Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-873-1013/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
1-873-1013/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39052-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Maksimenko-Šėlienė
Kaltinamasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-873-1013/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39052-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.3.; 2.3.4.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Maksimenko-Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorui Josifui Gigevičiui,kaltinamajam R. R.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. R. (R. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nebaigto vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „A“, įtrauktas į pastovios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-08 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį; paskirta galutinė bausmė – 10 MGL dydžio bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-09 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį; paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 7 mėnesiams, nustatant įpareigojimus, ir 10 MGL dydžio bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-14 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, nustatant įpareigojimus, ir 10 MGL dydžio bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vienuolika nusikalstamų veikų) ir BK 178 straipsnio 4 dalį; paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2015-12-22 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2015-07-12 apie 20.45 val. Oslo gatvėje, Vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje, stovėdamas prie tarnybinio automobilio „BMW 320“, valst. Nr. CBM 587, tiesiogiai, žodine forma, siekė susitarti su savo įgaliojimus vykdančiais valstybės tarnautojais – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiuoju patruliu R. Matačiūnu ir vyriausiuoju patruliu M. Auguliu, kad nebūtų surašytas bei perduotas registruoti administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2015-07-12 apie 20.45 val., Oslo-Erfurto gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,54 promilių girtumas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už policijos pareigūnų papirkimą, tęsdamas savo veiksmus, pasiūlė ir davė kyšį – mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5“, įdėdamas jį vyriausiajam patruliui R. Matačiūnui į tarnybinės liemenės kišenę, tuo siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus. Šiais veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. R. paaiškino, kad kaltinamąjį aktą gavo, jam pareikštą kaltinimą supranta ir savo kaltę pilnai pripažįsta, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. R. R. parodė, kad kaltinamajame akte minėtą dieną svečiavosi pas motiną, ten išgėrė alkoholio ir nenorėdamas pas ją likti nakvoti, kadangi sekančią dieną jam reikėjo eiti į darbą, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Pakeliui buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu nustatė jam 1,54 promilių girtumą. Jis išsigando ir pasimetė, nes automobilis, kurį vairavo, buvo ne jo, nutarė duoti policijos pareigūnams kyšį, kad jie nesurašytų jam administracinio teisės pažeidimo protokolo. Pareigūnai jį įspėjo, kad už kyšio davimą jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jis nepaisė pareigūnų perspėjimo. Kadangi pinigų neturėjo, nutarė policijos pareigūnui kaip kyšį atiduoti mobiliojo ryšio telefono aparatą, kurį įdėjo pareigūnui į liemenės kišenę. Pareigūnas jam uždėjo antrankius ir pristatė į policijos komisariatą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. R. savo kaltę pripažino pilnai, parodė, kad 2015-07-12 svečiavosi pas motiną, kur išgėrė viskio. Pirmadienį reikėjo į darbą, todėl jausdamasis gerai, atsisėdo už vairo, būdamas išgėręs ir neturėdamas leidimo vairuoti transporto priemonės, t. y. be vairuotojo pažymėjimo. Apie 20.30 val., važiuodamas draugui priklausančiu automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su savo drauge S. M., Oslo gatvėje, Vilniuje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnai paprašė pateikti dokumentus. Padavė automobilio dokumentus ir pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Vėliau pareigūnai patikrino blaivumą ir nustatė 1,56 promilių girtumą. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena, nes įvykio metu buvo išsigandęs ir susijaudinęs. Pamena, kad su pareigūnais bandė susitarti „gražiuoju“, kad pareigūnai neformintų, jog važiavo išgėręs ir neturėdamas leidimo vairuoti transporto priemonės, t. y. kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tam, kad vaizdo registratorius neužfiksuotų momento, kai prašo pareigūnų nerašyti protokolo, pasiūlė išlipti iš tarnybinio automobilio. Kadangi su savimi turėjo tik 40 Eur, todėl stovint lauke prie tarnybinio automobilio, vienam iš pareigūnų įdėjo dėjo į tarnybinės uniformos liemenės kišenę su savimi turėtą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone5“, kuris yra vertingesnis nei 40 Eur – tokio modelio telefonas kainuoja apie 350 Eur. Pareigūnas paaiškino, kad už kyšio davimą yra sulaikomas ir uždėjo antrankius. Nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo neteisėtų veiksmų, tiesiog pastaruoju metu turi daug asmeninių problemų ir nenorėdamas jų turėti dar daugiau, bandė susitarti su pareigūnais, ir tam, kad nesurašytų protokolo, kaip kyšį davė minėtą mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 39-40).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Matačiūnas paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patruliu. 2015-07-12 apie 20.45 val. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. Auguliu, Vilniuje, Oslo gatvėje, pamatė dideliu greičiu važiuojantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė patikrinimui Vakariniame aplinkkelyje. Automobilį vairavo R. R.. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Taip pat R. R. prisipažino neturintis teisės vairuoti transporto priemones. Vairuotojas teigė, kad visą dieną po truputį vartojo alkoholį. Patikrinus R. R. alkotesteriu, buvo nustatytas vidutinis 1,56 promilių girtumo laipsnis. R. R. stovint prie tarnybinio automobilio „BMW 320“, valst. Nr. CBM 587, jis žodine forma prašė susitarti, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas tam leidimo, be to, vairavo išgėręs. R. R. buvo įspėtas dėl atsakomybės už tokius neteisėtus veiksmus. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, R. R. paprašė jo išlipti iš tarnybinio automobilio, pridegti cigaretę. Išlipus, lauke R. R. įdėjo jam į tarnybinę liemenę juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5“, ir pasakė, kad tai yra atlygis už tai, kad neformintų pažeidimo. Tuo metu šalia stovėjo M. Augulis ir viską matė. R. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Už bandymą papirkti policijos pareigūnus, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, R. R. buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimusi pristatytas į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą. Minėtas telefonas, kurį R. R. įdėjo į tarnybinės liemenės kišenę, kartu su tarnybiniu pranešimu perduotas penktajam policijos komisariatui (b.1. 7).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Augulis paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patruliu. 2015-07-12 apie 20.45 val. patruliuodamas Oslo gatvėje, Vilniuje, kartu su vyriausiuoju patruliu R. Matačiūnu, pamatė dideliu greičiu važiuojantį „Peugeot“ markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis patikrinimui buvo sustabdytas Vakariniame aplinkkelyje. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo R. R.. Bendraujant su R. R. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, be to, vairuotojas prisipažino neturintis teisės vairuoti transporto priemonių. R. R. prisipažino, kad visą dieną vartojo alkoholį. Jis buvo patikrintas alkotesteriu ir buvo nustatytas 1,56 promilių, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. Pažeidėjui R. R. stovint prie tarnybinio automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šis žodine forma pradėjo prašyti, kad jį paleistų, nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. R. R. buvo įspėtas, kad už bandymą papirkti pareigūnus gresia baudžiamoji atsakomybė. R. Matačiūnui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, R. R. paprašė jo išlipti iš tarnybinio automobilio. Stovėdamas lauke matė, kaip R. R. įdėjo R. Matačiūnui į tarnybinę liemenę juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5“, sakydamas, kad tai yra atlygis už tai, kad neįformintų pažeidimo. Už pasikėsinimą papirkti pareigūnus R. R. buvo sulaikytas. Taip pat R. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tolimesniam aiškinimusi R. R. buvo pristatytas į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą (b. l. 9).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. M. paaiškino, kad R. R. pažįsta apie 3 metus, jis yra jos sugyventinis. 2015-07-12 kartu su Rodionu buvo svečiuose pas jo motiną, kur išgėrė alkoholinių gėrimų. K. R. kitą dieną reikėjo į darbą ir kitų grįžimo namo galimybių nebuvo, Rodionas nusprendė namo važiuoti automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 20.30 val. R. vairuojant automobilį ir važiuojant Oslo gatve, Vilniuje, juos sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai patikrino R. blaivumą, buvo nustatytas apsvaigimas, tačiau koks tiksliai, neprisimena. Visą laiką sėdėjo automobilyje ir negirdėjo apie ką R. kalbėjo su pareigūnais. Vienu metu R. grįžo į automobilį ir paprašė telefono. Su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 5“, kurio IMEI Nr. 013421000640485. R. nieko nepasakė, kam reikalingas telefonas. T. R. padavė nežinodama kokiam tikslui jis jį paėmė. Po kokių 20 minučių R. vėl grįžo į automobilį ir pasakė, kad bus pristatomas į policijos komisariatą dėl bandymo papirkti pareigūnus. Tik vėliau iš R. sužinojo, kad nenorėdamas būti patrauktas atsakomybėn už vairavimą išgėrusiam, bandė papirkti pareigūnus, duodamas jos telefoną kaip atlygį. Tą dieną su savimi pinigų neturėjo ir R. apie tai žinojo. Dėl to, kad R. paėmė jos minėtą telefoną, kurio pagalba bandė „susitarti“ su pareigūnais, kad jo neformintų, R. pretenzijų neturi. Minėtą telefoną turi apie dvejus metus, įvykio dieną jo kainą maždaug apie 250 Eur (b. l. 12).

Alkotesterio duomenimis, R. R. 2015-07-12 20.48 val. nustatytas 1,56 promilių girtumas (b. l. 31).

Į bylą pateiktas 2015-07-12 administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, kad R. Matačiūnas surašė kaltinamajam R. R. administracinių teisės pažeidimų protokolą už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje ir 130² straipsnyje, už tai, kad tą pačią dieną apie 20.45 val. Oslo-Erfurto gatvių sankryžoje, Vilniuje, jis vairavo automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,54 promilių girtumas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 73).

2015-07-13 apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefono aparatas „iPhone 5“, juodos spalvos, kurio IMEI Nr. 013421000640484, serijos Nr. C39JRH9PF39C, partijos Nr. MD662KSA (b. l. 13-14, 15, 16).

2015-08-31 apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėta S. M. pateikta dėžutė nuo mobiliojo ryšio telefono „iPhone 5“. Dėžutė juodos spalvos, priekinėje dėžutės dalyje pavaizduotas telefonas „iPhone 5“, kitoje dėžutės pusėje telefono duomenys, tarp kurių nurodytas IMEI Nr. 013421000640484, serijos Nr. C39JRH9PF39C, partijos Nr. MD662KSA (b. l. 18-19, 20, 21).

2015-08-31 pakvitavimu, telefonas „iPhone 5“, IMEI Nr. 013421000640484, grąžintas S. M. (b. l. 23).

Dėl R. R. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį

BK 227 straipsnio 2 dalies pagrindu atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Policijos pareigūnai pagal BK 230 straipsnio 1 dalį yra valstybės tarnautojai.

Atsižvelgiant į teismų praktiką, pagal BK 227 straipsnį papirkimo objektyvieji požymiai realizuojami pasiūlymu, pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Kam priklauso siūlomas, pažadamas ar duodamas kyšis, kieno interesais papirkėjas veikia, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Įstatymo dispozicijoje papirkimo požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 227 straipsnis taikomas padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus duoti kyšį; 3) davus kyšį. Pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį paprastai pasireiškia nurodant valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui ar tarpininkui konkretų kyšio dydį, jo perdavimo būdą, laiką ir pan. Teismų praktika rodo, kad kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Kada kyšis duodamas prieš ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. R. siekdamas susitarti su savo įgaliojimus vykdančiais valstybės tarnautojais – policijos pareigūnais, kad nebūtų surašytas bei perduotas registruoti administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pasiūlė ir davė policijos pareigūnams kyšį, tuo siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, todėl kaltinamojo R. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Už nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, įstatymas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. R., atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, į pavojingumo laipsnį (BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas BK 11 straipsnio 4 dalies pagrindu priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai), į kaltės formą – tiesioginę tyčią (BK 15 straipsnio 2 dalis), į nustatytas R. R. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat teismas įvertina kaltinamojo asmenybę (dirbantis, vedęs, turi mažametį vaiką, 3 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, 1 kartą – už disponavimą narkotinėmis medžiagomis), baustas administracine tvarka. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. R. už nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam R. R. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad R. R. yra sukūręs šeimą, turi mažametį vaiką, dirba, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams. Pagal BK 75 straipsnio dalį atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Dėl to teismas sprendžia, kad R. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotinas neišeiti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą.

Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam R. R. skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015-12-22 nuosprendžiu atidedant paskirtos bausmės vykdymą 2 metams, bausme (1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme), paskiriant kaltinamajam R. R. galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (BK 63 straipsnis).

R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

P. R. R. (R. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. skirti galutinę 8 mėnesių (aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams (dvejiems metams).

Šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015-12-22 nuosprendžiu atidedant paskirtos bausmės vykdymą 2 metams, bausme ir paskirti R. R. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams.

Į. R. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Maksimenko-Šėlienė