Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Ramūno Mitkaus (pranešėjas) ir Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Renatos Vaitkunskaitės ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1981-90/2012 pagal ieškovės Renatos Vaitkunskaitės ieškinį atsakovui Jonui Vaitkunskui, trečiasis asmuo – Ona Vaitkunskienė dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Renata Vaitkunskaitė patikslintame ieškinyje nurodė, kad jos tėvai išsituokė 1991-10-15. Nuo to laiko ieškovės tėvas atsakovas Jonas Vaitkunskas ieškovės nelankė, neprisidėjo prie jos išlaikymo. Ieškovei pilną išlaikymą suteikė motina Ona Vaitkunskienė. Nors 1998-07-03 teismo nutartimi ieškovės išlaikymui buvo priteisti alimentai, atsakovas piktybiškai vengė juos mokėti, neregistravo savo vardu paveldėto po motinos mirties žemės sklypo su pastatais. Tik teismo metu pareikalavus, kad teismas leistų ieškovės motinai pasiimti iš notarų biuro paveldėjimo teises liudijimą, atsakovas padengė visą 7331,26 Lt alimentų skolą, kuri buvo priteista iki ieškovei sukaks 18 metų. Atsakovas be atlyginimo gauna papildomas pajamas iš žemes, kurią paveldėjo po motinos mirties. Jis paveldėjo ir pastatus, kuriuose turi galimybę gyventi. 2008–2011 metais ieškovė mokėsi Vilniaus pedagoginiame universitete. Darbo nepavyko surasti, nes dėl sunkios padėties yra daug bedarbių ir studentų niekas nenori priimti. Ieškovei iki šiol nepavyko niekur įsidarbinti, nors nekartą buvo nuėjusi ir pokalbiui dėl darbo. Šiuo metu ieškovės išlaikymu rūpinasi tiktai motina. Prie ieškovės išlaikymo lygiomis dalimis turi prisidėti ir tėvas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ieškovės išlaikymui po 0,5 MMA, kas sudaro po 400 Lt, kiekvieną mėnesį pradedant nuo pareiškimo teismui dienos, t. y. nuo 2012-03-01, iki studijų baigimo dienos; priteisti įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos – 14 400 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-09-06 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodė paramos būtinumo, nepateikė įrodymų, kad ji išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos pragyvenimui ir studijoms, nepasirinko kitų studijų formų, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui, turėdama aukštąjį universitetinį bakalauro išsilavinimą. Sulaukusi pilnametystės, neprašė iš tėvo paramos. Atsakovas dirba, gauna minimalų darbo užmokestį – 678,50 Lt, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, jam skirta antrinė teisinė pagalba. Pagal savo turtinę padėtį jis neturi galimybės teikti ieškovei paramos, nepablogindamas savo turtinės padėties. Ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą už trejus metus atmestinas kaip nepagrįstas. CK 3.200 straipsnis taikomas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ieškovė dėl paramos galėjo kreiptis sulaukusi pilnametystės. Darytina išvada, kad parama jai nebuvo reikalinga.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovė Renata Vaitkunskaitė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo Jono Vaitkunsko ieškovės išlaikymui po 0,5 MMA, kas sudaro po 400 Lt, kiekvieną mėnesį pradedant nuo pareiškimo teismui dienos, t. y. nuo 2012-03-01 iki 2012-08-31 ir nuo 2012-08-01 iki studijų baigimo dienos po 425 Lt; priteisti įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos –14400 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą, turėdama lietuvių kalbos mokytojos specialybę, nesurasdama darbo pagal specialybę, toliau nusprendė mokytis magistratūros studijose. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad magistratūros studijos yra mokslo tęstinumas, o ne kažkokių įgeidžių tenkinimas. Turėdama aukštesnį įsilavinimą, ieškovė turės didesnes galimybes susirasti darbą. Jeigu būtų buvusi galimybė susirasti darbą, ieškovė būtų tęsusi studijas neakivaizdiniu būdu. Besimokydama, ieškovė pastoviai ieško darbo, peržiūrėdama darbo skelbimus internete ir pažįstamų pagalba. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą, kad galėtų nusipirkti būtiniausių maisto produktų ir susimokėti už buto nuomą. Atsakovas visuomet vengė mokėti alimentus, netgi neieškojo darbo. Jis uždirba nemažą sumą pinigų ir tikrai turi galimybę padėti ieškovei. Ieškovė anksčiau nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo, nes kol motina buvo sveika ir pajėgė daugiau uždirbti, užteko minimalioms išlaidoms.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-09-06 sprendimą, nurodant, jog ieškovei R. Vaitkunskaitei pavedama apmokėti 660 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu atsakovui J. Vaitkunskui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Tarnyba 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu suteikė antrinę teisinę pagalbą Jonui Vaitkunskui, kurioje jis yra atsakovas. Pareiškėjui buvo nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis, kuriam esant, valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą Jonui Vaitkunskui paskirtas advokatas Antanas Pliauga. Teismas, atmesdamas ieškinį, 2012-09-06 sprendimu nepriteisė iš ieškovės valstybės patirtų išlaidų už atsakovui J. Vaitkunskui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. CPK 99 straipsnyje numatyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Ieškovė atleista tik nuo žyminio mokesčio, o ne nuo visų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Atsakovas Jonas Vaitkunskas atsiliepime į Renatos Vaitkunskaitės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde išdėstyti faktai neatitinka tikrovės. Sprendimas priimtas įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį. Dukra jau yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, filologijos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją, turi visas galimybes užsidirbti ir pati save savarankiškai išsilaikyti. Ieškovė nurodo, jog norėdama susirasti darbą įstojo į magistrantūros studijas. Tai nėra priežastis ar pasiteisinimas, dėl ko dukrai reikalingas išlaikymas. Ieškovė, stodama studijuoti į dieninį skyrių, turėjo žinoti ir suprasti, kad mokydamasi dieniniame skyriuje, ji vargiai ras darbą, nes darbdaviai reikalauja dirbti visą darbo dieną. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę situaciją ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

Atsakovas Jonas Vaitkunskas atsiliepime į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Ieškovė Renata Vaitkunskaitė atsiliepime į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą nurodė nesutinkanti, kad iš jos būtų priteista už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovės Renatos Vaitkunskaitės apeliacinio skundo argumentų

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Renata Vaitkunskaitė, gimusi 1989-02-03, yra atsakovo Jono Vaitkunsko dukra (gimimo liudijimas, b. l. 2). Ieškovė pilnametystės sulaukė 2007-02-03. Ji 2011 m. birželio mėnesį Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo filologijos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją (b. l. 9), o nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio studijuoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete (b. l. 3).

Šioje byloje buvo nagrinėjamas šalių ginčas dėl atsakovo pareigos teikti išlaikymą pilnametystės sulaukusiai ieškovei, besimokančiai aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje.

Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) numato, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarimu nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad kitaip vertintina galimybė įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, inter alia jų dieniniuose skyriuose. Konstitucinio teismo vertinimu, paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pati pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, besimokančius aukštosiose mokyklose, negalima apsiriboti vien minėtos pareigos nustatymu, juolab tokiu, kai šios pareigos apimtis tampa aiški tik teismui sprendžiant bylą dėl išlaikymo priteisimo, bet turi būti nustatyti visi esminiai šio teisės instituto elementai. Išlaikymą iš tėvų priteisti minėtam paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui būtų galima tik tada, kai šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.19 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybes išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2007).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos pragyvenimui ir studijoms, nepasirinko kitų studijų formų, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui, turėdama aukštąjį universitetinį bakalauro išsilavinimą. Į bylą patekta 2011-07-20 Vilniaus teritorinės darbo biržos pažyma (b. l. 8) dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose patvirtina, kad ieškovė nuo 2011-07-12 iki studijų Vilniaus universitete buvo įregistruota darbo biržoje ir turėjo bedarbio statusą, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad besimokydama aukštosiose mokyklose ėmėsi pakankamų veiksmų įsidarbinti.

Ieškovė prie apeliacinio skundo pridėjo Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą, darbo biržos analizės pedagoginėms specialybėms duomenis bei VSDFV ir Alytaus miesto socialinės paramos skyriaus dokumentus apie Onos Vaitkunskienės pajamas (b. l. 107–118). CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo motyvus, pripažįsta, jog šiuos dokumentus galima priimti ir tirti, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau sprendžia, jie bylos baigčiai neturi įtakos, nes nepaneigia apylinkės teismo išvados, kad ieškovė neįrodė, jog išnaudojo visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos pragyvenimui ir studijoms. Ieškovės pateikti Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimas ir darbo biržos analizės pedagoginėms specialybėms duomenys apibūdina asmenų, ieškančių pedagoginio darbo, padėtį darbo rinkoje. Ieškovė neįrodė, kad išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti lėšų susirandant kitokio pobūdžio darbus.

Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog atsakovas gauna minimalų 687,50 Lt darbo užmokestį (b. l. 55), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 53–54). Atsakovo turtinę padėtį patvirtina ir tas faktas, jog jam skirta antrinė teisinė pagalba (b. l. 51). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad pagal savo turtinę padėtį atsakovas neturi galimybės teikti ieškovei paramos, nepablogindamas savo turtinės padėties.

Ieškovės apeliacinio skundo motyvai ir pateikti nauji įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl tenkinti ieškovės apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinio skundo argumentų

Nustatyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės 2012-04-06 sprendimu (b. l. 51) nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą Jonui Vaitkunskui, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmosios instancijos teisme. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-08-21 pažyma (b. l. 78) patvirtina, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą iki 2012-08-22 sudarė 660 Lt.

Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime iš ieškovės jokių bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, nurodydamas, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo bylinėjimosi išlaidų atleista.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo. CPK normos nenumato, kad ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo būtų atleisti nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad ieškovė atleista tik nuo žyminio mokesčio, o ne nuo visų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Remiantis šiomis CPK nuostatomis, darytina išvada, kad teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, privalėjo savo iniciatyva priteisti valstybei iš ieškovės 660 Lt valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovės Renatos Vaitkunskaitės atsiliepimo į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą motyvai nesudaro pagrindo nepriteisti šių išlaidų iš ieškovės, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui CPK 96 straipsnio 7 dalies reikalavimus atitinkantį prašymą iš dalies atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovės valstybei priteistinos 400 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu atsakovui apeliaciniame procese (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės Renatos Vaitkunskaitės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš ieškovės Renatos Vaitkunskaitės 660 Lt (šešių šimtų šešiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu atsakovui Jonui Vaitkunskui pirmosios instancijos teisme. Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Renatos Vaitkunskaitės 400 Lt (keturių šimtų litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu atsakovui Jonui Vaitkunskui apeliaciniame procese. Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.