- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 1-30-446/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00475-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- D. E.
- Kaltinamasis
- I. M.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1988 m. liepos 22 d. Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, neturinti pastovios gyvenamosios vietos, laikinai gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji I. M. (nusikalstamos veikos padarymo metu buvusi E.) 2012 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, (duomenys neskelbtini) , iš gyvenamojo namo, priklausančio D. E., pagrobė svetimą, D. E. priklausantį turtą – du auksinius žiedus bendros 800 Lt vertės, batus 150 Lt vertės, striukę 110 Lt vertės, tuo padarydama nukentėjusiajai D. E. 1060 Lt turtinę žalą.
Kaltinamoji I. M. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. vasarą dar nebuvo išsituokusi su savo sutuoktiniu A. E., gyveno jo močiutės namuose. Liepos mėnesį atšventė jos gimtadienį anytos D. E. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir kurį laiką liko tuose namuose pagyventi. Dabar ji negalinti paaiškinti, kodėl ji sugalvojo ir pavogė anytai priklausančius daiktus – auksinius žiedus, striukę ir basutes. Žiedus ji užstatė Akmenės lombarde, striukę ir basutes pati nešiojo. Su D. E. nurodytomis daiktų kainomis ji sutinka, civilinį ieškinį pripažįsta, nes iki šiol nėra atlyginusi D. E. padarytų nuostolių – iš pradžių ji neturėjusi lėšų, po to ji išvažiavusi į užsienį, kur nelegaliai dirbusi aukle, tačiau pametusi D. E. nurodytą sąskaitos numerį ir negalėjusi pinigų pravesti. Šiuo metu ji teturinti 100 svarų, tačiau mananti, kad žalą nukentėjusiajai galėtų atlyginti per savaitę laiko.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios I. M. kaltė įrodyta pilnumoje.
Nukentėjusioji D. E. parodė, kad I. M. – jos buvusi marti. 2012 metų vasarą ji buvo išvažiavusi dirbti į Norvegiją. Be jos sutikimo ir leidimo jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo apsigyvenę jos sūnus su savo žmona Inga. Grįžusi iš užsienio namuose pasigedo įvairiausių daiktų, buvo dingę jos vestuvinis žiedas, vyriškas auksinis žiedas, striukė ir basutės. Neradusi šių daiktų, telefonu susisiekusi su Inga, įsitikino, kad daiktus pavogė ji, ir kreipėsi į policijos komisariatą. Vėliau, gerai apžiūrėjusi namus, pasigedo dar ir daugiau daiktų, iki šiol nerandanti auskarų, mananti, kad juos taip pat pasisavino Inga, tačiau dėl to jau nebereiškia pretenzijų. Po jos sūnaus ir I. M. santuokos nutraukimo, ji faktiškai augina I. M. vaiką, kuris liko gyventi su tėvu, tačiau I. M. vaiku visiškai nesirūpina, nesidomi, su vaiku nebendrauja. Po vagystės praėjo daug laiko, tačiau nuostolių I. M. jai neatlygino, todėl prašo iš jos priteisti 1060 Lt.
Iš protokolo pareiškimo (13 b. l.) matyti, kad nukentėjusioji D. E. į policijos komisariatą dėl dingusių daiktų iš jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kreipėsi 2012 m. rugsėjo 27 d., pareiškime nurodė, kad daiktus pagrobė jos sūnaus žmona I. E., 2012 m. rugpjūčio pradžioje laikinai gyvenausi jos namuose.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamoji I. M. neteisėtai, t. y. be savininko sutikimo, pasisavino svetimus daiktus – du auksinius žiedus, striukę ir batus, todėl jos veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Nukentėjusioji D. E. pareiškė 1060 Lt civilinį ieškinį (88 b. l.), teisme nurodė, kad civilinio ieškinio kaltinamoji nepadengė, kaltinamoji su ieškiniu sutiko, nukentėjusiosios nurodytų daiktų vertės neginčijo, todėl neteisėtais veiksmais padaryti ir neatlyginti nuostoliai, atsiradę nukentėjusiajai dėl jos turto vagystės, kompensuojami jai priteisiant iš kaltinamosios pagrobtų daiktų vertę pinigais – 1060 Lt, t. y. neatlygintą nusikaltimu padarytos žalos dalį.
Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltinamoji I. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tačiau, kaip matyti iš jos pasisakymų teisme ir jos elgesio po baudžiamosios bylos iškėlimo ir atnaujinimo, jos prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos veikos yra deklaratyvaus pobūdžio. Ji nevykdė susitaikymo protokole (50 b. l.) numatytų savo įsipareigojimų – žalos nukentėjusiajai neatlygino, nors ir žinojo, kad jos atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla, paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, tačiau pasikeitusi pavardę, išsiėmusi kitą asmens dokumentą, išvyko į užsienį, iki šiol žalos neatlygino, todėl kaltinamosios teismo posėdžio metu žodžiais išsakytas gailestis nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamosios I. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji I. M. nusikalto ir teisiama pirmą kartą, tačiau ji, būdama jauno amžiaus, darbinga, niekur nedirba, pastovios gyvenamosios vietos, pajamų, nuolatinio pragyvenimo šaltinio neturi, kaip ji nurodė teisme, pragyvena iš užsienyje gaunamos socialinės pašalpos vaikui ir nelegalaus darbo. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei dveji metai laiko, tačiau kaltinamoji nei dalies nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajai neatlygino. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai negalės būti pasiekti parinkus jai švelniausią bausmės rūšį, numatytą už jos padarytą nusikaltimą, - baudą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji I. M. vengė baudžiamosios atsakomybės – žinodama apie baudžiamosios bylos perdavimą teismui (94 b. l.), pažeisdama jai paskirtas kardomąsias priemones, išvyko į užsienį, šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, iš jos paaiškinimų matyti, kad ji gyvena užsienio valstybėje, kur užsidirba pragyvenimui iš nelegalaus darbo ir socialinių pašalpų, nusikaltimu padarytos turtinės žalos neatlygino ir nesistengė tai padaryti, yra pagrindo manyti, kad sulaikyti ją nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytą veiką, paveikti, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą galima bus paskyrus jai vidutinio griežtumo bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje – areštą. Atsižvelgiant į tai, kad I. M. įvykdytą nusikaltimą įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai, nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ji nusikalto ir teisima pirmą kartą, todėl jai skirtinas nedidelės trukmės areštas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
I. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2014 m. spalio 8 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumentų paėmimą.
Civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš I. M. D. E. 1060 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt litų) žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.