- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- AN2-8-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01104-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. A.
- Institucija
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinė Neringos pasienio užkarda
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas, kuriuo I. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 406 straipsnio 3 dalį 140 Eur dydžio bauda už tai, kad nuo 2021 m. birželio 20 d. 23.50 val. iki 2021 m. birželio 21 d. 01.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, valdė katerį „(duomenys neskelbtini)“ neturėdamas galiojančio vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomo patvirtinimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto (redakcija nuo 2021 m. birželio 1 d.) reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas I. A. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį jam nutraukti.
2.1. Apeliantas nurodo, kad jo skundą išnagrinėjo ne Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, o kažkodėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, nors pažeidimas, jei jis toks buvo padarytas, buvo padarytas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administruojamoje teritorijoje, kaip nurodyta ir pareigūnės V. R. surašytuose protokole ir nutarime. Su kateriu atplaukė jūra nuo (duomenys neskelbtini), todėl teritorija (jūra) toje (duomenys neskelbtini) pusėje tikrai negali priklausyti (duomenys neskelbtini) savivaldybei.
2.2. Apeliantas nurodo, kad 2021 m. birželio 20 d., apie 23.50 val., jis tikrai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje vairavo savo draugo motorinį pramoginį katerį „BRIG FALKON“, kadangi tokią teisę jam suteikia B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomas, kurį 2013 m. lapkričio 22 d., po kvalifikacinių egzaminų išlaikymo, jam neterminuotai išdavė Lietuvos saugios laivybos administracija. Tuo pačiu metu jam buvo išduotas ir diplomo patvirtinimo dokumentas, jo galiojimo laikas buvo nurodytas iki 2018 m. lapkričio 23 d. Todėl jis pagrįstai ir teisėtai valdė motorinį pramoginį katerį, kadangi pats diplomas jam buvo išduotas neterminuotam laikui.
2.3. Apeliantas nurodo, kad jam nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo surašytas už tai, kad neturėjo galiojančio vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomo patvirtinimo, o tai netapatinga tam, kad jis neturėjo teisės vairuoti vidaus transporto priemonę. Kad asmuo vairuoja vidaus vandenų transporto priemonę neturėdamas galiojančio vidaus vandenų transporto specialisto diplomo patvirtinimo, tokia veika nėra nurodyta ANK 406 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Apeliantas teigia, kad nutarime nėra akcentuota, kad jis neturi teisės vairuoti vidaus vandens transporto priemones, tai yra tokia jo teisė neginčijama, nes jis turi tam neterminuotą diplomą. Todėl ANK nesant nurodytos veikos, kad baudžiama už vidaus vandenų transporto priemonės vairavimą neturint diplomo patvirtinimo, jis nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas 140 eurų bauda.
2.4. Siekiant išspręsti praktikoje šiuo klausimu kylančius neaiškumus, 2020 m. birželio 26 d. buvo pakeista Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija, kur jau numatytas terminas ,,turinčius galiojančius dokumentus“, to ankstesnėje redakcijoje nebuvo. Todėl, apelianto nuomone, priėmus šį Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimą, turėjo būti inicijuotas ir ANK 406 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kur taip pat turėtų būtų akcentuojama apie galiojančių dokumentų turėjimą. Palikdamas galioti VSAT prie VRM Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos nutarimą, teismas neatsižvelgė į ANK 406 straipsnio 3 dalies dispoziciją, kad joje nėra tokios administracinio nusižengimo veikos, kuri nurodyta surašytame nutarime, o vadovavosi 2016 m. vasario 1 d. Lietuvos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-32 (1.5 E) patvirtintomis „Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatais“.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto I. A. apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliota atstovė J. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jo skundą turėjo nagrinėti ne Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, bet Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, nes pažeidimas, jei jis toks buvo padarytas, buvo padarytas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administruojamoje teritorijoje.
7. ANK 622 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą.
8. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas buvo surašytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardoje. Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 194 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 19.3 papunktį, Pagėgių pasienio rinktinė VSAT funkcijas įgyvendina pasienio ruože prie valstybės sienos su Rusijos Federacija ir Latvijos Respublika, teritorinėje jūroje, jos priekrantėje, jūrų ir veiklos teritorijoje esančiuose oro uostuose, Kuršių mariose.
9. Remiantis teismų praktika, ANK 622 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti jog ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą, turi būti vertinama sistemiškai kartu su kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis administracinių nusižengimų bylų teismingumo taisykles. ANK 628 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, kad apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal nusižengimo padarymo vietą. Bendroji taisyklė sutampa ir su teismų veiklų teritorijomis. Teismingumo taisyklės reguliuoja bylų paskirstymo teismams tvarką, o teismų veiklos teritorijos skirtos reguliuoti teismų darbo krūvius. Pažymėtina, kad institucijų buvimo vieta yra siejama ne tik su institucijų buveine, bet ir su institucijos jai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo (veiklos) teritorija bei administracinio nusižengimo padarymo vieta. Vadovaujantis ANK 622 straipsnio 1 dalimi, skundus dėl ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų priimtų nutarimų nagrinėja apylinkės teismai. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto I. A. skundą dėl institucijos nutarimo išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė Klaipėdos apylinkės teismas, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės veiklos teritorija sutampa tiek su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmų, tiek su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų veiklos teritorija, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas funkcinis teismingumas, kadangi skundą išnagrinėjo tokius skundus turintis teisę nagrinėti apylinkės teismas. Kartu pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas I. A. dalyvavo teismo posėdyje, turėjo ir atstovą advokatą, teismui joks motyvuotas prašymas dėl teismo nušalinimo ar teismingumo pareikštas nebuvo. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta.
10. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vidaus vandenų transporto priemonės vairavimas neturint galiojančio diplomo patvirtinimo neužtraukia atsakomybės pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį, kadangi tokia veika nenustatyta įstatyme ir nėra tapati teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones turėjimui.
12. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vidaus vandenų transporto specialistai – specialų pasirengimą darbui vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose bei atitinkamus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai. Šio Kodekso 2 dalyje numatyta, kad motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys: 1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, bei plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai; 2) vadovaujantys vidaus vandenų transporto specialistai, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone; 3) asmenys, turintys budinčiojo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone.
13. Pažymėtina, kad teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje turi asmenys, turintys vidaus vandenų transporto specialisto laipsnį, arba asmenys, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą.
14. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas I. A. turi pirmos grupės laivo kapitono laipsnį ir tai patvirtinantį B grupės vidaus vandenų transporto specialisto diplomą, išduotą 2013 m. lapkričio 22 d., jis išduodamas neterminuotam laikotarpiui, ir kurį pateikė administracinio nusižengimo bylos įrodymų rinkimo etape. Tačiau I. A. jokio kito dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones (motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo, jūrinio laipsnio diplomo, B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimo) neturėjo.
15. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja ir vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Transporto saugos administracija.
16. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto specialistų laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 3-479 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto specialistų laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 2 punkte numatyta, kad B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomai, diplomų patvirtinimai ir B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimai taip pat galioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotuose žvejybos laivuose, kurių maksimalus ilgis, nurodytas laivo dokumentuose, mažesnis negu 24 metrai ir kurie plaukioja pakrančių plaukiojimo rajone, bei Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotuose vidaus vandenų laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose, kurie plaukioja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje. Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio suteikimas patvirtinamas išduodant B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomą (1 priedas), diplomo patvirtinimą (2 priedas) arba B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimą (3 priedas).
17. Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3-32(1.5 E) „Dėl Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Laivavedžių rengimo nuostatai) 65 punkte numatyta, kad B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomai galioja neterminuotai, o diplomų patvirtinimai ir B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimai galioja 5 metus nuo išdavimo datos. Laivų kapitonai ir vadovaujantieji specialistai darbui laivuose privalo turėti galiojančius B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus, o laivų eiliniai įgulos nariai – galiojančius B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus.
18. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo aptarta, I. A. neterminuotam laikotarpiui suteiktas pirmos grupės laivo kapitono laipsnis ir išduotas tai patvirtinantis B grupės vidaus vandenų transporto specialisto diplomas, tačiau šio diplomo patvirtinimas, išduotas kartu su diplomu, galiojo tik iki 2018 m. lapkričio 23 d. Įvykio metu I. A. neturėjo dokumento, patvirtinančio įgytos vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijos. Šiuo atveju dokumento, patvirtinančio įgytą vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikaciją, neturėjimas ir nesuteikia teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones. Pažymėtina, kad teisę plaukioti laivais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje turi asmenys, turintys B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomą su diplomo patvirtinimu, arba B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimą.
19. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad I. A. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, jo kaltė, padarius ANK 406 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.
20. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį nepakeistą ir I. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.