- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 1A-106-508-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 20-2-00233-09-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-106-508/2011
Teisėjas A. Rimkevičius Proceso Nr. 20-2-00233-09-4 Procesinio sprendimo kategorija:
2011 m. vasario 03 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam A. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-10 nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytos dvi paros, išbūtos laikinajame sulaikyme. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. P. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. pagal LR BK 286 str. nuteistas už tai, kad 2008-11-02 apie 1.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Kaune, Amerikos Lietuvių g. 5, sulaikytas dėl įtarimo vairuojant vogtą automobilį, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems Kauno apskrities VPK Kauno miesto Patrulių rinktinės I-jo būrio policijos pareigūnams patruliui T. V. ir patruliui A. R., grasino susidorojimu, sudavė kumščiu T. V. į krūtinės sritį, stumdėsi, policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo juos.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą. Nurodo, kad nesutinka su liudytojų T. V. ir A. R. ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, jo nuomone, parodymai yra pakeisti. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nesutampa su parodymais, duotais teisme. Nesutinka ir su liudytojo R. A. parodymais, išdėstytais nuosprendyje, nes šio liudytojo parodymai teismo proceso metu skiriasi nuo teismo nuosprendyje išdėstytų parodymų. Apeliantas taip pat nesutinka su jo paties parodymais, nes teismo nuosprendyje išdėstyti jo parodymai yra pakeisti prieš jo valią. Skelbiant nuosprendį nedalyvavo, nes yra sulaikytas kitoje baudžiamojoje byloje ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, į nuosprendžio paskelbimą jo nenuvežė.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, prašiusį jį išteisinti, gynėją, palaikiusią nuteistojo prašymą, prokurorą, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai kvalifikavo A. P. nusikalstamą veiką pagal LR BK 286 str. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis A. P. savo kaltę neigia, tačiau pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 286 str., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų A. R. ir T. V. parodymais. A. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad nukentėjusiųjų A. R. ir T. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nesutampa su parodymais, duotais teisme, tačiau patikrinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro priešingą išvadą – nukentėjusiųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš esmės sutampa, prieštaravimų nenustatyta, netikėti jais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, ir juos vertina kaip nuteistojo kaltės įrodymus.
Nukentėjusieji policijos pareigūnai A. R. ir T. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pastebėjus įtartiną, per kelkraščius ir draudžiamus ženklus važiuojantį automobilį „Ford Escort“, jį sustabdė. Nuo vairuotojo A. P. sklido alkoholio kvapas, jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl paėmus automobilio „Ford Escort“ raktelius, jis buvo nuvežtas patikrinti blaivumą prie kito Aleksoto rajone patruliavusio policijos ekipažo, kurie turėjo alkotesterį, ten jam buvo nustatytas 0,67 promilės girtumas. Po to vairuotojas buvo parvežtas atgal. Tuo metu per raciją sužinota, kad sustabdytas automobilis „Ford Escort“ yra pavogtas, todėl buvo iškviestas autovežis automobiliui nuvežti į automobilių saugojimo aikštelę. Pradėjus krauti automobilį ant autovežio, automobilio keleivis R. A. pareigūnus pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Pakrovus automobilį, A. P. ir R. A. buvo liepta sėsti į tarnybinį automobilį, tačiau jie nepakluso, bandant juos pasodinti į automobilį, jie visą laiką plūdosi, įžeidinėjo, žadėjo pareigūnus atleisti iš darbo. Priešindamas A. P. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė T. V. į krūtinės sritį, nuo smūgio žymės neliko, tik skaudėjo tą vietą, o R. A., vengdamas sulaikymo, vieną kartą įspyrė A. R. į dešinės kojos čiurną. Dėl tokio agresyvaus sulaikomųjų elgesio buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai bei specialiosios priemonės – antrankiai, po ko abu sulaikomieji buvo surakinti ir pasodinti į tarnybinį automobilį bei nuvežti į Centro policijos komisariatą. Važiuojant tarnybiniu automobiliu tiek A. P., tiek R. A. toliau juos plūdo, vadino pareigūnus „aborto liekanomis“ ir panašiai, todėl važiuojant Aleksoto tiltu, jie sustojo, nes darėsi pavojingas jų konvojavimas, ir agresyviai nusiteikusiam A. P. surakino kojas, kadangi jis kojomis spardė policijos automobilio stogą, norėjo išspirti langų stiklus. Vedant į Centro policijos komisariato patalpas, sulaikytieji toliau aktyviais veiksmais priešinosi, keikėsi, grasino, stumdėsi, spardėsi. Tapačius parodymus nukentėjusieji A. R. ir T. V. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, jog gavę pranešimą, kad reikia sulaikyti vogtą automobilį ,,Ford Escort“, jį pastebėjo patruliuodami maršrute Amerikos Lietuvių gatvėje apie 01.25 val. Automobilį vairavęs A. P. neturėjo vairuotojo pažymėjimo bei nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kadangi su savimi neturėjo alkotesterio, nusprendė vairuotoją vežtis blaivumui patikrinti iki kito ekipažo. Tarnybiniu automobiliu nuvyko iki kito policijos ekipažo, kuris stovėjo Veiverių - Europos gatvių sankryžoje, visą laiką A. P. plūdo juos necenzūriniais bei įvairiausiais įžeidžiančiais žodžiais, ginčijosi. Nustačius vairuotojo girtumą kartu su juo grįžo prie automobilio, buvo iškviestas autovežis automobiliui nutransportuoti į policijos automobilių saugojimo aikštelę. Prie automobilio stovėjo kiti automobilio keleiviai. Pradėjus krauti automobilį ant autovežio, vienas iš keleivių R. A., pradėjo juos plūsti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti, išvadino „mentais“, „pyderais“, ir pan. bei grasino susidorojimu aukštais pareigūnais, kad atleis iš darbo, buvo agresyviai nusiteikęs. Iš tarnybinio automobilio taip pat buvo išlipęs ir A. P., kuriam buvo leista išlipti, kadangi jis labai norėjo nusišlapinti. Automobilį pakrovus ir jau nuvažiuojant autovežiui, tiek A. P., tiek ir R. A. buvo liepta sėsti į tarnybinį automobilį. Tačiau jie nepakluso, o bandant juos pasodinti, jie visą laiką plūdosi, juos įžeidinėjo, stumdėsi. A. P. tyčia vieną kartą kumščiu T. V. sudavė į krūtinės sritį jį bandant pasodinti į tarnybinį automobilį. R. A., vengdamas sulaikymo, vieną kartą įspyrė A. R. į dešinės kojos čiurną. Dėl tokio agresyvaus vaikinų elgesio buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai bei spec. priemonės antrankiai, abu asmenys buvo pasodinti į tarnybinį automobilį bei vežami į Centro policijos komisariatą. Vežant į komisariatą tiek A. P., tiek R. A. toliau juos plūdos, išvadino juos aborto liekanomis ir pan., vedant į Centro policijos komisariato patalpas, sulaikytieji toliau aktyviais veiksmais priešinosi, stumdėsi, spardėsi ( b. 1. 14-15, 18-19). Tokias pačias aplinkybes nukentėjusieji policijos pareigūnai nurodė ir 2008-11-02 tarnybiniuose pranešimuose dėl pristatytų asmenų ( b.l. 13, 17).
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad liudytojų G. U. ir R. A. parodymai vertinami kritiškai, nes R. A. kartu su A. P. padarė nusikalstamą veiką, o G. U. yra suinteresuota bylos baigtimi, nes A. P. yra jos kūdikio tėvas. Būtina pažymėti, kad jų parodymai vertinami kritiškai tik toje dalyje, kurioje jie nurodė nematę, kad A. P. pasipriešino policijos pareigūnams, keikė juos, stumdėsi, spardėsi, tačiau kitoje dalyje, liudytojai R. A. ir G. U. iš dalies patvirtino nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl automobilio sustabdymo, A. P. sulaikymo, išvežimo į policijos komisariatą.
Teisiamajame posėdyje tiriant įrodymus R. A. patvirtino, kad policijos pareigūnams sustabdžius jų automobilį, A. P. negalėjo pateikti jiems vairuotojo pažymėjimo, nes jo neturėjo. A. P. buvo liepta išlipti iš automobilio, jį pareigūnai tarnybiniu automobiliu kažkur išsivežė. Po kurio laiko jie visi grįžo ir pareigūnai iškvietė autovežį, pildė kažkokius protokolus. Tada jis priėjo prie policijos automobilio ir liepė A. P. lipti iš policijos automobilio, taip pat pareigūnų prašė jį paleisti. Jiems nesutikus A. P. paleisti, jis pareigūnams pasakė kažką įžeidžiančio, tuomet iš policijos automobilio išlipo vienas iš pareigūnų ir bandė jį taip pat įsodinti į patrulinį automobilį. Jis lipti atsisakė ir tarp jų įvyko susistumdymas, tuo metu jis galėjo pareigūnui netyčia įspirti į koją. Kad A. P. būtų sudavęs kitam pareigūnui nors vieną smūgį, nematė. Po to, jie abu su A. P. buvo sulaikyti ir pristatyti į Centro policijos komisariatą. Prisipažįsta, kad pareigūnus išplūdo necenzūriniais žodžiais, ar taip pat elgėsi A. P., jis neprisimena, nes buvo daug išgėręs.
Apeliantas skunde nurodė, kad liudytojo R. A. parodymai teismo nuosprendyje skiriasi nuo parodymų duotų teisiamajame posėdyje, tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas, kadangi, patikrinus bylos medžiagą nenustatyta esminių skirtumų tarp šio asmens parodymų 2010-10-27 teisiamajame posėdyje ir parodymų, nurodytų 2010-11-10 nuosprendyje.
Teisme apklausta liudytoja G. U. parodė, kad 2008-11-02 po vidurnakčio paskambinęs A. P. pasiūlė pasivažinėti. Jis atvažiavo automobiliu „Ford“, kartu buvo du vaikinai, jie kaip ir A. P., buvo išgėrę. Automobiliu nuvyko į Kauno apžvalgos aikštelę Aleksote, kur prie jų automobilio privažiavo policijos pareigūnų automobilis ir patrulis paprašė vairuotojo A. P. dokumentų, tačiau jis jų neturėjo, todėl policija jį kažkur išsivežė, vėliau parvežė. Kai jie grįžo, atvyko autovežis, kuris užsidėjo „Ford“ automobilį ir išvežė, po to pareigūnai išsivežė R. A., kurį ji matė pirmą kartą, bei A. P., o pėsčiomis išėjo namo. Kraunant automobilį ant autovežio, sulaikytiems R. A. ir A. P. bendraujant su policijos pareigūnais, ji jokių keiksmažodžių ir triukšmo negirdėjo, kad kas nors kieno nors atžvilgiu naudotų smurtą, ar kas nors priešintųsi policijos pareigūnų veiksmams, ji nematė.
Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad jo parodymai taip pat buvo pakeisti prieš jo valią, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Patikrinus 2010-10-27 teisiamojo posėdžio protokole ir 2010-11-10 nuosprendyje užfiksuotus nuteistojo parodymus, esminių prieštaravimų nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. P. kai kurias įvykio aplinkybes paaiškino kitaip negu teisme. Jis parodė, kad tarnybinį policijos automobilį vairavusį pareigūną išvadino aborto liekana, tačiau teisme jau teigė, jog jis pats pareigūno buvo išvadintas aborto liekana, į tai jis atsakė, kad tu pats esi toks, ką ant manęs pasakei. Įtariamojo apklausos metu parodė, kad vežant jį į policijos komisariatą, mobilaus ryšio telefonu jis paskambino G. U., liepė jai užsirašyti policijos automobilio, kuriuo jis vežamas, valstybinį numerį (b.l. 67-68). Liudytoja G. U. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad A. P. paskambino jai, tačiau neprašė užsirašyti policijos automobilio valstybinio numerio (b.l. 21-22). Teisme A. P. nurodė priešingai, jis teigė, kad ne jis, o G. U. jam paskambino. Tai rodo, kad A. P. parodymai nėra nuoseklūs, jie vertinami kritiškai, nes jis, neigdamas savo kaltę, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau ir neigdamas savo kaltę A. P. tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad tarp jo ir policijos pareigūnų kilo konfliktas vežant jį tarnybiniu automobiliu į policijos komisariatą, dėl ko jam buvo uždėti antrankiai. Tokiu būdu A. P. iš dalies patvirtina nukentėjusiųjų A. R. ir T. V. parodymus, kad nuteistasis nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės.
Pagal LR BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio nusikaltimo dispozicija reikalauja įvertinti kaltininko veiksmų pobūdį ir intensyvumą, šiuo atveju reikšmingas nukentėjusiojo statusas bei jo atliekamos funkcijos. Pasipriešinimas teisėtai veikiančiam, pavestas funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, pagal pareigas viešąją tvarką užtikrinančiam policijos pareigūnui, išreikštas fiziniu smurtu ar grasinimu jį panaudoti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą LR BK 286 str. Fizinis smurtas pasižymi smūgiais, imtynių veiksmais, stumdymusi, aktyviu priešinimusi, fizinio skausmo sukėlimu, ir pan. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasižymi įvairiais pasakymais, judesiais, gestais, akivaizdžiai rodant nukentėjusiajam, kad prieš jį nedelsiant bus panaudotas fizinis smurtas.
Byloje esantys ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad statutiniai valstybės tarnautojai, atliekantys viešojo administravimo funkcijas, policijos pareigūnai A. R. ir T. V. – ėjo savo pareigas, jų reikalavimai vykti prie kito patruliuojančio ekipažo pasitikrinti blaivumą buvo teisėti, nes A. P. sustabdytą vogtą automobilį ,,Ford Escort“ vairavo būdamas neblaivus (testo alkoholiui protokolas Nr. 468 pažymi, kad 2008-11-02 02:16:58 A. P. nustatytas 0,67 promilių girtumas (b.l. 58)), policijos pareigūnų reikalavimas vykti į Centro policijos komisariatą taip pat buvo teisėtas, nes A. P. sulaikytas neblaivus, neturintis asmens ir vairuotojo dokumentų, tačiau šiems teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams A. P. aktyviai nepakluso, sodinamas į tarnybinį automobilį pasipriešino panaudodamas fizinį smurtą: patruliui T. V. kumščiu sudavė į krūtinės sritį, stumdėsi, spardėsi, keikėsi, vežamas tarnybiniu automobiliu į policijos komisariatą kojomis daužė stogą, bandė išspirti langų stiklus. Tokiu būdu A. P. aktyviai pasipriešino savo funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams ir tokia jo veika pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 286 str.
Kaltinamasis A. P. nebuvo pristatytas į nuosprendžio paskelbimą dėl objektyvių priežasčių, nes šioje byloje jam nebuvo taikomas kardomasis kalinimas suėmimas, byloje nėra duomenų, kad teisėjas, nagrinėjantis bylą iki skelbiant nuosprendį būtų žinojęs apie pasikeitusias aplinkybes.
Kauno miesto apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį A. P. atžvilgiu priėmė teisėtai ir pagrįstai, teisingai taikius baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymus, nėra pagrindo jį keisti ar naikinti ir nuteistąjį A. P. išteisinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutar i a:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.