Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-08-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1496-580/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-08
Bylos Nr.
e2S-1496-580/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07526-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Europrojects“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Didžioji statyba“
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1496-580/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07526-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.3; 3.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Europrojects“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Europrojects“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Didžioji statyba“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas UAB „Europrojects“ ieškiniu prašė iš atsakovo UAB „Didžioji statyba“ priteisti 13 881,68 Eur skolą, 831,82 Eur palūkanas, 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad:

Motyvuojamoji dalis

1.1 atsakovui pareikšti ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas dėl atsakovo veiksmų gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas;

1.2 atsakovas vykdo veiklą statybų sektoriuje, kuris yra vienas rizikingiausių, todėl kyla didelė grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui;

1.3 atsakovas, žinodamas, kad yra skolinga ieškovui, savo veiklą vykdo toliau, tačiau daugiau nei pusę metų neatlieka mokėjimų už parduotas prekes, kas sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas yra nesąžiningas ieškovo atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad:

2.1 ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas;

2.2 nėra duomenų apie atsakovo (neteisėtą) ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jam priklausantį turtą. Neatsikaitymo su ieškovu faktas, sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, vengimas atsiskaityti, pažadų atsiskaityti neįgyvendinimas nepatvirtinta nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Tai, kad atsakovas savo veiksmais galimai pažeidžia ieškovo teises, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas konstatuoti, jog, priėmus ieškovui palankų teismo procesinį sprendimą, tokio sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas;

2.3 nėra duomenų, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti akivaizdų atsakovo nesąžiningumą, spręsti, jog atsakovas turi realių ketinimų savo turtą paslėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Vien aplinkybė, kad atsakovas žino apie egzistuojančią prievolę ieškovui, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie šio asmens nesąžiningus ketinimus išvengti tokios prievolės vykdymo, nes prievolės nevykdymas gali būti nulemtas įvairių, nebūtinai su asmens nesąžiningumu susijusių, priežasčių;

2.4 ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui, todėl tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Ieškovas UAB „Europrojects“ pateikė atskirąjį skundą kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Didžioji statyba“. Nurodo, kad:

3.1 ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas, šalys pripažįsta skolą ieškinyje nurodytai sumai;

3.2 nutartis priimta formaliai, neįsigilinus į bylos medžiagą. Ieškovas teikia teismui civilinių bylų sąrašą, kuriuose dalyvauja atsakovas UAB „Didžioji statyba“, o taip pat kreditorių atsiliepimus apie atsakovą viešojoje erdvėje, kuriuose kreditoriai įvardina atsakovą kaip nesąžiningą sutartinių įsipareigojimų šalį;

3.3 iškeltų civilinių bylų atsakovui UAB „Didžioji statyba“ skaičius yra įspūdingas. Atsakovas šiuose procesuose dalyvauja, kaip atsakovas arba skolininkas, todėl kyla klausimas, kaip pirmosios instancijos teismas teismų sistemoje galėjo nematyti visų civilinių bylų, kurios iškeltos atsakovui, o savo išvadoje nurodyti, kad nemato atsakovo nesąžiningumo požymių;

3.4 atsakovas yra nesąžiningas, ką pagrindžia atsakovo veiksmai – atsakovui iškeltas nemažas kiekis civilinių bylų, neigiami kreditorių atsiliepimai viešojoje erdvėje apie atsakovą ir atsakovas nebendravimas su ieškovu skolos sumokėjimo klausimais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

5. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškinio reikalavimų užtikrinimui.

7. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017).

9. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas turi preliminariai įvertinti ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikinti, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, jeigu ieškinyje nurodyti teiginiai pasitvirtintų. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos stadijoje ieškovo ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu.

10. Pagal suformuotą teismų praktiką, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

11. Kaip jau nurodyta, ieškovas ieškiniu prašo priteisti 13 881,68 Eur skolą, 831,82 Eur palūkanas, 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovas yra nesąžiningas ir tai grindžia atsakovo veiksmais – atsakovui iškeltu kiekiu civilinių bylų, kreditorių neigiamais atsiliepimais apie atsakovą bei tuo, kad atsakovas pusę metų nekomunikuoja su ieškovu skolos mokėjimo klausimais.

12. Apeliacinės teismas atkreipia į šios kategorijos byloje suformuotą apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią būtinybę taikyti atitinkamus turtinius ribojimus asmeniui visų pirma lemia poreikis eliminuoti galimybę jam pakeisti savo turtinę padėtį, nesąžiningai perleidžiant turimą turtą kitiems asmenims, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023).

13. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo konkrečių nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl jo nesąžiningumą visada privalo įrodinėti asmuo, prašantis taikyti atitinkamas priemones (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai, ieškovui siekiant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „Didžioji statyba“ atžvilgiu taikymo, jo nesąžiningumą galėjo patvirtinti ne bet kokie atsakovo veiksmai (neveikimas) ar kitos su ieškinio reikalavimų įvykdymo apsunkinimu nesusijusios aplinkybės, tačiau tik tokie veiksmai, kuriais siekiama specialiai sudaryti situaciją, kai atsakovas neturėtų galimybių atsiskaityti su ieškovu pagal byloje priimtą sprendimą, jeigu ieškovo reikalavimai atsakovui būtų patenkinti.

15. Kaip matyti iš ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų, atsakovas turi nemažai civilinių bylų, kuriose dalyvauja kaip atsakovas ar skolininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis bylų atsakovui buvo nutrauktos panaikinus teismo įsakymus, atsisakius priimti pareiškimus, ieškinius grąžinus ieškovams. Taigi, aplinkybė, dėl didelio kiekio civilinių bylų iškeltų atsakovui, pati savaime neteikia pagrindo išvadai, jog tai lėmė būtent nesąžiningi atsakovo UAB „Didžioji statyba“ veiksmai (neveikimas).

16. Ieškovas taip pat akcentuoja kreditorių neigiamus atsiliepimu apie atsakovą, tačiau atsiliepimai gali būti subjektyvūs ir priklausyti nuo kiekvieno asmeninės patirties, juolab, kad negalima nustatyti ar atsiliepimus parašė atsakovo kreditoriai, ar atsiliepimus parašę asmenys egzistuoja ir ar aprašytos situacijos yra realios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti atsiliepimai nėra pakankamas įrodymas siekiant įrodyti atsakovo nesąžiningumą.

17. Nors ieškovas teigia, kad atsakovo nesąžiningumą įrodo tai, jog atsakovas pusę metų nekomunikuoja su ieškovu skolos mokėjimo klausimais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad neatsikaitymo su ieškovu faktas, sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, vengimas atsiskaityti, pažadų atsiskaityti neįgyvendinimas nepatvirtinta nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Todėl tai, kad atsakovas nebendrauja su ieškovu dėl skolos sumokėjimo neįrodo atsakovo nesąžiningumo.

18. Siekiant laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo, privalu įrodyti atsakovo nesąžiningumą, jo norą ir ketinimus apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie, kad būtų galima konstatuoti akivaizdų atsakovo UAB „Didžioji statyba“ nesąžiningumą ir siekį apsunkinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Byloje nėra duomenų apie atsakovo (neteisėtą) ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jam priklausantį turtą. Vien ieškovo prielaidomis grįsti deklaratyvūs teiginiai apie atsakovo UAB „Didžioji statyba“ nesąžiningumą, grindžiami atsakovui iškeltų bylų kiekiu ir neigiamais atsiliepimais viešoje erdvėje, negali būti laikomi tokias aplinkybes įrodančiais (CPK 178 straipsnis).

19. Įvertinant nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Neegzistuojant bent vienai iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra teisinio pagrindo taikyti teises ir interesus varžančius apribojimus, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

20. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo UAB „Europrojects“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė