Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo Š. B. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo

Š. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams. Remiantis BK 64 str. 3 d., bausme, iš dalies sudedant, vadovaujantis BK 65 str. nustatytomis bausmiu keitimo taisyklemis, subendrinta su Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2006 gegužes 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausme laisves atemimas vieneriems metams dviem menesiams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintoji bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2006 liepos 18 d. nuosprendžiu už veika, numatyta BK 178 str. l d. paskirtaja bausme ir galutine bausme paskirta laisves atemimas vieneriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

I bausmes laika iskaitytas laikas, išbutas laikiname sulaikyme 2006 liepos 17 d. (viena diena) bei pagal Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2006 liepos 18 d. nuosprendi atliktos bausmes dalis.

Iš Š. B. I. V. priteista 54 Lt turtines žalos atlyginimui ir 500 Lt neturtines žalos atlyginimui.

Š. B. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje pagrobe svetima turta iš asmens drabužiu, o butent, 2006-05-17 apie 17.45 val., „Gerosios Vilties“ transporto sustojime, esanciame prie Savanoriu pr. 64 namo, Vilniuje, iš nepilnamecio E. V. praše pinigu, jam atsakius neigiamai, pasivede ji atokiau prie Vandentiekio g. 44 namo, Vilniuje ir iš galines kelniu kišenes ištrauke pinigine, iš kurios pagrobe 104 litus, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta 178 str. 2 d..

Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendi, atideti bausmes vykdyma, paskiriant ipareigojima gydytis nuo narkomanijos, o taip pat priimti pateikiamus dokumentus ir juos išnagrineti; išreikalauti ir prijungti prie nagrinejamos bylos apeliaciniame skunde pamineta Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo baudžiamaja byla Nr. 1-1056-468/05, kurioje priimtas 2006 liepos 18 d. nuosprendis, paskirti Š. B. stacionaria psichiatrine ekspertize.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2006-11-30 d. kaltinamaji akta baudžiamojoje byloje Nr.10-2-370-06 Š. B. gavo nepilna, nes jame akivaizdžiai truksta dalies Š. B. paaiškinimu ir del to negali buti tiksliai nustatytos faktines bylos aplinkybes, del to gali buti neteisingai kvalifikuota veika. Taip pat jis negavo šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio, be to, jis geranoriškai jau atlygino padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas turejo pateikti jam paminetus dokumentus, bet nepateike.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad yra pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindai (Lietuvos Respublikos BPK 328 str.), nes: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas (netinkamas BK bendrosios dalies normu taikymas yra tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma, esant pagrindui ja taikyti, arba pritaikoma kuri nors iš BK bendrosios dalies normu nesant jos taikymo salygu, arba pritaikoma ne ta norma, kuria reikejo pritaikyti (BPK 328 str. l p., 369 str. 2 d., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. Nutarimo Nr. 53 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias bylu procesa apeliacines instancijos teisme“ (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2000 m. birželio l6 d. nutarimo Nr. 26 aktuali redakcija) 16 p.); 2) neteisingai paskirta bausme (savo rušimi ir dydžiu paskirta bausme yra aiškiai per griežta); 3) nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu (teismas neatsižvelge i bylos aplinkybes, kurios galejo iš esmes paveikti teismo išvadas, baudžiamojo istatymo pritaikyma ir bausmes paskyrima); 4) netinkamai išspresti kiti nuosprendžio klausimai.

Apeliantas Š. B. teigia, kad yra aplinkybiu, del kuriu teismas turi švelninti nuosprendi ir kad šiuo konkreciu atveju bausmes tikslai bus pasiekti ir be realaus laisves atemimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal BK 37 str. Š. B. gali buti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, nes del padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko bei kitu nusikaltimo požymiu ypatumu veika turi buti pripažistama mažareikšme (ypac, jeigu butu tiksliai nustatytos faktines bylos aplinkybes).

Be to, nuteistasis Š. B. pažymi, jog remiantis BK 75 str. l d., teismas gali atideti paskirtos bausmes vykdyma, kad 75 str. 2 d., nustato, kad atidedamas bausmes vykdyma, teismas paskiria nuteistajam viena ar kelis iš minetoje straipsnio dalyje nurodytu ipareigojimu, kuriu vienas yra gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerines ligos, kai nuteistasis sutinka (6 p.).

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad Š. B. atlygino padaryta turtine žala, atsipraše nukentejusio asmens. LR BK 59 str. 2 d. nustato, jog teismas gali pripažinti atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis ir kitas, šio straipsnio l dalyje, nenurodytas aplinkybes.

Apeliaciniame skunde Š. B. nurodo, kad, nuosprendyje visiškai neatsižvelgta i tai, kad veikos buvo daromos del ligos, kad Š. B. yra priklausomas nuo narkotiku, kad jis gydesi ir nori gydytis nuo narkomanijos. Pirmosios instancijos teismas neteisetai ir nepagristai atmete prašyma prijungti prie bylos dokumentus: VŠI Vilniaus universiteto vaiku ligonines filialo Vaiku raidos centro išraša iš medicinines dokumentacijos, VŠI Respublikines universitetines ligonines Vaiku raidos centro išraša iš ligos istorijos, Vilniaus m. psichologines pedagogines tarnybos rašta, pakartotinio tyrimo anketa, Vilniaus m. psichologines pedagogines tarnybos pažyma, 2006-10-25 d., medicinini pažymejima Nr. 521, teismo posedžio protokola baudžiamojoje byloje Nr. lA-862 2006 m. (Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2006 liepos 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-1056-468/05), iš kuriu matyti, kad Š. B. gydesi, t.y. buvo psichiatru iskaitoje, 2003-03-06 buvo irašytas i Vaiku psichiatrijos stacionaro eile, bei, kad specialiste gydytoja V. A. pateike teismui pažyma (minetoje baudžiamojoje byloje, b.l. 103) ir teismo posedžio metu tvirtino, kad stebejima turi atlikti specialistai. Š. B. motina buvo gydoma nuo psichikos susirgimo, i ka, apelianto nuomone, teismas privalo atsižvelgti. Veiksmai, už kuriuos yra nuteistas Š. B. , yra ligos - priklausomybes pasekme.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2006 liepos 18 d. nuosprendžio, Š. B. nepadare jokio nusikaltimo.

Taip pat teismas turintis išreikalauti ir prijungti prie nagrinejamos bylos Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo baudžiamaja byla Nr. 1-1056-468/05, kurioje priimtas 2006 liepos 18 d. nuosprendis paskirti Š. B. stacionaria psichiatrine ekspertize ir kreiptis i specialistus del rekomendacijos del jo gydymo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Š. B. gali buti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal BK 38 str. l d..

Be to, Š. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu neturejo gynejo ir negalejo tinkamai realizuoti savo teisiu i gynyba, kadangi Š. B. nebuvo tinkamai išaiškintos BPK 44 str. 8 d., BPK 45 str., 50 straipsnio l, 2 d., nustatytos teises ir nebuvo užtikrinta galimybe jomis pasinaudoti. Šie pažeidimai - teises tureti gyneja atemimas ir kitu teisiu suvaržymas ikiteisminio tyrimo metu - turejo itakos nuosprendžio teisetumui ir pagristumui. Pirmosios instanci­jos teismas neištyre esminiu bylos aplinkybiu, gynejo dalyvavimo neužtikrinimas turi buti laikomas esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad aukšciau išdestytu aplinkybiu ikiteisminio tyrimo pareigunas neištyre, jos nebuvo ištirtos ir teismo posedžio metu. Apeliacines instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti turincius esmines reikšmes teismo išvadoms irodymus.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir nuteistojo gyneja praše apeliacini skunda patenkinti, prokuroras praše apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo Š. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuosprendis, kuriuo Š. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 179 str. 2 d., nera naikintinas, nors kaltinamajame akte galejo buti praleista dalis Š. B. ikiteisminio tyrimo metu duotu paaiškinimu, nes tai itariamajam netrukde suprasti kaltinimo, kadangi Š. B. pats dave kaltinamajame akte praleistus paaiškinimus. Be to, pareikšta kaltinima visapusiškai patikrina teismas ir kaltinamasis turi galimybe nuo jo gintis, i visus pažeidimus atkreipti teismo demesi, ir tik teismas, ištyres visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuoja ar padaryta nusikalstama veika, ar ne. Pažymetina, kad Š. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai yra byloje, todel manytina, kad teisme galejo buti tiksliai nustatytos faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikuota veika.

Nors nuteistasis Š. B. neigia iš galines nukentejusiojo E. V. kelniu kišenes ištraukes pinigine, iš kurios pagrobe 104 litus, šia nuteistojo versija paneigia byloje esanciu irodymu visuma.

Kolegija atmeta Š. B. pirmosios instancijos teismo metu duotus parodymus, kad kai jis apie 2006-05-17 papraše nukentejusiojo E. V. pinigu (b.l. 123), nukentejusysis pats ištrauke ir padave savo pinigine, o jis paeme iš pinigines pinigu, dali paimtu pinigu gražino, nes jo parodymai buvo nenuoseklus – ikiteisminio tyrimo metu, itariamojo apklausos metu 2006 07 17 Š. B. teige (b.l. 51), kad mineto nusikaltimo nedare, o E. V. apkalbejo ji, tikriausiai, kad jo nemegsta. Ta pacia diena itariamojo papildomos apklausos protokole (b.l. 53-54) jis teige, kad pas nukentejusiji E. V. rankose pamate papke ir papraše ja parodyti. Edgaras jam dave papke. Atidares papke jis pamate tamsios spalvos pinigine, kurioje rado apie 150 Lt. Iš pinigines paeme 100 Lt kupiura ir metaliniu monetu ir kartu su D. C. nuejo. Veliau (b.l. 54) pasidalino pinigus, - 50 Lt Darjuš ir 54 Lt sau. Akistatos su liudytoju D. C. (b.l. 61) metu Š. B. parode, kad kai pavoge pinigus, buvo vienas ir pavogtu pinigu su D. C. nesidalino. Taip pat Š. B. parodymai prieštarauja nuosekliems nukentejusiojo E. V. parodymams (b.l. 13-15, 124), bei nukentejusiaja pripažintos I. V. parodymams apie tai, ka jai 2006-05-17 papasakojo sunus (b.l. 24-26, 124). Teisminio nagrinejimo metu nukentejusysis E. V. parode, kad 2006-05-17 jis su draugu T. Z. susitiko Gerosios Vilties transporto sustojime, nes ruošesi eiti pirkti telefona. Sustojime buvo ir kaltinamasis Š. B. bei D. C. . Kaltinamasis jo papraše pinigu, jis taip pat praše T. Z. , šis pažadejo atnešti pinigu iš namu, todel visi paejo Vandentiekio g.. Belaukiant T. Z. , Š. B. pamate jo kelniu kišeneje pinigine, išeme ja, o iš jos išeme 104 Lt pinigu bei ivairius kitus daiktus - banko korteles, pažymejima, asmens kortele, taciau šiuos daiktus paliko ant suoliuko, o pinigus pasieme. Veliau dali pinigu – 50 Lt jam atidave Š. B. motina, iš kuriu 30 Lt kaltinamasis pasieme sau, o jam atidave 20 Lt. Kaltinamasis jo atžvilgiu fizinio poveikio nenaudojo.

Apylinkes teismas tinkamai ištyre kitus byloje esancius irodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Š. B. negavo šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio. Tai nelaikytina kasatoriaus teisiu pažeidimu, nes iš byloje esanciu duomenu ir pirmosios instancijos teismu protokolu matyti, kad Š. B. turejo žinoti koks subjektas reiškia ieškini ir kokio dydžio, nes tai buvo nurodyta kaltinamajame akte (b.l. 105), taip pat, kam yra padaryta žala. Š. B. nebuvo atimta teise duoti paaiškinimu del civilinio ieškinio esmes, jis žinojo tiek apie civilinio ieškinio pareiškima, tiek apie jo dalyko patvirtinima tolesnio proceso metu.

Apelianto argumentai del jo nusikalstamu veiksmu mažareikšmiškumo atmestini. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnio nuostatomis, padares nusikaltima asmuo gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu del padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitu nusikaltimo požymiu ypatumu veika pripažistama mažareikšme. Taciau atleisti nusikaltima padariusi asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes del nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teise, o ne pareiga. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenu, Š. B. nusikalto veikdamas tiesiogine tycia. Jis iš galines kelniu kišenes ištrauke pinigine, iš kurios pagrobe 104 litus. Šiuo atveju didesni nusikalstamos veikos pavojinguma visuomenei rodo ne pagrobto turto verte, o kvalifikuojantis vagystes požymis, t.y., kad svetimas turtas pagrobtas iš asmens drabužiu (kišenvagyste). Todel ivertinus nusikalstamos veikos pobudi, tycios kryptinguma, tikslus ir motyvus, kolegija konstatuoja, kad apelianto nusikalstamus veiksmus negalima pripažinti mažareikšmiais.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Š. B. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, taip pat i Š. B. asmenybe, jo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nebuvima.

Iš bylos duomenu matyti, jog teismo posedžio metu nuteistasis Š. B. buvo pasiruošes atlyginti likusia dali turtines žalos, t.y. 54 Lt (b.l. 123) ir iki bylos išnagrinejimo apeliacines instancijos teisme, nuteistojo motina atlygino nukentejusiajai šia dali turtines žalos (b.l. 130). Tai reiškia, kad Š. B. visiškai atlygino padaryta turtine žala ir ši aplinkybe pripažistama lengvinancia nuteistojo atsakomybe, taciau ji, atsižvelgiant i pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmes dydi, neitakoja bausmes dydžio tiek, kad butu galima ji mažinti.

Nuteistasis Š. B. padare tycini apysunki nusikaltima (BK 11 str. 3 d., 178 str. 2 d.), 3 kartus teistas, tame tarpe 2 kartus prieš padarant nusikalstama veika, už kurios padaryma yra nuteistas ir kuria ivykde praejus 12 dienu po teismo priimto nuosprendžio (b.l. 60, 81-82, 74-79, 72-73), nusikalstama veika padare neišnykus ankstesniam teistumui, taip pat buvo baustas administracine tvarka (b.l. 69-70). Pirmosios instancijos teismas paskyre laisves atemimo bausme, žymiai mažesne nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos tos bausmes rušies vidurkis.

Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma paprastai skiriama laisves atemimo bausme. Nuteistasis Š. B. nusikaltima padare neišnykus teistumui, todel jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir jam pagristai paskirta laisves atemimo bausme. Š. B. teismas jau yra skyres su laisves atemimu nesusijusia bausme (laisves apribojima (b.l. 81-82, 74-79)), taciau ir po to nuteistasis išvadu nepadare, nenorejo paklusti istatymu reikalavimams. Iš bylos ir apeliacinio skundo matyti, kad Š. B. yra priklausomas nuo narkotiku, bet jis gydesi ir nori gydytis nuo šios priklausomybes. Š. B. nedirba, nesimoko, nevedes, yra registruotas darbo biržoje. Ivertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvada, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti tik paskiriant laisves atemimo bausme.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dali asmeniui, nuteistam laisves atemimu už viena ar kelis nesunkius ar apysunkius tycinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmes vykdymas gali buti atidetas nuo vieneriu iki treju metu tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Del teismu praktikos atidedant paskirtuju bausmiu vykdyma” 5 punkte, svarstydami bausmes vykdymo atidejimo klausima ir spresdami, ar bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, teismai turi atsižvelgti i visas bylos aplinkybes: turi ivertinti nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, išsiaiškinti nusikaltimo motyva ir tikslus, kaltininko asmenybe, ivertinti jo atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes. Ypac svarbu tokiais atvejais ivertinti kaltininko asmenybe, nes butent tai ir lemia, kad butu pasiekti tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai Š. B. netaike BK 75 str. ir neatidejo jam paskirtosios bausmes vykdymo. Vienas bausmes tikslu, numatytu BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra paveikti asmenis, kad jie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu. Kaip matyti iš aukšciau išdestyto, ankstesniais nuosprendžiais apeliantui paskirtos švelnesnes bausmes neužtikrino bausmes tikslu, nes jis vel pažeide istatymus, todel nera pagrindo manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Tai, kad teismas atidedamas bausmes vykdyma paskiria nuteistajam viena ar kelis iš šiu šioje dalyje nurodytu ipareigojimu, kuriu vienas yra gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerines ligos, kai nuteistasis sutinka (6 p.), atsižvelgus ir i tai, kad nuteistasis jau gydesi nuo narkomanijos (b.l. 91, b.l.), bet po to, kai Vilniaus m. antrojo apylinkes teismo 2006 m. liepos 18 nuosprendžiu jam buvo paskirta reali laisves atemimo bausme, taciau teigia (b.l. 136), kad priklausomybe išliko, taip pat nera pakankamas pagrindas taikyti jam bausmes vykdymo atidejima.

Atsižvelgiant i išdestyta, kolegija konstatuoja, kad Š. B. paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme. Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmes: nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Š. B. gali buti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal BK 38 str. l d., taciau nuteistasis nuo bausmes šiuo pagrindu atleistas negali buti, nes pagal BK 38 str. 2 d. recidyvistas BK 38 str. l d. numatytais pagrindais negali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes. Apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu Š. B. negalejo tinkamai realizuoti savo teisiu i gynyba, kadangi Š. B. nebuvo tinkamai išaiškintos BPK 44 str. 8 d., 50 straipsnio l, 2 d., nustatytos teises ir nebuvo užtikrinta galimybe jomis pasinaudoti, nepagristas, kadangi iš bylos, t.y. 2006 liepos 17 d. itariamojo sulaikymo protokolo (b.l 43), teises tureti gyneja išaiškinimo protokolu (b.l. 47, 48), pranešimo apie itarima (b.l. 50), protokolo del gynejo atsisakymo (b.l. 60), matyti, kad minimos teises ikiteisminio tyrimo metu jam buvo išaiškintos. Taip pat byloje nera duomenu, kad jomis nebutu leista pasinaudoti. Apeliaciniame skunde Š. B. nurodo, kad, nuosprendyje visiškai neatsižvelgta i tai, kad jis yra priklausomas nuo narkotiku, taciau ši aplinkybe neduoda pagrindo švelninti bausmes. Byloje yra duomenu (b.l. 88), kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato kriminalines policijos nusikaltimu tyrimo skyrius buvo pateikes Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus skyriui užduoti atlikti psichiatrini tyrima bei atsakyti i klausima ar tikslinga Š. B. skirti psichiatrine ekspertize ir buvo gauta specialisto išvada (b.l. 89), kad Š. B. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertize. Be to, apeliaciniame skunde ivardinta liga – priklausomybe nera pakankamas pagrindas švelninti nuosprendi.

Esant tokioms aplinkybems, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

nuteistojo Š. B. apeliacini skunda atmesti.