- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-11
- Bylos Nr.
- 1S-11-106/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Valentinienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo R. L. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008-11-06 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. L. prašymą dėl K. S. galimai įvykdyto sukčiavimo.
Skundžiama nutartimi atmestas R. L. skundas dėl minėto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Skundu R. L. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad apylinkės teismas nekreipė dėmesio į jos argumentus bei į pagrindinį motyvą, kad pasirašydama preliminariąją sutartį ji nežinojo, kad perkamas sodo sklypas K. S. nepriklauso. Ji apie parduodamo turto priklausomybę sužinojo tik po to, kai K. S. neatvyko sutartu laiku pas notarę. 2008-03-20 Šilutės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-214-204/2008 nustatė, kad šis 0,0600 ha žemės sklypas, Nr. 133A, unikalus Nr. 8857-0015-1331, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui R. Š. . K. S. žemės sklypą prieš 15 metų už 3 000 Lt nusipirko iš R. Š. ir visą laiką juo naudojosi, tačiau iki šiol nėra sutvarkiusi jo nuosavybės dokumentų. Ji žemės sklypą su laikinu nameliu ketino už 15 000 Lt parduoti R. L. , tačiau susitartu laiku negalėjo parduoti žemės sklypo, nes neturėjo tinkamo R. Š. įgaliojimo. Šį įgaliojimą ji gavo vėliau, jau po to, kai atsakovė kreipėsi į teismą dėl priverstinio nuostolių išieškojimo. Teismas, atmesdamas K. S. ieškinį, civilinėje byloje konstatavo, kad tarp K. S. ir R. L. buvo susiklostę preliminarūs žemės sklypo pirkimo-pardavimo santykiai, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės nesąžiningumo, vengimo ją sudaryti, slapstymosi. K. S. su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir jį skundė Klaipėdos apygardos teismui, tačiau apeliacinės instancijos metu tarp šalių buvo pasirašyta taikos sutartis. Teismas patvirtino taikos sutartį ir bylą nutraukė. Pasirašant taikos sutartį nebuvo įtrauktas tretysis asmuo R. Š. , kuriam priklauso minimas žemės sklypas.
R. L. teigia, kad šiuo metu susiklostė tokia situacija, kai ieškovė, nors ir pasirašė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino, tačiau iki šiol taikos sutartimi patvirtintų sąlygų neįvykdė ir nevykdo, priverstinis įvykdymas yra negalimas, nes niekas negali priversti parduoti svetimą turtą. K. S. slapstosi nuo jos, vėl meluoja, sakydama, kad ji yra užsakiusi paruošti pirkimo pardavimo sutartį. Savo veiksmais ji įrodo, kad nesiekia įvykdyti savo prievolių ir yra akivaizdu, kad ir toliau nori išsaugoti jos sukurtą turtą, kurį įsigijo neteisėtai, apgaule. Ji, iškviesta pas antstolį, atsisakė sudaryti sandorį, kas dar kartą įrodo jos nusikalstamos veikos požymius ir įrodo apgaulės panaudojimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad nėra sukčiavimo (BK 182 str.) požymio. Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo, būtina nustatyti asmens išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Atitinkamai buvo padaryta teisinga išvada, kad nėra duomenų, kad K. S. , sudarydama preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, iš anksto turėjo siekį suklaidinti (apgauti) kitus asmenis ir neteisėtai įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.
Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad R. L. su K. S. pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį žinodama, kad pastaroji nėra turto savininkė. R. L. , neturėdama nuosavybės dokumentų vykdė statybos darbus. Tokia pati aplinkybė nurodyta ir skunde apygardos teismui, kad civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu tarp šalių K. S. ir R. L. buvo pasirašyta taikos sutartis.
Iš bylos medžiagos, Šilutės rajono apylinkės teismo civilinių bylų Nr. L-1950-164/2007 ir Nr. 2-214-204/2008 matyti, kad tarp R. L. ir K. S. dėl sutarties yra turtinio pobūdžio civiliniai santykiai, kurie sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Baudžiamieji įstatymai nenumato, kad teisėsaugos institucijos tirtų pareiškimus ir pradėtų ikiteisminį tyrimą pagal asmenų spėjimus dėl galimų nusikalstamų veikų. BPK 168 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tiek prokuratūros nutarime, tiek skundžiamojoje nutartyje teisingai nurodyta, kad R. L. nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, ir pagrįstai remiamasi BPK 3 str. 1 d. 1 p.
Atitinkamai apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti R. L. skundą, pagrįsta ir teisėta, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.