Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimai;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), skirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė;

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus, nuosprendis neįsitesėjęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. F. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveiktos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei D. F., būtent: 2025-08-21, apie 22:00 val., buto adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, tyčia pastūmė nukentėjusiąją D. F., dėl ko ji nugriuvo į lovą ir jai gulinčiai, rankomis suėmęs jos kaklą bei uždėjęs ant jo savo kojos pėdą ir jį spausdamas, smaugė, plaštaka bei kumščiu sudavė nemažiau kaip 10 kartų į galvos ir veido sritis, spaudė nukentėjusiosios rankas, suimdamas jas savo rankomis bei prispausdamas kojomis, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. F. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kairiame momenyje, kairiame smilkinyje, dešinės akies apatiniame voke, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, dešinėje kaklo pusėje, abiejuose dilbiuose.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. F. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, davė parodymus, kad kaltu prisipažįsta ir labai gailisi. Viskas būna gerai, kol negeria, bet kai abu išgeria, taip gaunasi. Taip gaunasi, kad geria abu, abu inicijuoja gėrimą. Ėmėsi priemonių, tris mėnesius negėrė, bet atkrito. Nėra buvęs ligoninėje dėl alkoholio. Matė nukentėjusiąją kitą dieną, matė ant jos sužalojimus. Atsiprašė, susitaikė. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Sutarėme abu koduotis ir toliau gyventi kartu. Turime mažamečių vaikų. Žmona niekur nedirba, šeimą išlaiko jis.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. F. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

A. F. kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2025-08-22 13.50 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi S. B. pranešė, kad prieš porą valandų patėvis sumušė mamą, sumuštas veidas, galva. Nepilnamečių nėra. Mama D. F. (b. l. 11).

2025-08-22 pareigūno tarnybiniu pranešimu ,,Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, susijusios su A. F. panaudotu fiziniu smurtu sutuoktinės D. F. atžvilgiu. Įvykio vietoje D. F. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, A. F. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas (b. l. 25-28).

2025-08-22 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 14-24).

2025-08-22 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusios D. F. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: apžiūrint D. F. galvą iš priekio, pastebime jos dešinėje galimai paraudimą, apžiūrint galvą iš dešinės pusės, sužalojimų nesimato, apžiūrint galvą iš galo, t. y. pakaušio sritį, sužalojimų nesimato, apžiūrint rankas, pastebime ant abiejų rankų dilbių ir kaklo srityje galimai kraujosruvas (b. l. 62-70).

2025-08-28 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. G 950/2025(04), kurioje nurodyta, kad: 1. D. F. nustatyti sužalojimai – kraujosruvos kairiame momenyje, kairiame smilkinyje, dešinės akies apatiniame voke, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, dešinėje kaklo pusėje, abiejuose dilbiuose. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. 3. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. 4. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasekoje. 5. D. F. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 6. Visumoje sužalojimai nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai (b. l. 75, 76).

Įtariamasis A. F. 2025-08-23 apklausos metu davė parodymus, kad kaltę pripažįsta. Virtuvėje dešine plaštaka sugriebė D. už kaklo po smakru ir ją laikė, o kairės rankos delnu jai sudavė 2-3 smūgius į veidą, per kairį skruostą. Galvoja, kad daugiau smūgių suduoti negalėjo, smūgiai nebuvo labai stiprūs. Po to žmoną paleido, ji išbėgo iš virtuvės ir koridoriuje atsitrenkė į batų lentynas. Ji nenugriuvo, tik į jas atsitrenkė, o po to išbėgo į lauką. Jis jos kurį laiką palaukė. Nusiramino ir suprato, kad blogai pasielgė, perlenkė lazdą, todėl buvo išėjęs į kaimą jos ieškoti, kad ji neblaivi po kaimą nevaikščiotų, bet niekur nerado. Jeigu būtų buvęs blaivus, nieko panašaus nebūtų įvykę, nes blaivus į D. priekabes ir priekaištus reaguoja visai kitaip, šį kartą išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Žmonos dėl šio įvykio jau yra atsiprašęs, ji jam atleido b. l. 112-115). Įtariamasis A. F., 2025-09-01 įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, davė parodymus, kad buvo neblaivus, o be to labai supykęs ant D. dėl jos elgesio, tai tikrai neprisimena, ką tiksliai D. padarė ir kiek kartų bei kur sudavė. Žino, kad tikrai buvo rankomis sugriebęs jos kaklą ir jį suspaudė bei plaštaką sudavė 2-3 kartus jai į veidą. Ankstesnės apklausos metu sakė, kad D. į veidą sudavė jiems būnant virtuvėje, kai ji pasiėmė peilį, tačiau vėliau prisiminė, kad visa tai buvo miegamajame kambaryje, D. gulint lovoje. Kad būtų D. gulinčiai ant jos kaklo uždėjęs savo pėdą ir taip ją smaugęs, taip kaip parašyta pranešime apie įtarimą, neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo taip pasielgti. Be to dabar mano, kad tikrai jai galėjo suduoti daugiau kaip 2-3 kartus jai į veidą. Taip pat galėjo jai kumščiu pataikyti ir į galvos sritį. Kad būtų rankomis bei savo kojomis spaudęs D. rankas ir taip jas sužalojęs, taip kaip parašyta pranešime apie įtarimą, taip pat neprisimena, tačiau neneigia, kad taip galėjo pasielgti. Įtakos turėjo tai, kad buvo neblaivus (b. l. 121-124).

Nukentėjusioji D. F. 2025-08-25 apklausos metu davė parodymus, kad abu buvo gerokai apgirtę, todėl nuosekliai ir detaliai atpasakoti įvykių sekos negali, nes prisimena tik kai kuriuos momentus. Sutuoktinis ją pastūmė ir ji nugriuvo į lovą. Griuvo ant nugaros ir griūdama nesusižalojo. Tada A. rankomis suėmė jos kaklą ir ją pradėjo smaugti. Kaklą jis buvo suėmęs gana stipriai, dėl ko jai buvo sunku kvėpuoti, trūko oro bei kakle juto fizinį skausmą, kurį įvertina gal kokiais 7 balais. Vėliau ant kaklo atsirado kraujosruvos. Kiek laiko jis laikė kaklą, negali pasakyti. Po to jis pradėjo jai smūgiuoti į veidą ir galvos plaukuotąją dalį. Tikrai gerai neprisimena, kiek kartų jis sudavė, tačiau smūgių buvo tikrai nemažai. Mano, kad jų galėjo būti ne mažiau kaip 10. Ar A. sudavė plaštaka, ar kumščiu, negali tiksliai pasakyti, nes to gerai prisimena, tačiau sprendžiant iš ant veido esančio sužalojimo po dešine akimi ir skausmo kairiame žandikaulyje bei galvos plaukuotoje dalyje, tai jis galėjo suduoti ne tik plaštaka, bet ir kumščiu. Žino, kad jai bandant pabėgti iš namų, koridoriuje jis ją sugriebė ir metė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną. Ar atsitrenkdama susižalojo, nežino. Šiuo metu skauda galvos plaukuotąją dalį aplink veidą. Mano, kad šis fizinis skausmas, kurį vertina kokiais 8 balais, atsirado nuo A. smūgių į galvą. Po įvykio ant abiejų rankų dilbių atsirado kraujosruvos. Dabar gerai neprisimena, kuriuo metu buvo sužalotos rankos. Atrodo, kad tai nutiko jai gulint lovoje. Jis rankomis buvo suėmęs jos rankas, o be to, jis rankas spaudė ir savo keliais apsižergęs ją. Fizinį skausmą rankose įvertina gal kokiais 6 balais. Dar prisimena, kad lygtai jai gulint lovoje A. buvo užlipęs ant lovos ir arba savo pėda, arba keliu spaudė jos kaklo priekinę dalį. Dėl to kakle juto fizinį skausmą, tačiau jis nebuvo labai stiprus ir jį įvertina gal kokiais 4-5 balais (b. l. 33-37). Nukentėjusioji D. F. 2025-08-29 papildomos apklausos metu davė parodymus, jog minėtą dieną sutuoktinis ją sumušė ir ją smaugė miegamajame kambaryje. Jai nuėjus į šį kambarį, jis atėjo pakui ją, po to ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo į lovą. Griūdama tikrai nieko nesusitrenkė ir fizinio skausmo nejuto. Sutuoktinis buvo supykęs ir agresyvus. Jai gulinčiai jis rankomis buvo suėmęs jos kaklą ir ją smaugė, jį spausdamas. Vėliau užlipęs ant lovos jis net buvo uždėjęs ant jos kaklo savo pėdą ir tokiu būdu jį spaudė, dėl ko ji duso ir jai skaudėjo. Be to jis jai sudavė į galvos ir veido sritį. Smūgių tikrai buvo daug. Mano, kad jų buvo nemažiau kaip 10. Vieni buvo stipresni, kiti silpnesni, todėl mano, kad jis jai sudavė ir plaštaka ir kumščiu. Nuo kai kurių jo smūgių buvo padaryti sužalojimai veide ir plaukuotoje galvos dalyje, o nuo silpnesnių smūgiu tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Sutuoktinis taip pat sužalojo ir jos rankas. Kraujosruvos buvo padarytos ant abiejų dilbių. Jis jos rankas buvo suėmęs savo rankomis ir jas spaudė. Be to, kažkuriuo momentu buvo ją apžergęs ir jos rankas spaudė savo keliais. Kiek visa tai truko, nežino. Jai kažkaip pavykus jį nustumti ir išsilaisvinti, bandė pabėgti iš buto. Koridoriuje A. ją sugriebė ir stūmė, dėl ko atsitrenkė į sieną. Kiek prisimena, tai atsitrenkdama nesusižalojo ir fizinio skausmo niekur nejuto. Šio įvykio metu sutuoktinis jos nespardė. Jiems būnant virtuvėje A. jos nemušė ir nesmaugė. Kaip ir sakė, viskas įvyko miegamajame kambaryje. Mano, kad dėl girtumo jis pats gerai visko neprisimena (b. l. 38-41).

Liudytoja S. B. 2025-08-28 apklausos metu davė parodymus, kad apie 13 valanda, jai būnant pas tetą, paskambino mama. Iš jos balso suprato, kad ji yra susijaudinusi ir išsigandusi. Mama jos prašė pagalbos, sakė, kad A. t ją sumušė, ji jo labai bijo ir prašė jos kuo greičiau atvažiuoti. Atvykusi užėjo į butą, kuriame buvo mama. A. taip pat buvo bute, miegojo jos kambaryje. Jai atėjus, mama gulėjo lovoje. Ji buvo labai išsigandusi, verkė. Mama skundėsi, kad jai labai skaudą galvą, o ypač vieną vietą plaukuotoje galvos dalyje. Taip pat buvo kraujosruvos ir abejose kaklo pusėse. Ant mamos abiejų rankų dilbių srityje taip pat matėsi po kelias kraujosruvas (b. l. 56-60).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. F. duoti parodymai, kuriais jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nukentėjusiosios D. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie A. F. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, liudytojos duoti parodymai, asmens apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad A. F. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveiktos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei D. F.. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus D. F. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). A. F. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. F. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 3 kartus. A. F. 3 kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nusikalto teistumui neišnykus, todėl pripažintinas recidyvistu.

A. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Praeityje A. F. A. F. 3 kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Tokios nustatytos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad A. F. linkęs nusikalsti. A. F., nepaisant ankstesnių teismų sprendimų ir jam taikytų baudžiamojo pobūdžio teisinių priemonių, nesistengia pakeisti savo elgesio, taikytos baudžiamojo pobūdžio teisinės priemonės teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro, o tai, teismo nuomone, liudija apie didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. F., nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė, įvertinus aptartas aplinkybes, nustatytina kaip kiek mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

A. F. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, nukentėjusiosios atsiprašė, augina mažamečius vaikus. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant jį pakeisti, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtinas 2 metams, per šį laikotarpį įpareigojant A. F. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72 (2) straipsniu, A. F. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam A. F. buvo skirtas gynėjas advokatas. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-09-02 pažyma Nr. APD-2025-09529, iš kurios matyti, kad A. F. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 87,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo A. F. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-08-22 14.15 val., iki 2025-08-24 12.23 val. ir konstatuoti, kad yra atliktos 2 (dvi) laisvės atėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant A. F. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholinių gėrimų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, A. F. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. F. pripažinti recidyvistu.

Nepriteisti iš A. F. proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, 1 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.