Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. T. advokato padėjėjo Kęstučio Petrausko atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1946-221/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aluplasta“ ieškinį atsakovui N. T. dėl finansinės nuomos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Aluplasta“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo N. T. 14 520,83 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą pagal 2009-05-05 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2009, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 58-59).

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Aluplasta“ iš atsakovo N. T. 13008,33 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą, 390,25 Lt žyminio mokesčio, 537,48 Lt atstovavimo išlaidų, bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą 7 462,5 Lt nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2009-11-18, iki 2010-03-03 ir nuo 2010-03-03 nuo 13 008,33 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Valstybei iš atsakovo N. T. priteisė 34,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš ieškovo UAB „Aluplasta“ priteisė 4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas taip pat panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones 1 12,50 Lt sumai (b. l. 103-106).

2010 m. birželio 17 d. atsakovas N. T. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą (b. l. 109-113).

2010 m. birželio 18 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas nutarė atsisakyti priimti atsakovo N. T. advokato padėjėjo Kęstučio Petrausko apeliacinį skundą, kadangi apeliacinis skundas pasirašytas asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Teismas nurodė, kad advokatų padėjėjai gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis), todėl advokatų padėjėjai negali nei dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, nei pasirašyti ir pateikti apeliacinių ar atskirųjų skundų, nes tokių procesinių dokumentų surašymas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis (b. l. 115).

Atskiruoju skundu atsakovo N. T. atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Petrauskas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad advokato padėjėjui nėra ribojama atstovavimo teisė pagal pavedimą, jeigu yra praktikai vadovaujančio advokato rašytinis pavedimas atstovauti konkrečioje byloje. Šiuo atveju Kauno miesto apylinkės teismui buvo pateikta atstovavimo sutartis, kurioje buvo praktikos vadovo rašytinis pavedimas atstovauti atsakovą N. T. pirmosios instancijos teisme. Advokato padėjėjui yra ribojama teisė tik atstovauti šalį apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.), tačiau įstatymuose nėra jokio ribojimo atlikti bet kokius veiksmus, kurie atliekami pirmosios instancijos teismuose. Kadangi vadovaujantis CPK 310 str. nuostatomis, apeliacinis skundas paduodamas per teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas (tai yra per pirmosios instancijos teismą), tai reiškia, kad apeliacinis skundas paduodamas ir visi pavedimo veiksmai atliekami pirmosios instancijos teisme, o ne apeliacinės instancijos teisme. Kauno miesto apylinkės teismas neteisingai aiškina atstovavimo sąvoką ir painioja atstovavimą apeliacinės instancijos teisme su apeliaciniu procesu. Apeliacinis procesas pradedamas pirmosios instancijos teisme (kur advokato padėjėjas atstovauti gali), o pabaigiamas apeliacinės instancijos teisme (kur advokato padėjėjas atstovauti jau nebegali). Todėl advokato padėjėjas apeliacinio proceso pradžioje atstovauti gali iki tol, kol vadovaujantis CPK 317 str. 1 d. 2 p., pirmosios instancijos teismas perduoda bylą su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui. Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d. sąvoka „atstovauti tik pirmosios instancijos teisme“ apima tik atstovavimą, tačiau neapima apeliacinio skundo padavimo, jo pasirašymo, žyminio mokesčio sumokėjimo, papildomų įrodymų surinkimo ir kt., tai yra viso to, kas betarpiškai nevyksta apeliacinės instancijos teisme, nors kai kurie šie veiksmai ir apima apeliacinį procesą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Aluplasta“ prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą, skundą atmesti, priteisti išlaidas už atsiliepimo į skundą surašymą. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė skundą priimti vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (b. l. 127-128).

Atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apylinkės teismo nutarties motyvais ir padarytomis išvadomis. CPK numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK 51 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta teisė asmenims vesti bylas teisme patiems arba per atstovus. Apeliacinio skundo surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą, atsiranda atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai. Pagal CPK 56 straipsnį atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai, advokato padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, todėl apeliacinį skundą atsakovo N. T. vardu dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimo padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skundą priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto aplinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.