Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pasiųstas atlikti paskirtą bausmę, bausmę atlikęs;

2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 6 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. R. 2018 m. balandžio 15 d. apie 20 val. 20 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia spyrė savo sutuoktinei L. R. ne mažiau penkis kartus į galvos sritį ir tokiu būdu dėl galvos sumušimo nukentėjusiajai L. R. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas įtariamuoju, M. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai bei paaiškino, kad jis gyvena kartu su savo žmona L. R. adresu (duomenys neskelbtini). Jo santykiai su L. R. yra geri, jie nesipyksta. 2018 m. balandžio 15 d. jis visą dieną gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 20.00 val. jis sėdėjo prie kompiuterio, o jo žmona L. R. tuo metu buvo kitame kambaryje – miegamajame, kur ji gulėjo lovoje. L. R. pradėjo jam priekaištauti dėl jo telefone rastų SMS žinučių, todėl tarp jų kilo konfliktas. Jie šaukė vienas ant kito. Jis supyko dėl to, kad L. R. skaito jo SMS žinutes, todėl gulinčiai lovoje L. R. spyrė dešine koja mažiausiai keturis kartus. Į kurias vietas spardydamas pataikė, jis neprisimena (bylos lapai (toliau – b. l.) 74 – 75).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. R. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 15 d. apie 20 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), gulėdama lovoje, ji išgirdo, kad jos sutuoktinio M. R. mobiliajame telefone supypsėjo SMS žinutės signalas. Ji paėmė sutuoktinio telefoną ir perskaitė tą žinutę. Tai pamatęs jos sutuoktinis supyko ir spyrė jai į galvą nemažiau penkis kartus. Dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Ji pati išsikvietė policijos pareigūnus. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. R. parodė, kad ji gyvena kartu su sutuoktiniu M. R. adresu (duomenys neskelbtini). Su M. R. ji sutaria labai gerai. M. R. alkoholiu nepiktnaudžiauja ir jie nesipyksta. 2018 m. balandžio 15 d. M. R. visą dieną gėrė alų. Apie 20.00 val. M. R. sėdėjo prie kompiuterio, o ji tuo metu buvo kitame kambaryje – miegamajame. Į M. R. mobilųjį telefoną buvo gauta SMS žinutė. Ji paėmė M. R. telefoną ir perskaitė tą SMS žinutę. Atėjęs M. R., pamatė, kad ši skaito jo SMS žinutes. Tuomet M. R. supyko, pradėjo šaukti ant jos ir, priėjęs prie jos, pradėjo koja spardyti jai į galvos sritį. M. R. jai spyrė mažiausiai penkis kartus. Po to, kai M. R. baigė ją spardyti, ji paskambino į policiją, o M. R. atsigulė ant lovos. Atvažiavę policijos pareigūnai, išvežė M. R. į Alytaus policijos komisariatą. Dėl tokio M. R. elgesio pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereikš, pas medicinos specialistus neis. Nukentėjusioji L. R., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė iš esmės analogiškai, kaip ir ankstesnių apklausų metu. L. R. parodė, kad 2018 m. balandžio 15 d., sekmadienį, ji ir sutuoktinis M. R. buvo išgėrę alkoholio. Alkotesteriu jai nustatė 0,77 promilės neblaivumą. Tą dieną, apie 20 val. ji gulėjo ant lovos kitame kambaryje nei jos sutuoktinis. M. R. buvo kitame kambaryje, kur jis sėdėjo prie kompiuterio. M. R. mobilusis telefonas krovėsi kambaryje, kuriame ji gulėjo. Ji išgirdo, kad M. R. telefone buvo gauta SMS žinutė. Ji norėjo perskaityti tą SMS žinutę. Žinutė buvo iš M. R. bendradarbės. Ji nespėjo perskaityti tos SMS žinutės. M. R. taip pat išgirdo apie gautą žinutę telefone ir atėjo į kambarį, kuriame ji gulėjo. Kai į kambarį atėjo M. R., ji sėdėjo ant lovos. M. R. atėmė jai iš rankų savo telefoną ir keturis ar penkis kartus spyrė jai į galvos sritį. Ji pati bandė gintis, dengėsi galvą rankomis. Tuo metu jai skaudėjo, o vėliau ant kaktos atsirado mėlynė. Sudavęs smūgius, M. R. nuėjo ir lyg niekur nieko atsigulė. Tuo metu jai buvo šokas, kadangi anksčiau M. R. nebuvo ant jos nei šaukęs, nei prieš ją smurtavęs. M. R. girdėjo, jog ji kvietė policijos pareigūnus, tačiau jis į tai nereagavo. Atvykę policijos pareigūnai, pakėlė M. R. iš lovos, uždėjo antrankius ir išsivedė. Bendrų vaikų su M. R. ji neturi, santuokoje gyvena jau keturis metus. Šiuo metu jie nebendrauja. Kiek ji žino, M. R. yra apsistojęs pas jos vaikus. M. R. bandė jos atsiprašyti per jos sūnų. Į medikus pati ji nesikreipė, juos iškvietė atvažiavę policijos pareigūnai. Į ligoninę jos nevežė. Teismo medicinos ekspertai jos neapžiūrėjo, nes ji atsisakė ten vykti. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi didžiąja dalimi pati yra išlaikoma M. R. (b. l. 24, 25 – 27, 32 – 33).

Liudytojas V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną jis dirbo policijos ekipaže kartu su V. L.. Buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė L. R., kuri paaiškino, kad ji kartu su savo sutuoktiniu M. R. pavalgė, išgėrė alkoholio ir žiūrėjo televizorių. Į M. R. mobilųjį telefoną buvo atsiųsta SMS žinutė, kurią L. R. perskaitė, o, tai pamatęs M. R., supyko ir ją sumušė. Matėsi sumušimas ant L. R. kaktos, buvo raudoni gumbai. Kadangi matėsi L. R. sužalojimai, todėl buvo iškviesti medikai, kad apžiūrėtų L. R.. Po apžiūros L. R. atsisakė vykti kartu su medikais į ligoninės priėmimo skyrių, teigė, kad sužalojimai nėra rimti, todėl ji ir nenori niekur vykti. M. R. jie rado miegantį kitame kambaryje. Prabudęs M. R. nieko nesakė, elgėsi ramiai, tačiau jam pasakius, kad reikės vykti į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, M. R. ten vykti nenorėjo. M. R. buvo nustatytas 1,09 promilės neblaivumas, o L. R. – 0,77 promilės neblaivumas (b. l. 51 – 53).

Liudytoja V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną ji dirbo policijos ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu V. L.. Buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, buto duris jiems atidarė L. R., kuri paaiškino, kad ji kartu su savo sutuoktiniu M. R. išgėrė alkoholio ir žiūrėjo televizorių. Kai į M. R. telefoną buvo atsiųsta SMS žinutė, ji norėjo paskaityti tą SMS žinutę, tačiau, tai pamatęs M. R., supyko ir ją sumušė. Ant L. R. kaktos matėsi raudoni-žalsvi gumbai. Kadangi jie matė L. R. sužalojimus, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai apžiūrėjo L. R., pamatavo jai kraujo spaudimą ir suleido raminančiųjų vaistų bei pasiūlė važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių, tačiau L. R. atsisakė tai daryti. Jie rado M. R. miegantį. Prabudęs M. R. elgėsi ramiai. M. R. buvo nustatytas 1,09 promilės neblaivumas, o L. R. – 0,77 promilės neblaivumas. M. R. buvo pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, o L. R. – palikta namuose (b. l. 56 – 58).

Liudytoja V. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 15 d. ji dirbo kartu su Alytaus rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vairuotoju V. K.. Jiems bedirbant, apie 20 val. 36 min. iš Alytaus greitosios medicinos pagalbos dispečerinės gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra sumušta moteris. Nuvykus nurodytu adresu, ten rado policijos pareigūnus ir L. R., kuri teigė, kad jos sutuoktinis sudavė kojomis kelis smūgius jai į galvą. Ji apžiūrėjo L. R. galvą. Ant L. R. kaktos matė paraudimus, o plaukuotoje dalyje – jautė gumbus. Nukentėjusiajai L. R. buvo pasiūlyta vykti į ligoninės priėmimo skyrių, tačiau ši atsisakė tą daryti. Tada ji ant L. R. plaukuotos galvos dalies uždėjo ledo ir davė jai vaistų nuo skausmo. Vairuotojas V. K. visą laiką stovėjo koridoriuje, o ji L. R. apžiūrinėjo kambaryje. V. K. nebendravo su nukentėjusiąja L. R. ir tikriausiai jos nematė. Ji vedasi su savimi V. K. į iškvietimus tik saugumo sumetimais, todėl šis ir negalėjo matyti, ar ant L. R. kūno buvo sužalojimų, nes jis ligonių neapžiūrinėja (b. l. 61 – 63).

Prorokole-pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, L. R. pareiškė, kad 2018 m. balandžio 15 d. 20 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), jai gulint lovoje, jos sutuoktinis spyrė jai į galvą nemažiau penkis kartus ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 1 – 2).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2018 m. balandžio 16 d. nuo 2.00 val. iki 3.00 val. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmės turinčių objektų neužfiksuota. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 9 – 15).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio V. L. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2018 m. balandžio 15 d. apie 20 val. 5 min. buvo gautas pranešimas, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini) pranešėją muša jos vyras. Nuvykus nurodytu adresu, nustatyta, jog pagalbą kvietė L. R., kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis M. R. kelis kartus kumščiu sudavė jai į galvą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Konfliktas įvyko dėl SMS žinutės, kurią M. R. gavo iš savo draugės. Įvykio vietoje M. R. buvo nustatytas 1,09 promilės neblaivumas, o L. R. – 0,77 promilės neblaivumas. M. R. buvo pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 16 – 19).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo specialisto S. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. balandžio 15 d. apie 20 val. 58 min. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas greitosios medicinos pagalbos medikės pranešimas, kad 2018 m. balandžio 15 d. apie 20 val. 50 min. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) buvo rasta sumušta L. R., kurią namuose sumušė jos sutuoktinis. L. R. buvo nustatytas galvos sumušimas, vykti į ligoninės priėmimo skyrių, ji atsisakė (b. l. 20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 551/2018 (06) nurodyta, jog L. R. kliniškai nustatyta galvos sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (b. l. 43).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog kaltinamasis M. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis M. R., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis M. R. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 139 – 142, 143).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis M. R. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą M. R. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas jau 4 kartus ir dar tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 94 – 111, 113 – 116, 117 – 127, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Be to, byloje yra duomenų ir apie M. R. teistumus užsienio valstybėse (b. l. 94 – 111). Kadangi M. R., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). M. R. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 128, 129). Kaltinamasis vedęs, dirbantis, psichikos ir priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpe neįrašytas, nesigydė (b. l. 93, 135, 136, 137, 138). M. R. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, b. l. 74 – 75). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, b. l. 16 – 19).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo M. R. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus pilnai įgyvendinta tik jam paskyrus jam prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą.

Kadangi kaltinamojo M. R. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 15 d. 20 val. 40 min. iki 2018 m. balandžio 17 d. 13 val. 28 min. (b. l. 68, 69). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, šis laikas įskaitomas į M. R. paskirtą bausmę.

Minėta, jog kaltinamasis M. R. yra dirbantis, todėl, vadovaudamasis BK 49 straipsnio 5 dalimi, teismas nustato kaltinamajam paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. M. R. išaiškinama, jog jis pažeis šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu galės pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju M. R. padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę L. R.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, M. R. skiriama prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 76 – 77, 88 – 90).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. R. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. 12378984, saugoma byloje, grąžinama M. R. (b. l. 78).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti M. R. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 15 d. 20 val. 40 min. iki 2018 m. balandžio 17 d. 13 val. 28 min. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 38 (trisdešimt aštuonių) parų areštą.

Bausmę M. R. paskirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, nustatyti M. R. paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Išaiškinti M. R., jog, jam pažeidus nustatytą arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu galės pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 12378984, saugomą byloje, grąžinti M. R..

Išaiškinti nuteistajam M. R., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam M. R.