Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui V. K. ir jo atstovui advokatui Valdui Bivainiui, atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovei G. V., o atsakovams G. R., B. V., J. R. V., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono 4 – ojo notaro biuro notarei D. P. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. R., B. V., J. R. V. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo bei pirkimo -pardavimo sutarties panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono 4 – ojo notaro biuro notarė D. P.

Aprašomoji dalis

nustato:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono 4 – ojo notaro biuro notarė D. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Palikėja D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2000-12-29, mirties vieta – (duomenys neskelbtini), mirties akto įrašas Nr.255 sudarytas Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2000-12-29 (7 b.l.).

Utenos rajono CMS pažyma 2012-12-17 Nr.(19.37)KK- 53K patvirtina, kad ieškovo ir palikėjos santuoka buvo įregistruota 1996-11-07, įrašo Nr.267 (8 b.l.).

Nebaigtas statyti sodo pastatas, unikalus Nr.8299-7007-0014, ir 0,0615 ha žemės ūkio (sodų) žemės sklypas, unikalus Nr.8250-0003-0129, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise V. K. vardu buvo įgyti 1998-08-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.NJ-7667 pagrindu (9 b.l.), t.y. santuokos su palikėja metu.

Palikėjai asmeninės nuosavybės teise taip pat priklausė ir 1/3 dalis (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (13-17 b.l.). Į šiuos nekilnojamuosius daiktus nuosavybės teises palikėja buvo įgijusi 1995-01-13, t.y. dar iki santuokos sudarymo su ieškovu, nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas - 1995-01-13 paveldėjimo teisės liudijimas Nr.1NJ-297, 1995-01-13 turto pasidalijimo sutartis Nr.1NJ-302.

Utenos rajono 4-ojo notaro biuro 2012-12-27 pažyma Nr S-111 (18 b.l.) patvirtina, kad 2012-04-23 Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (68-76 b.l.), notarinio registro Nr.DP-1512, paveldimą turtą sudarė 1/3 dalis jau minėtų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (33-40 b.l.), šis turtas buvo įregistruotas kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, šio turto bendraturčiai, valdantys kitas 2/3 dalis, - atsakovai G. R., B. V., J. R. V. (77-80 b.l.).

2012-07-19 tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ir atsakovų šioje byloje G. R. ir B. V. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr.DP-2892, dėl nuosavybės teisių į 1/3 dalį jau minėtų D. K. priklausiusių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo (19-32 b.l.), B. V. nuosavybės teises įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu R. V.. Bendra daiktų kaina, už kurią parduota 1/3 dalis D. K. priklausiusių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), - 2.420,00 Lt.

Atsakovės B. V. ir G. R. dar 2011-06-22 kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių įgijimo į 1/3 dalį jau minėtų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu, tačiau teismas, nustatęs, kad nuosavybės teisės į minėtų nekilnojamųjų daiktų dalį yra registruotos D. K. vardu, 2011-06-22 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-586-82/2011 pareiškimą atmetė, šis teismo sprendimas buvo paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2011-10-07 nutartimi (55-60 b.l.). Į teismo procesą minėtoje civilinėje byloje dalyvauti buvo įtraukta Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ieškovas įtrauktas nebuvo.

Pateiktas išrašas (97-98 b.l.) patvirtina, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenys apie palikėjos sutuoktinį V. K. 2012 m. buvo žinomi, išraše iš VMI intraneto nurodyta, kad palikėjos sutuoktinis yra V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), našlys. Užklausus 2012-12-14 duomenis iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro buvo gautas atsakymas, kad nėra duomenų apie palikėjo, kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimą, nurodyta, kad Testamentų registre testamentai ir palikimo priėmimo faktai registruojami nuo 2001-07-01.

Kadangi D. K. mirė 2000-12-29, paveldėjimo teisiniams santykiams dalyje dėl palikimo priėmimo taikytinos Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001-07-01, normos ( 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII – 1864) 38 straipsnis).

Pagal CK 573 str. 1d. nuostatas, paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis pirmosios eilės įpėdiniai – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Taigi po savo sutuoktinės mirties ieškovas buvo pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis, o priimti palikimą jis privalėjo per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti arba paduodant pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notariniam organui (CK 587 str.).

Liudytojos J. M. ir V. P. (128-129, 131 b.l.) patvirtino, kad ieškovas buvo jų kaimynas pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje. Liudytoja J. M. patvirtino, kad savo sodo valdą ir namą ieškovas tvarkė pavyzdingai, mokesčius jie mokėdavo ne kiekvieną mėnesį, nes nebuvo tokio reikalavimo, jai nėra žinoma, kad į ieškovo žemę ir namą būtų pretendavę kokie kiti asmenys, jos nuomone, šio turto savininkas buvo ieškovas. Liudytoja V. P. patvirtino, kad ieškovas ir po sutuoktinės mirties gerai tvarkėsi namuose, prižiūrėjo aplinką, rūpinosi namo apšildymu, kaip ir jie visi, mokėjo mokesčius, jai nėra žinoma, kad kiti asmenys būtų atvykę ir pareiškę ieškovui pretenzijas dėl turto. Sodininkų bendrijos „Piliakalnis“ pirmininkas 2012-10-29 pažymėjimu Nr.06 (41 b.l.) patvirtino, kad ieškovas nėra skolingas.

Ieškovo ir jo atstovo paaiškinimą, kad ieškovas per 6 mėnesius po sutuoktinės mirties palikimą priėmė, patvirtina Sodininkų bendrijos „Piliakalnis“ pirmininko 2012-10-29 pažymėjimas, liudytojų J. M. ir V. P. parodymai apie tai, kad ieškovas betarpiškai po sutuoktinės mirties rūpinosi likusiu turtu, buvusiu (duomenys neskelbtini), kaip savo, juo naudojosi. Pripažintina, kad ieškovo paaiškinimas, liudytojų parodymai bei pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovui Lietuvos Respublikai palikimo priėmimo fakto neginčijant, patvirtina (LR CPK 178 str.), jog ieškovas per CK 587 str. (galiojo iki 2001-07-01) nustatytą 6 mėnesių terminą palikimui priimti, priėmė palikimą po savo sutuoktinės D. K. mirties 2000-12-29, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl vadovaujantis iki 2001-07-01 galiojusio CK 587 str., 2000 m. liepos 18 d. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII -1864 38 str., LR CPK 444 str. 2d. 8p., ieškovo prašomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu nustatyti turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas. Tiek CK 587 str. 1d., tiek nuo 2001-07-01 galiojančio LR CK 5.50 str. 1d. nustato, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įstatymų leidėjas teisiniu reglamentavimu nebuvo ir nėra suteikęs didesnės teisinės reikšmės palikimo priėmimui, kai kreipiamasi su pareiškimu į notaro biurą, nei palikimo priėmimui, kai palikimas priimamas, pradėjus jį faktiškai valdyti, todėl neteisūs atsakovai G. R., B. V., J. R. V. teigdami, kad ieškovas praleido terminą palikimui priimti.

Taigi ieškovas, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, priėmė visą palikėjai D. K. priklausiusį turtą, t.t. ir 1/3 dalį jos asmeninės nuosavybės teise valdytų nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad ieškovas, priėmęs palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, neišviešino šio fakto, t.y. nesikreipė į notaro biurą, kad jam būtų išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, todėl 2012 m. paaiškėjus, kad yra turto, kuris registruotas prieš 12 metų mirusio asmens vardu, Lietuvos Respublikos atstovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl palikimo perėjimo valstybei, kaip tą reglamentuoja LR CK 5.62 str. normos. Nors, kaip minėta, išrašę iš VMI intraneto buvo duomenų apie palikėjos sutuoktinį ieškovą (našlį), tačiau jam apie veiksmus, kurių ketinama imtis, pranešta nebuvo.

Susiklostė tokia faktinė situacija, kad ieškovui tapus savininku viso D. K. nuosavybės teise valdyto turto, ieškovo ginčijamu 2012-04-23 Utenos rajono 4-ojo notarų biuro išduotu palikimo perėjimo valstybei liudijimu buvo nuspręsta dėl dalies ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto perėjimo valstybės nuosavybėn, o vėliau atsakovas sprendė ir dėl disponavimo tuo turtu, perleidžiant nuosavybės teises atsakovams ginčijama 2012-07-19 pirkimo-pardavimo sutartimi.

LR CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Tokie atvejai, kai įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgiję nuosavybės teises į paliktą turtą, kvalifikuotini kaip ginčas dėl to turto tarp bendraturčių. Jeigu vieni iš jų ginčija bendraturčių nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumą, tai tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (LR CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Toks jo reikalavimas vertintinas kaip pareiškimas, jog jis tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Nustačius faktą, kad ieškovas palikimą priėmė, ginčas tarp šalių kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis LR CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas. Taigi ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir pirkimo – pardavimo sandorį.

Šioje byloje buvo nustatyta, kad ieškovas priėmė palikimą po savo sutuoktinės D. K. mirties ir tapo viso jai nuosavybės teise priklausiusio turto savininku, todėl ginčijamu palikimo perėjimo valstybei liudijimu buvo perduotas ieškovui priklausantis turtas. Nuosavybės neliečiamumo principas yra konstitucinis, jis įtvirtintas Konstitucijos 23 str., nuosavybės teisės neliečiamumas yra žmogaus teisė, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje. Konstitucijos 23 str. nurodyta, kad turtas iš savininko gali būti paimamas tik įstatymo nustatyta tvarka, ir tik tenkinti visuomenės poreikius, savininkui teisingai atlyginant.

Pagal LR CK 5.62 str. nuostatas paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tik esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms: turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Kaip jau nustatyta, ginčijamo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu šių sąlygų nebuvo, todėl šis liudijimas, kaip pažeidžiantis įstatymo (LR CK 5.62 str.) reikalavimus, naikintinas.

Jau minėta, ieškovas ginčija ir pirkimo-pardavimo sutartį, kuria valstybė nuosavybės teises į jam, ieškovui, priklausantį turtą perleido atsakovams.

LR CK 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį.

Pagal LR CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (LR CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku

Nustačius neteisėto ginčo turto pardavėjui nuosavybės teise nepriklausančio ginčo turto pardavimą, ieškovo ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia LR CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pripažinus sutartį negaliojančia šiuo pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, nustatytus LR CK 4.96 straipsnyje (LR CK 6.307 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad daikto savininkas ar kitas asmuo, turintis įstatymo ar sutarties pagrindu atsiradusių teisių į be savininko valios parduotą daiktą, turi teisę reikalauti pripažinti daikto pardavimo sutartį negaliojančia ir išreikalauti daiktą iš neteisėto valdymo, t. y. toks asmuo, pripažinus daikto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, turi teisę pareikšti neteisėtai daiktą įgijusiam asmeniui daiktinį (vindikacinį) ieškinį dėl daikto išreikalavimo, nes jis nėra daikto neteisėtos pirkimo – pardavimo sutarties šalis, jo su pirkėju nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.

Daikto savininko teisė vindikaciniu ieškiniu išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo nėra absoliuti. LR CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Taigi įstatymas gina privatų savininko interesą, tačiau nustato išimtis, kada taikoma ne visiška, o ribota vindikacija ir savininkas neturi teisės išreikalauti daikto iš svetimo neteisėto valdymo. Ribota vindikacija siekiama protingos savininko ir kitų asmenų teisėtų interesų pusiausvyros, kad būtų užtikrinti ne tik savininko, bet ir kitų civilinių teisinių santykių subjektų, kurie, įgydami daiktą, elgėsi sąžiningai, interesai. Toks vindikacijos ribojimas užtikrina civilinės apyvartos saugumą ir stabilumą. Priešingu atveju bet kuris asmuo, sąžiningai įgijęs daiktinę teisę, neturėtų garantijų, kad ji pagal savininko ieškinį nebus atimta.

Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (LR CK 1.5 straipsnis), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta priešingai. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu arba kaltu. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Asmuo, ketinantis nutraukti valdymą ar turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas nesąžiningas, šiuo atveju tai turi įrodyti ieškovas. Iš to išplaukia, kad turto valdytoju esantis asmuo preziumuojamas esąs sąžiningas. Jo nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (LR CPK178 straipsnis). Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (LR CK 4.26 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant ginčą dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių negaliojimo, vadovaujamasi daiktinės teisės normomis (LR CK 4.95 str. - 4.97 str.). Ieškinio faktinį pagrindą, kai siekiama grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, sudaro kelios grupės aplinkybių: aplinkybės, pagrindžiančios savininko turimą ginčijamo daikto valdymo ar nuosavybės teisę; daikto valdymo teisės praradimą ir praradimą patvirtinančios aplinkybės; aplinkybės, kuriomis daiktą pradėjo valdyti atsakovas; aplinkybės, kad atsakovas ginčijamą daiktą valdo neteisėtai.

Ieškovas neginčijo atsakovų sąžiningumo prezumpcijos, todėl pripažintina, kad atsakovai yra sąžiningi įgijėjai, todėl pirkimo - pardavimo sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo konkrečiu atveju negali turėti įtakos jų interesams, t.y. iš jų negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas (LR CK 4.96 str. 2d.).

Ieškovas neprieštaravo, kad jam valstybė grąžintų tiek, kiek gavo iš atsakovų už jam nuosavybės teise priklausantį realizuotą turtą. Bendra daiktų kaina, už kurią parduota 1/3 dalis D. K. priklausiusių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), - 2.420,00 Lt. Atsakovas valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, neprieštaravo ( nustačius juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą) ieškovui grąžinti gautą pinigų sumą, iš šios sumos atėmus valstybės patirtas išlaidas – 291,48 Lt (144-145 b.l.), t.y. 11 Lt, sumokėtų VĮ Registrų centrui, ir 275,48 Lt, sumokėtų Utenos rajono 4-ajam notaro biurui.

Panaikinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pripažinus negaliojančia pirkimo –pardavimo sutartį, atsakovui Lietuvos Respublikai taikytinas įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nes pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyko ( LR CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).

LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimu, apskaitymu, saugojimu, realizavimu, grąžinimu ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ 151 p. nuostatas, tuo atveju, jeigu turtas jau parduotas, grąžinama ta už parduotą turtą gauta pinigų suma, kurią faktiškai gavo valstybė (atėmus pinigų sumas, išmokėtas asmenims už suteiktas turto saugojimo, realizavimo ir kitas paslaugas, taip pat kitas su turtu susijusias išlaidas, kurios buvo patirtos ir apmokėtos). Šiuo konkrečiu atveju suma, kurią ieškovui privalo grąžinti atsakovas valstybė, - 2.128,52 Lt (2.420,00 Lt - 291,48 Lt).

Ieškovui Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-12-18 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-03089 (43-44 b.l.) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, minėtos institucijos 2013-09-25 pažyma Nr. PP-1051 patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos ieškovui suteikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 425,00 Lt (147 b.l.). Šios išlaidos, o taip pat ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas ( LR CPK 83 str. 14p.) nepriteistinos, nes vadovaujantis LR CPK 93, 96, 99 straipsniais, jos privalėtų būti išieškotos valstybei iš atsakovo valstybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2000-12-29, mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Panaikinti Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarės D. P. 2012-04-23 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr.DP-1512, kurio pagrindu D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2000-12-29, turtą – 1/3 dalį (duomenys neskelbtini)esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - paveldėjo valstybė, atstovaujama Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Pripažinti negaliojančia 2012-07-19 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.DP-2892, sudarytą tarp pardavėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ir pirkėjų G. R. bei B. V., kurios pagrindu buvo perleistos nuosavybės teisės į 1/3 dalį (duomenys neskelbtini)esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2.128,52 Lt (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt aštuonis litus ir 52 centus) kaip be pagrindo įgytą turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.