas į bylos nagrinėjimą nepakvies jo gynėjo, kuris dalyvaus byloje bei gins jo teises. Dėl šio pažeidimo pareiškėjas per atstovą negalėjo pareikšti teisėjai nušalinimo.

Dėl pažeistų teisių į gynybą

3.6. Skunde teigiama, jog byloje V. M. yra ginamas advokato G. Dabkevičiaus. Teismas bylą išnagrinėjo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nepranešęs advokatui. Analogiškas pažeidimas padarytas nepranešus V. M. apie ketinimą surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą.

Dėl neteisėtos administracinio nusižengimo teisenos

3.7. Apeliantas teigia, kad administracinio pažeidimo (turėtų būti – nusižengimo) protokolas šioje byloje surašytas nedalyvaujant V. M., t. y. neteisėtai ir pažeidžiant ANK 608 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes pažeidėjas nekviestas į policijos komisariatą dėl administracinio protokolo surašymo. Nagrinėjant bylą Institucijoje be V. M., jam nebuvo žinoma kuo jis kaltinamas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

3.8. Skunde nurodoma, jog šioje byloje V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas išsiųstas kartu su nutarimu skirti baudą. Teismas šį pažeidimą įvertino itin originaliai – nusprendė, kad V. M. pranešta telefonu apie administracinę teiseną 2020-12-08 ir toks pranešimas apie pradėtą administracinę teiseną yra tinkamas, todėl visa administracinė teisena yra teisėta. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nesuprasti, kad teismo nutartyje aprašomi 2020-12-08, 2020-12-09 policijos pareigūnės telefoniniai skambučiai V. M. negali būti laikomi tinkamu pranešimu nei apie administracinės teisenos pradėjimą, nei apie protokolo surašymą, nei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nes nurodytu skambinimų laiku dar nebuvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas, t. y. nebuvo kaltinimo. Administracinio nusižengimo protokolas V. M. surašytas 2020-12- 14 9.50 val. Protokolo turinys neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyto turinio, nes jame nenurodomas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laikas ir vieta, nors akivaizdu, kad protokolą surašiusiam asmeniui buvo žinoma, kad byla bus išnagrinėta po 10 minučių nuo protokolo surašymo. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas 2020-12-14 10 val. Apeliantui akivaizdu, kad toks procesas pažeidė ir ANK 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises. ANK nenumato galimybės teikti paaiškinimus telefonu ar telefonu nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, ar pranešti apie kaltinimo turinį. Surašant protokolą, kuriame nenurodomas bylos nagrinėjimo laikas ir vieta, bei administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimas nepranešus atsakomybėn traukiamam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą laikytinas šiurkščiu įstatymo pažeidimu, o toks bylos išnagrinėjimas – neteisėtu.

Dėl įrodymų vertinimo

3.9. Apeliantas nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. skundo motyvų apie įvykio vietos apžiūros protokolo turinį neįvertinimas, nenurodant dėl to jokių motyvų ir argumentų, negali būti pripažįstamas tinkamu visų bylos aplinkybių ištyrimu, atitinkančiu ANK 567 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamoje byloje teismas pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, įrodymus vertino pažeisdamas jų vertinimo taisykles, neištyrė visų aplinkybių ir neįvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų, o sprendimą priėmė remdamasis išimtinai tik policijos pareigūnų paaiškinimais. Administracinėje teisenoje yra numatyta teisė teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Pažymi, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Tačiau nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad nei Institucija, nei teismas nebuvo pakankamai aktyvūs, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, nevertino V. M. nurodytų aplinkybių dėl įvykio vietos apžiūros protokolo turinio, netyrė ir kitų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, įrodymus vertino nesilaikydami administracinių nusižengimų teisenos nuostatų (ANK 566, 567, 569 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas neteisėtai nepasisakė dėl skundo motyvo dėl administracinio nurodymo nesurašymo, t. y. realiai neišnagrinėjo skundo.

3.10. Apelianto vertinimu anksčiau nurodytų pažeidimų visuma patvirtina, kad teismas skundžiamą nutarimą (turėtų būti – nutartį) priėmė neteisingai interpretuodamas faktines aplinkybes, neteisingai nurodydamas naujas aplinkybes, nevertindamas įrodymų. Teismas nurodė, jog tarp J. B. personalinės įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovauja V. M. buvo sudaryta žodinė sutartis, kad žemės sklype esantys 6 vagonėliai (kemperiai) bei juose esantys daiktai parduodami kartu su gyvenamuoju namu ir žemės sklypu. Šios nutarimo (turėtų būti – nutarties) išvados teismas nepagrindė jokia teisės norma, leidžiančia konstatuoti juridinių asmenų teisę ūkines operacijas įforminti žodžiu, t. y. nutarimo (turėtų būti – nutarties) motyvai prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog abi tokio neva buvusio žodinio susitarimo šalys yra juridiniai asmenys, tarp kurių bet kokio turto perdavimo – priėmimo sandoriai yra sudarinėjami rašytine forma, todėl jei tarp J. B. personalinės įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvęs susitarimas, jog be gyvenamojo namo su žemės sklypu bus perduodami ir kiti kilnojamieji daiktai – jie būtų buvę aiškiai ir raštu išdėstyti turto perdavimo – priėmimo akte ir toks perleidimas įformintas PVM sąskaita-faktūra. Šio klausimo Plungės apylinkės teismas nenagrinėjo, nors buvo informuotas, jog tarp J. B. personalinės įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Plungės apylinkės teisme vyksta civilinis ginčas, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauja išreikalauti iš svetimo neteisėto J. B. personalinės įmonės valdymo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ natūra kilnojamus namelius, stovinčius adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.

3.11. Skunde teigiama, jog ANK 578 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaroma fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kas šioje byloje gali būti laikytinas nukentėjusiuoju asmeniu. Plungės apylinkės teismas be jokio teisinio pagrindo pripažino J. B. personalinės įmonės nuosavybės teises pagal tariamą žodinį susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių spynas neva išlaužė V. M., todėl byloje be teisėto pagrindo yra priteista žala J. B. personalinei įmonei už vagonėlių, dėl kurių nuosavybės vyksta ginčas teisme, tariamai sulaužytas spynas. Bendras žalos atlyginimo principas yra tai, kad ji atlyginama žalą patyrusiam asmeniui, šiuo atveju toks subjektas byloje nustatytas neteisėtai. Šiuo metu, kaip minėta, Palangos teismo rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareikštas ieškinys dėl savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių gynimo. Šioje byloje teismas konstatuodamas, kad turtas pagal žodinį susitarimą perėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės į J. B. įmonės nuosavybę, peržengė kompetencijos ribas, neteisėtai įsikišo į teisme nagrinėjamą civilinę bylą, kadangi ši teismo nutartis gali turėti prejudicinę reikšmę. Šioje byloje jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenustatyta, jog būtent V. M. išlaužė vagonėlių duris, be to jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenustatyta, kad durų spynos iš viso buvo sulaužytos. Tai, kad V. M. buvo šalia jo įmonei priklausančių namelių, ketino iš jų išsivežti jo vadovaujamai įmonei priklausančio turto, dar nepatvirtina tokių aplinkybių. V. M. neturėjo jokių įrankių, kuriais būtų galėjęs atlikti tokius veiksmus.

3.12. Apeliantas pažymi, jog asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktu įrodymu visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamu duomenų nurodymo aplinkybės bei irodvmų šaltinių patikimumas.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovo advokato G. Dabkevičiaus apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atliekantis Veiklos skyriaus viršininko funkcijas E. D. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-02-25 nutartį.

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas neigia, jog V. M. padarė jam inkriminuotą ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Taip pat nurodo, jog nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą buvo padarytą esminių proceso pažeidimų. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2020-12-14 administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog V. M. padarė ANK 115 straipsnyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl V. M. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Apygardos teismas nenustatė jokių apelianto nurodomų akivaizdžių skundžiamos nutarties trūkumų, kurie galėtų turėti įtakos administracinės bylos nutraukimui. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad V. M. kaltė, padarius ANK 115 straipsnyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

8. ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

9. Nors V. M. savo kaltę dėl tyčinio turto sugadinimo neigia, tačiau jo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Institucijos tyrėja R. V. parodė, kad V. M. surašydama 2020-12-14 administracinio nusižengimo protokolą vadovavosi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Raimundo Galdiko 2020-10-29 nutarimu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta, apklausti įvykio liudytojai bei nustatyta padaryta žala. Nurodė, kad V. M. namelius, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurių užraktus sugadino, pardavė J. B. personalinei įmonei, tačiau praėjus pusei metų po sandorio V. M. sugalvojo atvykti ir pasiimti jam nepriklausančius daiktus (b. l. 46). 2020-12-11 Institucijos tyrėjos R. V. tarnybiniame pranešime dėl administracinės bylos tyrimo nurodyta, kad pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01275-20 dėl tyčinio turto sugadinimo, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariate, buvo pradėta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalies (taip nurodyta tekste) teiseną ROIK 20126701992. Vadovaujantis ANK 578 straipsniu J. B. personalinė įmonė 2020-12-14 nutarimu pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 41). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro R. Galdiko 2020-10-29 nutarime parodyta, kad J. B. personalinei įmonei turėjo būti perduoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palanga, esantys pastatai, statiniai, įrenginiai, sodiniai ir kitokie objektai. Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, buvo pastatyti 6 kilnojamieji gyvenamieji vagonėliai (kemperiai). Šie vagonėliai (kemperiai) buvo pastatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. su pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja V. M., buvo sudaryta žodinė sutartis, kad žemės sklype esantys 6 vagonėliai (kemperiai) parduodami kartu su gyvenamuoju namu ir žemės sklypu. Taip pat pagal žodinę sutartį buvo sutarta, kad vagonėliuose (kemperiuose) ir gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Palanga, esantys daiktai pereis J. B. personalinės įmonei. Pagal sutartį 2018 metais rugpjūčio mėnesį J. B. personalinei įmonei sumokėjus 100000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjai), pardavėja įsipareigoja per 7 dienas po to, kai bus pervesti pinigai, perduoti šios sutarties nuostatas atitinkantį daiktą – šiuo atveju gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , Palanga, žemės sklypą ir sklype esančius daiktus su juose esančiais kilnojamaisiais daiktais. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama V. M., turėjo pasirašyti daiktų perdavimo aktą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktų perdavimo akto nesudarė ir J. B. personalinei įmonei nepateikė. 2019-12-27 E. B.-G. kartu su vyru K. G. atvažiavę prie adresu (duomenys neskelbtini), Palanga esančio namo pastebėjo, kad kiemas pilnas buities daiktų. Privažiavę prie namo kiemo vartų pamatė, kad ant įvažiavimo į kiemą keliuko stovi krovininis automobilis. Kieme prie jų priėjo V. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis liepė patraukti savo automobilį, nes kitaip jis iškvies policiją, nes čia yra dar jo kiemas ir jie atvažiavo į privačią valdą. V. M. paskambino į policiją. E. B.-G. būdama kieme matė, kad iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palanga, į kiemą yra nešami J. B. įmonei priklausantys daiktai. V. M. paklausus, kaip jis pateko į namo vidų jis atsakė, kad čia viskas buvo atrakinta. Priėjusi prie namo durų E. B.-G. pamatė, kad yra išlaužta durų spynos širdelė. Šiek tiek vėliau atvyko policijos pareigūnai. Į įvykio vietą atvažiavo J. B. ir teisininkas D. K.. Kai atvyko policijos pareigūnai, nuėjo apžiūrėti kieme stovinčių 6 gyvenamųjų vagonėlių. Atėję prie vagonėlių pamatė, kad 3 vagonėlių yra išlaužtos durys ir į kiemą išnešti juose buvę įmontuojami baldai – lovos, spintelės, šaldytuvai, minkšti kampai. Buvo pareikalauta, kad V. M. visus daiktus suneštų atgal, tai yra ten, kur jie buvo prieš tai. Visi daiktai, buvę kieme bei krovininiame automobilyje, buvo sunešti į gyvenamojo namo vidų. V. M. ir kartu su juo buvę vyrai išvažiavo. Prokuroras padarė išvadą, kad šie V. M. veiksmai nėra tiek pavojingi, kad būtų galima konstatuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau dėl svetimo turto sugadinimo galbūt yra ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01275-20 ir pateikti bylos medžiagą Klaipėdos AVPK Palangos m. PK spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 115 straipsnį (b. l. 7–11). 2020-01-27 PVM sąskaitoje-faktūroje, serija Nr. SVB 0178942, nurodyta, kad J. B. personalinė įmonė už 73,13 Eur įsigijo 5 spynas (b. l. 13). Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-02-11 sprendime už akių nuspręsta pripažinti ieškovei J. B. personalinei įmonei 2017-07-27 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuo 2018-09-10 nuosavybės teisę į visą pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą turtą – 0,20 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), su šiame žemės sklype esančiu 79,13 m2 ploto pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visais kitais šiame žemės sklype esančiais pastatais, statiniais, įrenginiais, sodiniais ir kitokiais objektais (b. l. 22–25).

10. Aptarti įrodymai patvirtina, jog V. M. 2019-12-27, 15 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini), patekdamas į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, sugadino durų užraktus bei mobilių namelių užraktus, t. y. 5 spynas, taip J. B. personalinei įmonei padarydamas 73,13 Eur dydžio turtinę žalą. Bylos įrodymų visuma patikimai paneigia apelianto teiginį, jog nagrinėjamu atveju jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenustatyta, jog būtent V. M. išlaužė vagonėlių duris ir, kad durų spynos iš viso buvo sulaužytos.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje teismas be jokio teisinio pagrindo pripažino J. B. personalinės įmonės nuosavybės teises pagal tariamą žodinį susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl byloje be teisėto pagrindo yra priteista žala J. B. personalinei įmonei už vagonėlių, dėl kurių nuosavybės vyksta ginčas teisme, tariamai sulaužytas spynas. Su šiais argumentais apygardos teismas negali sutikti. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog minėtų aplinkybių dėl nuosavybės teisių pagal žodinį susitarimą ir šio žodinio susitarimo teisėtumo pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neanalizavo ir atskirai dėl jo nepasisakė. Tačiau teismas, spręsdamas V. M. kaltės dėl ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo klausimą, turėjo teisinį pagrindą minėtomis aplinkybėmis remtis, nes jos jau buvo nustatytos įsiteisėjusiais ir neskundžiamais Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-02-11 sprendimu už akių bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro R. Galdiko 2020-10-29 nutarimu. Nors iš apeliacinio skundo turinio ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šiuo metu tarp J. B. personalinės įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos V. M., Plungės apylinkės teisme iš tiesų vyksta civilinis teisinis ginčas – civilinėje byloje Nr. e2-351-973/2021 UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauja išreikalauti iš svetimo neteisėto J. B. personalinės įmonės valdymo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ natūra kilnojamus namelius, stovinčius adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, o pirmosios instancijos teismas apie tai buvo informuotas, tačiau pažymėtina, jog ANK nėra numatyta galimybė sustabdyti administracinio nusižengimo bylą ir sulaukti rezultato civilinėje byloje, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi tomis aplinkybėmis, kurios yra nustatytos šiuo metu. Be to, civilinis procesas gali trukti ilgą laiką, nes minėtoje civilinėje byloje parengiamasis posėdis numatytas 2021-04-26, o procesinis sprendimas bus priimtas gerokai vėliau.

12. Atmestinas apelianto argumentas, jog skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas. Apeliantas visiškai klaidingai teigia, kad savo procesinį sprendimą teismas grindė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-02-11 sprendimu už akių, kurį priėmė teisėja Vaida Versickė, kuri nagrinėjamoje byloje iš esmės papildė savo civilinėje byloje priimtą sprendimą ir aiškiai neteisėtai susiejo savo civilinėje byloje konstatuotas aplinkybes su šioje byloje nurodytu kilnojamuoju turtu, o tai reiškia, jog teismas buvo šališkas ir turėjo neigiamą išankstinę nuomonę dėl V. M.. Apygardos teismas pažymi, jog apelianto nurodoma teisėja Vaida Versickė apskritai neegzistuoja. Skundžiamą nutartį priėmė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-02-11 sprendimą už akių priėmė teisėja V. R.. Taigi, priešingai nei mano apeliantas, minėtus procesinius sprendimus priėmė dvi skirtingos teisėjos, todėl nėra apelianto nurodomo pagrindo abejoti skundžiamą nutartį priėmusio teismo nešališkumu.

13. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog buvo pažeista V. M. teisė į gynybą, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo surašymą, o jo atstovas advokatas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, ir dėl to buvo padaryti esminiai ANK pažeidimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad jau minėtame 2020-12-11 Institucijos tyrėjos R. V. tarnybiniame pranešime dėl administracinės bylos tyrimo nurodyta, kad tyrimo metu 2020-12-07 19.17 val., paskambinus telefonu V. M. dėl administracinio tyrimo aplinkybių patikslinimo, V. M. pareiškė, kad dar nėra susipažinęs su prokuroro nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, prašė paskambinti kitą darbo dieną, nes tik tada galės daugiau pakomentuoti. 2020-12-08 17.29 val., paskambinus V. M. dėl administracinio tyrimo aplinkybių patikslinimo, asmuo buvo informuotas, kad jam yra pradėta administracinė teisena pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį (turėtų būti – ANK 115 straipsnį) vadovaujantis prokuroro nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01275-20 nutraukimo ir išaiškinta, kad yra padaryta 73,13 Eur dydžio žala J. B. personalinei įmonei. V. M. dėl padarytos žalos nesutiko, informavo, kad šiuo metu vyksta teisminiai procesai teisme dėl įmonės nuosavybės nustatymo. 2020-12-09 18.59 val., tyrėjai paskambinus telefonu V. M. ir pasiteiravus, ar jis planuoja atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai J. B. personalinei įmonei, V. M. pareiškė, kad to tikrai nedarys. Jam buvo išaiškinta, kad jam bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas ir priimamas nutarimas su įpareigojimu atlyginti žalą J. B. personalinei įmonei, kadangi jis nesutiko atlyginti žalos. V. M. su tokiu sprendimu sutiko ir neprieštaravo, jog procesiniai dokumentai būtų jam išsiųsti elektroniniu paštu (b. l. 41). Institucijos apygardos teismui pateiktame atsiliepime pakartotos aptartame 2020-12-11 tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės ir papildomai nurodyta, jog kadangi dėl Lietuvos Respublikoje įvesto karantino rekomenduojama vengti artimo kontakto su pareiškėjais, Klaipėdos AVPK Palangos m. PK Veiklos skyriaus tyrėja R. V. vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo 2020-11-06 Nr. 30-TA-768 dėl „Darbo organizavimo policijos įstaigose, ekstremaliosios situacijos metu paskelbus karantiną, tvarkos aprašo“ VIII skyriaus 41 p., kuriame nurodyta, jog „Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir (ar) nukentėjusiojo (jų atstovų). Proceso dalyviams sutinkant, byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti Institucijos nurodomomis aplinkybėmis dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, todėl sutinka su apylinkės teismo išvada, jog V. M. buvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo surašymą. Pažymėtina, jog Institucijos 2020-12-14 administracinio nusižengimo protokole, grafoje, kurioje nurodomas asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, nurodyta, jog „asmuo su pažeidimu nesutiko, žalos neatlygins, vyksta teisminis procesas“ (b. l. 33), o tai reiškia, jog V. M. buvo žinoma, jog jam yra pradėta administracinio nusižeidimo teisena, kuo jis kaltinamas ir jis turėjo galimybę pasisakyti dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmės bei žalos atlyginimo, ir tai padarė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo perspėtas ir apie tai, jog jam bus surašytas nutarimas ir tam neprieštaravo. Be to, tai, kad apie administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo surašymą jam buvo pranešta telefonu, nesutrukdė jam dėl Institucijos 2020-12-14 nutarimo laiku paduoti skundo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, o iš šio skundo turinio galima spręsti, jog minėtų procesinių sprendimų turinys V. M. buvo gerai žinomas (b. l. 3).

14. Pažymėtina, jog V. M. sutiko, kad administracinio nusižengimo byla Institucijoje būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o manydamas, jog administracinio nusižengimo bylos Institucijoje metu buvo pažeistos ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatytos jo teisės, turėjo galimybę dalyvauti apylinkės teismo posėdyje, kuriame administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta žodinio nagrinėjimo tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, jog apie šio posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tinkamai pranešta – jo vardu 2021-01-05 įteiktas teismo šaukimas (b. l. 43). ANK 577 straipsnio 3 dalyje išdėstyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi pats domėtis proceso eiga, privalo laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Todėl V. M., būdamas tinkamai informuotas, neabejotinai turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje, ginti ir realizuoti savo, jo manymu, pažeistas procesines teises, ir būti išklausytas, tačiau tokia galimybe sąmoningai nepasinaudojo – į posėdį neatvyko ir neprašė jo atidėti. ANK 629 straipsnyje yra išdėstytos nuostatos dėl administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimo teismo posėdyje, tačiau nėra imperatyviai nurodoma apie posėdį informuoti ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, bet ir jo atstovą. Nagrinėjamu atveju skundą dėl Institucijos 2020-12-14 nutarimo padavė V. M., tačiau nei šiame skunde, nei vėliau nebuvo nurodyta, jog administracinio nusižengimo byloje jam atstovaus advokatas, todėl tai, kad apie teismo posėdį buvo informuotas tik V. M., šiuo atveju nelaikytina proceso normų pažeidimu. Be to, norėdamas, kad teismo posėdyje jam atstovautų advokatas, apie posėdžio vietą ir laiką jį galėjo informuoti pats V. M., nes nelogiška, jog atstovas advokatas dalyvautų teismo posėdyje be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žinios, prieš tai su juo nepasitaręs. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog dėl to, kad V. M. atstovas nebuvo informuotas apie teismo posėdį, V. M. per atstovą negalėjo pareikšti nušalinimo teisėjai, tačiau šis argumentas taip pat yra nepagrįstas. ANK 576 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nušalinimus turi teisę pareikšti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo atstovai. Tai reiškia, jog jeigu V. M. norėjo pareikšti nušalinimą teisėjai, tam nebuvo būtinas jo atstovas.

15. Atmestinas ir apelianto argumentas, jog V. M. nepagrįstai nebuvo surašytas administracinis nurodymas. ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta. Atsižvelgiant į tai, jog V. M. kategoriškai atsisakė atlyginti padarytą 73,13 Eur dydžio žalą nukentėjusiajai J. B. personalinei įmonei, Institucija surašyti jam administracinio nurodymo negalėjo, todėl ANK reikalavimų nepažeidė.

16. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021-02-25 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.