Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, Vaidai Banišauskienei, dalyvaujant

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2014 m. spalio 31 d. apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine V. M. metu, tyčia du kartus ranka pastūmė ją į petį ir vieną kartą ranka pastūmė į šoną, tokiu būdu smurtaudamas (stumdydamas) sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir parodė, kad viskas vyko 2014-10-31, vakare, apie 20.00 val., adresu buvo (duomenys neskelbtini). Tada grįžo namo išgėręs. Tai turėjo įtakos elgesiui. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Konfliktas buvo dėl to, kad jis ėjo prie šaldytuvo pasiimti valgyti, o ji neleido, tai jis ją pastūmė ir sudavė, bet nesmarkiai. Pradžioje ją pastūmė du kartus viena ranka į petį. Ji pasitraukė ir tada trečią kartą užstojo. Tada jis jai bakstelėjo į šoną su delnu. Tai padarė tyčia, tačiau tai nebuvo smūgis. Jei tai būtų buvęs smūgis, tai ji būtų nukritusi. Bet nenukrito. Nematė, ar ji buvo susiėmusi iš pilvo, bet ji nešaukė. Sugyventinės iš tikrųjų nemušė, tik stumtelėjo. Ji neverkė, nerėkė, kad jai skauda. Ji nuo smūgių nenukrito, nebuvo jie skausmingi, į veidą jai nepataikė. Sugyventinė tik atvykusiems policininkams sakė, kad ją stumdė ir mušė. Nežino, kodėl ji taip sakė. Anksčiau nebuvo tokių konfliktų. Kartu gyvena jau 14-15 metų kaip sugyventiniai. Kalbėjosi po įvykio, sakė, kad gailisi, prašė jos, kad atleistų. Ji atleido. Anksčiau tokių incidentų nebuvo, nereikėjo nei karto įsikišti policijai. Konfliktas iš tikrųjų įvyko dėl to, kad jis norėjo valgyti, bet ji neleido jam atidaryti šaldytuvo ir sakė eiti jam valgyti ten, kur gėrė.

Nukentėjusioji V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sugyventinis prieš dvi savaites išėjo į polikliniką ir negrįžo, tačiau spalio 31 dieną jis paskambino ir pasakė, kad nori pasiimti kažkokius daiktus. Atėjo namo, buvo gerokai išgėręs. Prašė duoti valgyti, bet ji pasakė, kad eitų valgyti ten, kur gėrė. Tai jis ėmė ją stumdyti ir vieną kartą į šoną sudavė. Jis ją stumdė prie šaldytuvo su rankom. Pastūmė du kartus. Su ranka į petį stūmė du kartus. Tai buvo ne smūgiai, o pastūmimai. Stūmė ją su vyriška jėga, nors pasekmių po stumdymų nebuvo. Skaudėjo tik tuo stūmimo metu, tada juto skausmą, kraujosruvų nebuvo. Po to jis į šoną su ranka jai sudavė. Tai galėjo būti ir kumštis. Buvo didelis stumtelėjimas, bet ne smūgis. Davė ne iš jėgos. Stūmė į šoną, bet mėlynės neliko. Neskaudėjo nei po įvykio, nei kitą dieną. Skambino po to, kai sugyventinis nutraukė karnizą, nes išsigando, galvojo, kad jis jai duos ir su tuo karnizu. Bet po to jis aprimo. Kai jis ją stumdė ji buvo atsitrenkusi į stalą, į dujinę viryklę. Tokių atvejų anksčiau nėra buvę. Po įvykio sugyventinis jai pasakė, kad gailisi, tai ji sutiko jam atleisti. Sutinka su juo susitaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo paties, nukentėjusiosios parodymų, yra įrodyta ir baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

Nukentėjusiosios V. M. protokole – pareiškime nurodyta, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis ją stumdė, trenkė vieną kartą į šoną, tuo sukėlėjai skausmą. (b.l. 2).

2014-10-31 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad policijoje buvo gautas pranešimas iš V. M., kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis ją stumdė, naudojo psichologinį smurtą (b.l. 4-7).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3157 nurodyta, kad 2014-10-31 21.23 val. užfiksuotas V. R. girtumas 1,83 promilės. (b.l. 16)

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto su sugyventine V. M. metu tyčia ją stipriai pastūmė į petį bei šoną rankomis. Dėl stipraus pastūmimo, nors tai nebuvo smūgis, kaip nurodė pats kaltinamasis bei nukentėjusioji, ji iškart pajautė skausmą. Skausmą patyrė ir dėl to, kad pastumta atsitrenkė į stalą ir dujinę viryklę. Tai, kad V. R. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad sugyventinę pastūmė žodinio konflikto metu, kai jos atžvilgiu tuo metu išsakė dar ir eilę nepagarbių žodžių, stūmė ne vieną, o tris kartus, visi pastūmimai ir ypatingai trečias į šoną, buvo pakankamai stiprūs, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš sugyventinę, dėl to, kad ji trukdo jam pasiimti iš šaldytuvo maisto ir tai rodo, kad stumdamas turėjo tikslą ir siekė, jeigu ne sužaloti, tai bent jau sukelti fizinį skausmą, kas ir yra nustatyta, nukentėjusiajai savo sugyventinei, kad ji daugiau jam nebetrukdytų. Nustatytas veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais (pastūmimu) siekė. Nustatytus padarinius (sukeltą fizinį skausmą) objektyviai įrodo nustatytas pastūmimų stiprumas, jų skaičius, pobūdis. Todėl, įvertinus dar ir tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji V. M. yra sugyventiniai, bendrai gyvena jau keliolika metų neįregistravę santuokos, kas reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Tačiau teismas iš kaltinimo šalina tą inkriminuotą kaltinamajam aplinkybę, kad jis smogė vieną kartą nukentėjusiajai į šoną bei tokiu būdu ją mušė, nes, kaip nustatyta, tai buvo ne smūgis, o tik stiprus pastūmimas.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas V. R. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kadangi nustatyta, kad kaltinamasis V. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, ši jam jokių pretenzijų nereiškia, turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta, kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, jis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei įvertinęs visas šias aplinkybes sprendžia, kad esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo procese, gali būti priteisiamos tik iš kaltu pripažinto kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.), tai šiuo atveju jos nepriteistinos, nes kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja V. M. BK 38 str. 1 d. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese kaltinamąjį, darbui apmokėti iš V. R. nepriteisti.

Išaiškinti V. R., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.