Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, ruošdamasi nagrinėti A. T. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 3 d., kuriame nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 22 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepilnamečio T. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 4 p. (veika dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo ar turint tikslą jas platinti). Cheminio tyrimo išvadoje Nr. 11-1741(15) konstatuota, kad tirti pateiktose augalinės kilmės medžiagose yra rasta sintetinio kanabinoido. Tirti pateiktoje trintuvėje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad už sūnaus įvykdytą pažeidimą atsako jo motina A. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 3 d. numatyta tėvų ar globėjų (rūpintojų) administracinė atsakomybė už nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti, taip pat narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo.

Taigi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 3 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti, arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. vasario 10 d. protokole Nr. 23P-51023667-16 aprašyta pažeidimo fabula nėra aiški ir tiksli. Minėtame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, aprašyti cheminio tyrimo išvados Nr. 11-1741(15) rezultatai, tačiau jame nėra nurodyta nė vienos iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 3 d. įtvirtintų alternatyvių veikos sudėties požymių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (2008-01-30 nutartis byloje Nr. N756-135/2008). Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.

Teismo nuomonė, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neteisingai todėl, kad jame nenurodytos esminės faktinės veikos aplinkybės, atitinkančios administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 3 d., sudėties požymius ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Vertindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovados pareigūno parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismas konstatuoja, kad pats teismas aukščiau aptarto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumo pašalinti negali, jis laikytinas esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-1627-540/2016 grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Kadangi byloje galimai padaryto pažeidimo padarymo data nurodyta 2015 m. rugpjūčio 27 d., todėl grąžinant bylą institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, kas gali užtrukti, ko rezultate gali sueiti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl yra pagrindas pratęsti administracinio teisės pažeidimo kodekso 35 str. numatytą administracinės nuobaudos skyrimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.1.-1627-540/2016 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovadai – administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminą A. T. pratęsti 1 m. (vieneriems metams), šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.