Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-1174-437/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-04-05
Bylos Nr.: Ik-1174-437/2012
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rosita Patackienė, Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas: T. N.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo: Lietuvos
Advokatai: Ramūnas Mikulskas

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
16.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-1174-437/2012Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74

Procesinio sprendimo Nr. 3-61-3-02264-2011-1(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Rositos Patackienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui, atsakovės atstovui Sergejui Montvilai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui L. M., specialistams R. J. K., R. G., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. N. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš dalies panaikinti LR krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau TTK) 2011-09-23 sprendimą Nr. TS-2 ir įpareigoti LR krašto apsaugos ministerijos TTK priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nuspręstą, kad jam po 201-05-25 patirtos kairės kojos traumos diagnozuoti sveikatos sutrikimai - kairio kelio menisko plyšimas, girnelės IV0 chondromaliacija, kairės girnelės II0 panirimas, artroziniai pakitimai (vėliau - gonartrozė) yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba (b.l. 1-5). Paaiškina, kad 2011-09-23 LR krašto apsaugos ministerijos TTK priėmė sprendimą Nr. TS-2, kuriuo pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą bei vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1152-142/10 nustatyti sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Su papildomai atliktu TTK 2011-09-23 sprendimu pareiškėjas iš dalies nesutinka, teigia, kad priimtame sprendime nėra visapusiškai ištirtos ir atskleistos visos faktinės aplinkybės, susijusios su jo sveikatos sutrikdymu tarnybinių pareigų vykdymo metu. Pažymi, kad nėra ginčo dėl pareiškėjo 2001-05-25 patirtos traumos fakto ir šios traumos gavimo aplinkybių. 2001 m. vasario 19 - birželio 22 dienomis pareiškėjas pagal generolo A. R. KPTC viršininko 2001-02-13 įsakymą Nr. 2kk „Dėl kursų puskarininkių mokykloje“ buvo siunčiamas į Puskarininkių mokykloje rengtus skyrininkų pėstininkų kursus. Kursų metu 2001-05-25 Kazlų Rūdos poligone dalyvavo taktikos pratybose, per kurias bėgdamas griuvo ant žemės ir patyrė kairės kojos kelio traumą. Nėra ginčo ir dėl pareiškėjui iš karto po traumos KMUK Chirurgijos klinikoje (atliekant artroskopiją) diagnozuotų ligų: kairio kelio menisko plyšimo, girnelės IV° chondromaliacijos, kairės girnelės II0 panirimo, artrozinių pakitimų, kurie vėliau išsivystė į gonartrozę. Tačiau tiek iš ginčijamo 2011-09-23 sprendimo Nr. TS-2, tiek iš ankstesnio 2010-01-08 sprendimo Nr. TS-3 matyti, kad TTK su 2001-05-25 trauma vykdant karo tarnybą susiejo tik menisko plyšimą. Kitų diagnozuotų susirgimų, t.y. girnelės IV0 laipsnio chondromaliacijos, kairės girnelės II0 panirimo, artrozinių pakitimų (vėliau - gonartrozės) su pareiškėjo tarnyba ar tarnybinių pareigų vykdymu nesusiejo. Pareiškėjas vertina, kad TTK išsamiai neištyrė visų faktinių aplinkybių. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojo TTK nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-12-15 Nr. V-1174 įsakymu, kurių normos įpareigojo TTK ištirti ir nustatyti kario žūties, ligos ar traumos (sužeidimo, suluošinimo) priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu bei nustatė tokio tyrimo turinį bei ribas (TTK nuostatų 8.1 p., 8.2 p.). Nuostatų taisyklės įpareigoja komisiją aktyviai tirti visus faktinius duomenis, susijusius su kario sveikatos sutrikimo aplinkybėmis, reikalauti papildomų įrodymų, juos vertinti ir jų pagrindu priimti savarankišką ir motyvuotą sprendimą dėl kario sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su jo tarnybinių pareigų atlikimu. Vertina, kad skundžiamame sprendime TTK padarytos išvados yra prieštaringos ir subjektyvios.

Nors TTK teigia, kad atlikdama tyrimą vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1152-142/10 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, rekomendacijomis ir išvadomis, taip pat Kauno Klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikų profesoriaus R. J. K. ir docento R. G. 2011-06-15 pateiktomis išvadomis ir nuomone, bei visais ankstesnio tyrimo metu gautais dokumentais, tačiau, pareiškėjo vertinimu, atlikdama papildomą tyrimą, ji iš esmės vadovavosi ir savo argumentus vėlgi grindė tik 2009-12-03 Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvada Nr. 5 (toliau - KMEK), fragmentiškai papildydama ją Kauno Klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikų profesoriaus R. J. K. ir docento R. G. 2011-06-15 pateiktomis išvadomis. Apie jokius kitus medicininius dokumentus TTK neužsimena.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-12-01 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-2-2156/2006, yra konstatavęs, kad KMEK išvada dėl kario ligos sąsajų su tiesioginių pareigų vykdymu yra tik vienas iš įrodymų, kurį kartu su visais kitais gautais įrodymais turi įvertinti TTK, priimdama sprendimą; tokia išvada nesukelia teisinių pasekmių asmeniui, dėl kurio susirgimo ji pateikiama, sprendimą dėl kario žūties, ligos ar traumos (sužeidimo, suluošinimo) priežastinio ryšio su tiesioginių pareigų vykdymu bet kokiu atveju turi priimti TTK, pagrįsdama jį savo atlikto tyrimo duomenimis. Pažymėjo, kad TTK sprendimo trūkumų negali kompensuoti KMEK išvados teiginiai. TTK visiškai neatsižvelgė į ankstesnio bylos nagrinėjimo metu pateiktus gydytojų paaiškinimus bei teismo nustatytas faktines aplinkybes, neištyrė visų su pareiškėjo ligų vystymusi ir progresavimu susijusių medicininių dokumentų. Net ir atliekant papildomą tyrimą bei priimant sprendimą nebuvo apklaustas pareiškėją gydęs gydytojas A. Š., iš pastarojo nebuvo pareikalauta jokių medicininių dokumentų. Nuolat gydantis gydytojas būtų suteikęs išsamesnės informacijos apie diagnozuotus susirgimus ir jų galimas atsiradimo priežastis, eigą. Vertindama diagnozuotą kairės girnelės II° panirimą, TTK padarė išvadą, kad nepakanka objektyvių duomenų tiksliai nustatyti, ar šią ligą sukėlė būtent 2001-05-25 patirta kairės kojos trauma, arba kiti faktoriai. Todėl neaišku kokiu pagrindu sprendime kategoriškai konstatuojama, kad aptariama liga pagal savo požymius ir pobūdį negalėjo būti pareiškėjo patirtos traumos priežastimi. Nors TTK, vertindama šios ligos sąsają su patirta trauma, nurodo, jog rėmėsi KMEK ir gydytojo traumatologo plk. ltn. R. B. pateiktais paaiškinimais. KMEK ir specialisto plk. ltn. R. B. paaiškinimai buvo prieštaringi. KMEK išvadoje nurodyta, kad pareiškėjui diagnozuotos kairės girnelės panirimas yra įgimtas. Tuo tarpu teismo posėdžio metu liudijęs specialistas plk. ltn. R. B., kuris kartu yra ir TTK narys, nurodė, kad neturi jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad girnelės panirimas yra įgimtas. Juo labiau, aiškindamas kairės kojos girnelės panirimo atsiradimo priežastis, specialistas nurodė, kad panirimas greičiausiai galėjo būti ne įgimtas, tačiau atsirado dėl IV laipsnio girnelės chondromaliacijos ir nedidelių artrozinių pakitimų. KMEK išvados ir specialisto paaiškinimai iš esmės skiriasi. Tokių prieštaravimų neištyrė ir TTK, atlikusi papildomą tyrimą.

Siekdama paneigti po 2001-05-25 traumos diagnozuoto kairės girnelės panirimo ryšį su patirta trauma ir karo tarnybos pareigų vykdymu, TTK remiasi 2006-06-15 pareiškėjui atliktos kompiuterinės tomografijos ir 2006-07-11 atliktais MRT tyrimų duomenimis, kuriuose pareiškėjui buvo diagnozuoti abiejų kojų kelių meniskų degeneraciniai pakitimai bei artrozės pokyčiai. Šių tyrimų rezultatų pareiškėjas neginčija, tačiau nesutinka su TTK išvadomis, kad šie tyrimai patvirtina jos sprendimo išvadas, kad aptariami kairio kelio pakitimai išsivystė ne dėl menisko pažeidimo. Dešinės kojos pakitimai buvo nustatyti praėjus daugiau nei penkeriems metams po patirtos traumos. Tokia aplinkybė būtų reikšminga tik tuo atveju, jeigu antrosios kojos sąnario pakitimai būtų nustatyti tuo pačiu metu, kuomet buvo diagnozuotas ir kairės kojos susirgimas (2001 m.). Po kairės kojos traumos pareiškėjas šlubuoja. Judėdamas savo svorio centrą perkelia ant sveikos dešinės kojos. Todėl kairės kojos susirgimų pasekmės sąlygoja ir dešinės kojos susirgimus, kadangi dėl nuolatinės didelės kūno apkrovos vien tik ant dešinės kojos, yra pažeidžiamas jos sąnarys. Šias aplinkybes būtų patvirtinęs pareiškėją nuolat gydantis gydytojas ortopedas - traumatologas A. Š..

Vertindama diagnozuotus artrozinius pakitimus, vėliau išsivysčiusius į gonartrozę, TTK nustatė, kad ši liga yra lėtinė, t.y. prasideda palaipsniui, todėl atsižvelgiant į ligos pobūdį, negali atsirasti staiga, po tik ką patirtos traumos. TTK vėlgi nurodo, jog remiasi KMEK išvada ir specialisto plk. ltn. R. B. paaiškinimais. KMEK išvadoje pateikiamas gonartrozės - kelio sąnario artrozės, apibrėžimas, bei priežastys, dėl kurių šis susirgimas galėjo atsirasti. Tarp šių priežasčių įvardinta ir girnelės chondromaliacija bei meniskų sužalojimai. TTK turėjo tirti kelio sąnario artrozės, kaip patirtos traumos, kurios metu plyšo meniskas, pasekmės buvimo galimybę. Taip pat turėjo aiškintis, ar šią ligą galėjo sukelti chondromaliacija, kuri taip pat buvo diagnozuota po 2001-05-25 traumos. Tačiau TTK sprendime apie tai neužsimenama, nėra vertinamas šių ligų tarpusavio ryšys, tačiau tik nurodoma, kad šis susirgimas pagal savo požymius negalėjo būti sukeltas patirtos kojos traumos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka ir dėl TTK vertinto diagnozuoto susirgimo - IV0 laipsnio chondromaliacija. Komisija minėto susirgimo taip pat nesusiejo su pareiškėjo patirta 2001-05-25 trauma. TTK teigimu, minėta liga turėjo atsirasti daug anksčiau. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad girnelės chondromaliacija išsivysto dėl aktyvaus darbo, sporto, dėl įgimtos girnelės padėties ar formos. Taip pat minėta liga atsiranda ir dėl didelių traumų ir netgi mikrotraumų. Šios ligos metu skausmas kelio srityje sustiprėja einant, bėgant, lipant laiptais ar atliekant kitokius fizinius veiksmus. Išskiriami keturi chondromaliacijos laipsniai. Pareiškėjui nustatyta sunkiausia 4 laipsnio chondramaliacijos forma, o tai reiškia, kad kremzlė buvo suirusi, atidengiant kaulą. Jeigu pareiškėjas būtų sirgęs šios ligos IV laipsniu -t.y. sunkiausia chondromaliacijos forma, iki 2001-05-25 traumos, pagrįstai teigtina, kad būtų jautęs stiprius kelio skausmus dėl kurių įstengęs atlikti profesinės karo tarybos, fizinio parengimo ir vykdyti savo tiesioginių karo prievolininko pareigų, susijusių su itin dideliu fiziniu krūviu.

Nors 2010-05-12 teismo posėdžio metu ltn. R. B., ir palaikė TTK poziciją, tačiau visgi nurodė, jog pareiškėją operavęs gyd. Š., diagnozavęs kelio susirgimus, medicininiuose dokumentuose juos aprašė labai lakoniškai. R. B. neatmetė galimybės, kad ginčijami susirgimai galėtų būti patiltos traumos pasekmė. Taip pat pažymėjo, kad. jeigu prie diagnozuotos ligos - chondromaliacijos, būtų papildomai įrašytas vienas žodis „šviežia“, nustatant priežastinį ryšį abejonių nekiltų. Taigi, vertinant pik. ltn. R. B. paaiškinimus, akivaizdu, kad nustatant minėtų kelio susirgimų ryšį su patirta trauma, nebuvo išsiaiškinta visų reiškinių, galėjusių sukelti šiuos susirgimus. Antra vertus, teisme gydytojas R. B. nedavė kategoriškos išvados dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų ir traumos ryšio. Teisme buvo išklausytas ir kitas specialistas traumatologas. Išvadą teisme pateikė habilituotas medicinos mokslų daktaras, ortopedas traumatologas N. P., kuris sveikatos apsaugos ministro 2005 09 09 įsakymu Nr. V-688 yra įtrauktas į Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašą. Specialistas susipažino su visa byloje esančia medicinine dokumentacija. N. P. paaiškino, kad kiekviena trauma turi savo mechanizmą. Atsižvelgdamas į patirtos traumos mechanizmą specialistas teigė, kad visi diagnozuoti pareiškėjui kairio kelio sąnario sutrikimai yra būtent šios traumos pasekmė: ir girnelės panirimas, ir chondromaliacija, ir artrozė. Paaiškino, kad girnelė turi slankioti tam skirtoje vagoje, o dėl traumos ji atsidūrė ten, kur neturi būti. Dėl traumos plyšo ir raistinė kelio struktūra. Dėl viso to buvo sutraiškyta ir kremzlė. Po traumos iš lėto didėja ir artrozė. Jeigu laikyti artrozę lėtine liga, ji turi pasireikšti visame kūne, ypatingai ji pasireiškia klubo sąnaryje. Paaiškino, kad tuo atveju, kai tokios ligos, kurios diagnozuotos pareiškėjui, yra įgimtos, atsiradusios dėl sklaidos sutrikimo, tai tokie pažeidimai paprastai randami stubure, yra kitų jų požymių. Teigė, kad, įvertinus visus aprašytus objektyvius tyrimus, galima išvada, kad visi pokyčiai kairio kelio sąnaryje yra tik traumos pasekmė. Be to, paaiškino, kad visos nurodytos pasekmės (chondromaliacija, artrozė) po tokios traumos gali atsirasti iš karto nuo kojos pakrypimo, o IV laipsnio chondromaliacija po tokios traumos gali atsirasti ir po mėnesio. Paaiškino, kad visos diagnozės nuo 2001 m. ėjo nuoseklia seka, kaip jos ir turėjo atsirasti nuo tokio pobūdžio traumos. Kremzlės regeneracija yra negalima, o chondromaliacija yra kremzlės suminkštėjimas. Artrozė yra degeneracinė sąnario liga. Prof. habil. dr. N. P., kompleksiškai įvertinęs įvykio aplinkybes, ne tik padarė vienareikšmiškas išvadas, tačiau paaiškino visų patirtų susirgimų mechanizmą. Tuo tarpu TTK pareiškėjui diagnozuotas ligas vertino atskirai vieną nuo kitos, atsietai nuo įvykio aplinkybių, dėl ko padarė klaidingas išvadas ir priėmė netinkamą sprendimą.

TTK savo sprendime nepagrįstai rėmėsi tik Karinės medicininės ekspertizės 2009-12-03 išvada Nr. 5, visiškai nevertindama ir net neužsimindama apie N. P. paaiškinimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-10-21 sprendime pagrįstai buvo pažymėjęs, kad gydytojas R. B. krašto apsaugos ministro 2005-04-04 įsakymu Nr. V-379 yra paskirtas TTK nariu, todėl jis gali būti suinteresuotas ginti Krašto apsaugos ministerijos interesus. Pareiškėjas vertina, kad tai yra labai akivaizdu. Tuo tarpu specialistas N. P. yra visiškai nepriklausomas nuo Krašto apsaugos ministerijos, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas konsultantu ortopedu traumatologu. Sveikatos apsaugos ministro 2005-04-22 įsakymu Nr. V-280 patvirtinti LR sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto pareiginiai nuostatai. Pagal šių nuostatų 11 punktą specialisto konsultanto pareigos reiškia, kad jis gali dalyvauti sveikatos priežiūros įstaigų išorinio audito procedūrose, specialistų komisijų darbe, atlikti profesinę ekspertizę. Specialistai konsultantai pateikia ministerijai interesų deklaraciją ir pagal nuostatų 18 punktą yra įpareigoti pirmenybę teikti viešiesiems interesams, užtikrinti siūlymų ir sprendimų nešališkumą ir teisingumą. Vertina, kad prof. habil. dr. N. P. pateikti paaiškinimai yra ne tik kvalifikuoti ir logiški, tačiau objektyvūs ir nešališki.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad TTK taip pat kreipėsi į nepriklausomus specialistus. Kaip itin svarbią vertina komisija 2011-06-15 KMUK Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovo profesoriaus R. K. ir šios klinikos docento R. G. pateiktą išvadą. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad girnelės chondromaliacija bei II laipsnio panirimas, artrozė negalėjo būti tiesioginė 2001-05-25 patirtos traumos pasekmė. Tačiau iš tokios išvados nėra aišku, ar prof. R. K. ir doc. R. G. buvo atskleistos visos svarbios 2001-05-25 įvykio aplinkybes, dėl kurių galėjo atsirasti minėti kairės kojos kelio sąnario susirgimai. Turėjo būti įvertinta, kad pareiškėjas pratybų metu bėgo su 45 kg sveriančia kurpine, o bendras svoris buvo 127 kg. Griūdamas ant kairės kojos, pareiškėjas tiesiogiai patyrė kelio traumą, t.y. menisko plyšimą. Nors ir buvo stipriai susižalojęs kojos kelią, 7 km iki punkto grižo pėsčiomis pats. Tvirtina, kad po kelio kremzle palindusi atplyšusio menisko dalis, didelis svoris ir ilga distancija, kurią pareiškėjui teko nueiti pačiam, sąlygojo kelio kremzlės nusidėvėjimą, tuo tarpu ir girnelės IV° laipsnio chondromaliacijos, kairės girnelės II0 panirimo, artrozinių pakitimų atsiradimą. Šių sužalojimų atsiradimą lėmė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios KMUK Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovui prof. R. K. ir doc. R. G. atskleistos nebuvo. 2011-06-15 jų pateiktoje išvadoje yra vertinamas tik tiesioginis traumos ir visų patirtų sužalojimų ryšys. Tačiau šioje situacijoje svarbus yra ne tik menisko plyšimo traumos ir visų kitų patirtų sužalojimų tarpusavio ryšys, tačiau ir šių sužalojimų ryšys su karo tarnybinių pareigų atlikimu.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė LR krašto apsaugos ministerija atsiliepime pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 20-23). Tvirtina, kad TTK sprendimas atitinka viešojo administravimo subjekto administraciniams sprendimams taikomus reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, kad TTK, atlikdama tyrimą, vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1152-142/10. Akcentuoja, kad minėtu sprendimu teismas nepanaikino buvusio TTK sprendimo, tačiau jai aiškiai nustatė tyrimo objektą bei ribas. Teismas nurodė, kad ji turi atlikti papildomą tyrimą, nustatyti sveikatos sutrikimų priežastis ir pasisakyti savo sprendimo nutariamojoje (revoliucinėje) dalyje dėl tų diagnozių, kurios gali sukelti pareiškėjui teisinius padarinius (pagal nagrinėtą prašymą - dėl tų diagnozių, kurios buvo neįgalumo nustatymo priežastimi), priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Tvirtina, kad TTK tokį įpareigojimą pilnai įvykdė.

Pažymi, kad minėtu teismo sprendimu pačiam pareiškėjui buvo pasiūlyta patikslinti savo prašymą TTK, aiškiai nurodant, kokius sveikatos sutrikimus ir už kurį laikotarpį, turėtų būti siejami su tarnybinių pareigų vykdymu. Pareiškėjas to nepadarė, tuo patvirtindamas, kad sutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis.

Ginčo dėl pareiškėjo 2001-05-25 patirtos traumos fakto ir šios traumos gavimo aplinkybių nėra. Tačiau skiriasi TTK ir pareiškėjo nuomonės dėl visų pareiškėjui po aptariamos 2001 m. kojos traumos diagnozuotų kairiojo kelio ligų. Pažymi, kad faktas, jog po aptariamos traumos pareiškėjui buvo diagnozuotos minėtos ligos dar nereiškia, kad jos visos yra susijusios su šia trauma.

Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad TTK vertino kiekvieną išvardintą ligą atskirai ir nagrinėjo šių ligų atsiradimo priežastis. Vertindama pareiškėjui diagnozuotą kairio kelio menisko plyšimą, pagrįstai konstatavo, kad šis sveikatos sutrikimas pagal savo požymius ir pobūdį yra minėtos traumos pasekmė, todėl susijęs su pareiškėjo tarnyba. Pažymi, kad pareiškėjas šios išvados neskundžia. Priimant sprendimą, kad kitos pareiškėjui diagnozuotos kairio kelio ligos (kurios paaiškėjo 2001-06-08 KMUK Chirurgijos klinikoje atliekant kelio artroskopiją) negali būti tiesiogiai siejamos su trauma, TTK rėmėsi karo medikų pateiktomis išvadomis dėl šių ligų pobūdžio ir vystymosi požymių (KMEK 2009-12-03 išvada Nr.5), taip pat, nepriklausomų specialistų medikų išvadomis ir nuomone.

Pagal karo medikų specialistų pateiktas išvadas ir paaiškinimus, girnelės IV laipsnio chondromaliacija reiškia, kad sužeidimo vietoje kremzlė yra visiškai sudilusi, vadinasi, pagal šiuos požymius kelio trauma (mechaninis poveikis) negalėjo sukelti minėto laipsnio ligos, ši liga turėjo atsirasti daug anksčiau, t.y. dar iki aptariamos traumos. Artroziniai pakitimai ar gonartrozė (kelio artrozė) yra lėtine liga, t.y. prasideda palaipsniui, todėl, atsižvelgiant į šios ligos pobūdį, negali atsirasti staiga, po tik ką patirtos traumos. Kadangi ši liga pareiškėjui buvo pastebėta po 3 dienų nuo traumos dienos, galima teigti, kad ligos vystymosi procesas prasidėjo dar iki traumos. Specialistų vertinimu, pareiškėjui nustatytas II laipsnio girnelės panirimas gali būti įgimtas (dėl įgimto sausgyslių, raiščių ar raumenų vystimosi sutrikimo). Nustatyto laipsnio girnelės panirimas galėjo atsirasti ir dėl jau traumos metu pareiškėjo turimų IV laipsnio girnelės chondromaliacijos ir nedidelių artrozinių pakitimų, nes šios ligos tarpusavyje tiesiogiai susijusios. Pareiškėjo kairio kelio kremzlė jau tada, t.y. 2001 m., buvo visiškai sudilusi, o šis faktorius galėjo tiesiogiai įtakoti girnelės išsidėstymą (panirimą). Šis procesas prasidėjo dar iki aptariamos traumos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teigdamas, kad IV laipsnio lokalus kremzlės pažeidimas yra tik traumos pasekmė, tuo pačiu nurodo, jog 2001-05-25 įvykus traumai, jam nebuvo tinkamai suteikta medicininė pagalba. Pažymi, kad pareiškėjas apie galimai netinkamą medicininę pagalbą ar medikų netinkamus veiksmus ir šių aplinkybių galimą įtaką ligų atsiradimui, pirmą kartą užsiminė tik pateikdamas skundą teismui, t.y. daugiau kaip po 8 metų nuo traumos. Pareiškėjas traumą patyrė 2001 m., po to, pakankamai ilgą laiką tarnavo ir ėjo pareigas. Vertina, kad minėtą klausimą pareiškėjas galėjo ir turėjo kelti tuo metu. Pažymi ir tai, kad savo 2009-02-12 prašyme TTK nustatyti sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį, pareiškėjas dėl šių aplinkybių taip pat neužsimena. TTK neturėjo jokio pagrindo tirti nurodytų aplinkybių, nes neturėjo tyrimo objekto. Mano, kad IV laipsnio girnelės chondromaliacija pagal savo pobūdį ir požymius neturėtų būti nurodytų aplinkybių pasekmė.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad TTK objektyviai netyrė faktinių aplinkybių ir tarnybos veiksnių, kurie lėmė jo sveikatos sutrikimą, neapklausė jį gydžiusio gydytojo A. Š. vertina, kad šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti, nes prieštarauja pačiai tarnybinio tyrimo eigai bei tyrimo metu surinktai medžiagai. Tarnybinio tyrimo pagrindinis uždavinys - nustatyti priežastinį ryšį tarp kario sveikatos sutrikimo (ligos, suluošinimo) ir jo tarnybos. Atlikdama šią funkciją, TTK tik renka sprendimui priimti reikalingą medžiagą, ją analizuoja ir vertina. TTK nenustato nei sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio, nei tinkamumo karo tarnybai, taip pat, neatlieka gydomųjų funkcijų. Pirmą kartą teikdamas skundą teismui, pareiškėjas pats savo skunde nurodo, kad TTK atliko gautų medicininių dokumentų analizę, todėl nesuprantama, kokių dar veiksmų ji turėjo imtis. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad buvo gauti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai - tiek medicininiai (Karo medicinos tarnybos pateikti dokumentai, Kauno medicinos universiteto klinikos, VšĮ Kauno raudonojo kryžiaus klinikos, Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės išrašai iš medicininių dokumentų), tiek dėl pareiškėjo tarnybos sąlygų (dokumentai iš tarnybos vietos). Pažymi, kad tyrimo metu pareiškėjo papildomai buvo prašoma pateikti ambulatorinę kortelę iš civilinių medicininių įstaigų, į ką pareiškėjas nurodė, jog šis dokumentas randasi Justiniškių šeimos gydytojų kabinete. Šis dokumentas buvo gautas ir įvertintas. Be to, atlikdama papildomą tyrimą, tarnyba kreipėsi į KMUK Ortopedijos traumatologijos klinikos (kurioje pareiškėjui 2001 m. buvo atliekama artroskopinė operacija) vadovą profesorių R. K. ir šios klinikos docentą R. G., kurie apžiūrėjo pareiškėją papildomai.

Pažymi, kad tos pačios kairio kelio ligos, kurios buvo diagnozuotos pareiškėjui iš karto po traumos, jam periodiškai atsinaujindavo ir vėliau, keitėsi tik šių ligų požymiai ar sunkumo laipsnis. Dėl tų pačių ligų pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai. Visos šios aplinkybės TTK buvo žinomos, nes užfiksuotos TTK turimuose dokumentuose. Iš ginčijamo TTK sprendimo matyti, kad būtent šias ligas ir jų galimą ryšį su tarnyba TTK nagrinėjo ir vertino.

Dėl to, kad nėra ginčo dėl pareiškėjui diagnozuotų ligų pobūdžio ir jų gydymo proceso, nebuvo būtina apklausti ir asmenis, kurie gydė pareiškėją (pareiškėjo nurodyto gydytojo A. Š.), nes šie asmenys galėtų tik pateikti informaciją apie pareiškėjui diagnozuotų ligų pobūdį (dėl ko ginčo nėra) ir taikomą gydymą, kas ir taip žinoma, tačiau Vertina, kad yra nepagrįstas pareiškėjo skundo teiginys, kad KMEK ir specialisto R. B. paaiškinimai buvo prieštaringi. Būdamas specialistu šioje srityje (minėtas daktaras turi chirurgo traumatologo kvalifikaciją), ir būdamas TTK nariu, R. B. tarnybinio tyrimo komisijai teikė paaiškinimus dėl aptariamų aplinkybių. Komentuodamas pareiškėjo aptariamų ligų atsiradimo priežastis, minėtas daktaras pateikė savo nuomonę, kuri tik papildo KMEK išvadą ir jai neprieštarauja. Pažymi, kad KMUK Ortopedijos traumatologijos klinikos (kurioje pareiškėjui 2001 m. buvo atliekama artroskopinė operacija) minėtų nepriklausomų specialistų išvados iš esmės patvirtina Karinės medicininės komisijos ir kitų karo medikų Komisijai pateiktas išvadas ir nuomonę dėl pareiškėjui po aptariamos traumos diagnozuotų ligų. Be to, minėtas daktaras 2010-05-12 teismo posėdžio metu, kuriame buvo apklaustas kaip specialistas, dar kartą patvirtino, kad tik vertina kitų asmenų medicininiuose dokumentuose padarytus įrašus, o šie įrašai yra lakoniški.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje pareiškėjo skundo prašė netenkinti atsakovės atsiliepime išdėstytais motyvais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 32-34). Paaiškina, kad ginčijamas sprendimas atitinka viešojo administravimo subjekto administraciniams sprendimams taikomus reikalavimus. Ginčo esmė - nustatyti, ar visos, išskyrus kairio kelio sąnario lateralinio menisko plyšimą, pareiškėjo išvardintos kairiojo kelio ligos yra 2001 m. traumos pasekmė. Pažymi, kad pats faktas, jog po aptariamos traumos pareiškėjui buvo diagnozuotos minėtos ligos dar nereiškia, kad jos visos yra susijusios su šia trauma. Pažymi, kad TTK pagrindinis uždavinys - nustatyti priežastinį ryšį tarp kario sveikatos sutrikimo (ligos, suluošinimo) ir jo tarnybos. Atlikdama šią funkciją, ji tik renka sprendimui priimti reikalingą medžiagą, ją analizuoja ir vertina. Ji taip pat nenustato nei sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio, nei tinkamumo karo tarnybai, taip pat neatlieka gydomųjų funkcijų. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad buvo gauti visi visapusiškam ir pagrįstam sprendimui priimti reikalingi dokumentai: tiek medicininiai, tiek dėl pareiškėjo tarnybos sąlygų (dokumentai iš tarnybos vietos). KMEK 2009-12-03 išvadoje Nr. 5 nurodyta, kad pareiškėjui nustatytas girnelės panirimas išsivystė dėl įgimto sausgyslių, raiščių ar raumenų vystymosi sutrikimo, todėl KMEK negali konstatuoti, kad jis susijęs su 2001-05-25 patirta trauma. Taip pat KMEK mano, kad girnelės chondromaliacija su patirta trauma irgi negali būti siejama, nes, pagal pareiškėjo kairio kelio kremzlės būklę nustatytą po traumos, ši liga turėjo pradėti vystytis žymiau anksčiau, t.y. dar iki patirtos traumos 2001 m. Be to, KMEK taip pat negali konstatuoti, kad gonartrozės išsivystimas, kaip artrozės pasekmė, gali būti susijęs su 2001 m. pareiškėjo trauma, nes 2001 m. pareiškėjui po traumos atliktoje kairio kelio sąnario rentgenogramoje matomi nedideli artroziniai pakitimai galėjo prasidėti iki traumos. Kauno medicinos universiteto klinikos Ortopedijos traumatologijos padalinio vadovo profesoriaus R. K. ir šio padalinio docento R. G. 2011-06-15 išvadoje nurodoma, kad remiantis pirmos konsultacijos aprašu jau 2001-05-28 pareiškėjo kojos rentgenogramose aprašyti nedideli artroziniai pakitimai per tris dienas (nuo 2001-05-25 patirtos traumos) susiformuoti negali net teoriškai, t.y. tuo tik dar kartą kompetentingų specialistų patvirtinama KMEK išvada, kad nedideli artroziniai pakitimai galėjo prasidėti iki traumos. Nepriklausomų specialistų išvadoje pažymima, kad 2001-06-08 buvo atlikta artroskopinė kelio sąnario operacija, kurios metu pareiškėjui buvo rasta ir IV laipsnio girnelės chondromaliacija su II laipsnio jos panirimu, tačiau konstatuojama, kad girnelės IV laipsnio pakitimai su II laipsnio panirimu (kairės girnelės IV chondromaliacija, kairės girnelės II panirimas) per 14 dienų nuo traumos nei teoriškai, nei praktiškai susidaryti negalėjo. Be to, po 2011 m. birželio 15 d. pareiškėjo apžiūros metu surinktos ligos anamnezės, nepriklausomų specialistų išvadoje vienareikšmiškai teigiama, kad girnelės pakitimai (kairės girnelės IV chondromaliacija, kairės girnelės IIo panirimas) negalėjo būti tiesioginė 2001-05-25 patirtos pareiškėjo traumos pasekmė, t.y. ši nepriklausomų specialistų išvada iš esmės sutampa su KMEK nuomone, kad kairės girnelės IV chondromaliacija turėjo pradėti vystytis žymiau anksčiau, t.y. dar iki patirtos traumos 2001 m., kaip ir girnelės panirimas neturėtų būti siejamas su 2001 m. trauma.

Pažymi, kad Kauno medicinos universiteto klinikos Ortopedijos traumatologijos padalinio vadovui profesoriui R. K. ir šio padalinio docentui R. G. buvo pateikta visa turima išsami informacija, susijusi su pareiškėjo 2001 m. patirtos traumos aplinkybėmis, kuri leido jiems, kaip kvalifikuotiems specialistams, priimti objektyvų sprendimą, kad 2001 m. patirto sužeidimo mechanika neturėjo nieko bendro su pareiškėjui išsivysčiusiomis ligomis - kairės girnelės IV chondromaliacija, kairės girnelės IIo panirimas ir artroziniai pakitimai (vėliau gonartrozė). Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad įvertinta kiekviena liga atskirai ir nagrinėtos šių ligų atsiradimo priežastys. Vertindama pareiškėjui diagnozuota kairio kelio menisko plyšimą, TTK pagrįstai konstatavo, kad šis sveikatos sutrikimas pagal savo požymius ir pobūdį yra minėtos traumos pasekmė, todėl susijęs su pareiškėjo tarnyba. Tarnybinio tyrimo komisijos 2010-01-08 sprendimu Nr. TS-3 nustatytos faktinės aplinkybės atlikus papildomą tyrimą, iš esmės nesikeitė.

Vertina, kad vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1152-142/2010 , buvo išsamiai atliktas papildomas tyrimas atskleistos visos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu pareiškėjo skundo prašė netenkinti jo atsiliepime išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas T. N. 2009-02-12 kreipėsi į TTK su prašymu nustatyti priežastinį ryšį tarp jo sveikatos sužalojimo, įvykusio tarnybos metu, ir tarnybos ir išmokėti piniginę kompensaciją. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad 2001-05-25 karinių pratybų Kazlų Rūdos poligone metu bėgdamas griuvo ant žemės ir susimušė kairį kelį, dėl ko plyšo kairės kojos meniskas. 2001-05-28 jam surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 04. 2001-06-08 Kauno medicinos klinikose atlikta operacija. 2001-09-11 ekspertrinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo pripažintas tinkamu karo tarnybai su 5 apribojimo laipsniu. 2006 metų gegužės mėnesį gen. A. R. kovinio rengimo centre jis, bėgdamas pasijuto blogai dėl kairės kojos kelio traumos (sąnario skausmų). 2006-09-19 Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai. Vėliau atliktos dar dvi operacijos, suteiktas invalidumas. Pareiškėjas neteko 60 procentų darbingumo. Prašyme pareiškėjas mini LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 66, 67 ir 68 straipsnius ir prašo išmokėti kompensaciją (adm. byla Nr. 1152-142/2010, tomas 1, b. l. 56-57). Vertintina, kad pareiškėjas siekia gauti kompensacijų, numatytų LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnyje.

LR krašto apsaugos ministerijos TTK 2010-01-08 priėmė sprendimą Nr. TS-3, kuriuo nusprendė, kad 2001-05-25 karinių pratybų metu pareiškėjo patirta kairės kojos trauma, sukėlusi menisko plyšimą, susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu. TTK vertino, kad kiti pareiškėjui diagnozuoti sveikatos suteikimai - girnelės IV° chondromaliacija, kairės girnelės II0 panirimas, artroziniai pakitimai, kurie vėliau išsivystė į gonartrozę tiesiogiai negalėjo būti sukelti kelio traumos, t.y. kad tarp šio sveikatos sutrikimo ir traumos nėra tiesioginio ryšio (adm. byla Nr. 1152-142/2010, tomas 1, b. l. 6-9.)

Pareiškėjas skundė šio sprendimo dalį (išskyrus dalį dėl menisko plyšimo) Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010-10-21 sprendimu įpareigojo TTK atlikti papildomą tyrimą dėl pareiškėjo 2001-05-25 patirtos kairės kojos traumos ir priimti sprendimą dėl pareiškėjui diagnozuotų sveikatos sutrikimų (išskyrus menisko plyšimą) priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

TTK 2011-09-23 aktu Nr. TS-2 konstatavo, kad T. N. 2001-05-25 patirta kairės kojos trauma, sukėlusi menisko plyšimą, yra susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu, taip pat konstatavo, kad pareiškėjui po 2001-05-25 patirtos kairės kojos traumos diagnozuoti sveikatos sutrikimai - kairės girnelės IV chondromaliacija, kairės girnelės IIo panirimas ir artroziniai pakitimai (vėliau gonartrozė) nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Konstatuota, kad pareiškėjui 2009-02-26 išduotoje Darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sveikatos sutrikimas (pirminė gonartrozė) nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu (b.l. 8-13).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad iš kart po traumos buvo diagnozuotos ligos: kairio kelio menisko plyšimas, girnelės IV° chondromaliacija, kairės girnelės II0 panirimas ir artroziniai pakitimai, kurie išsivystė į gonartrozę. Šalys pripažįsta, kad menisko plyšimas įvyko 2001-05-25 pareiškėjui vykdant tarnybą. Tačiau atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo nepripažįsta, kad girnelės IV0 laipsnio chondromaliacija, kairės girnelės II0 panirimas, artroziniai pakitimai kairėje kojoje (vėliau gonartrozė) atsirado dėl 2001-05-25 tarnybos metu patirtos traumos.

Skundžiamame akte rašoma, kad atlikdama papildomą tyrimą, TTK vadovavosi teismo sprendimu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, rekomendacijomis ir išvadomis, taip pat, VšĮ Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikų profesoriaus R. J. K. bei docento R. G. 2011-06-15 pateiktomis išvadomis ir nuomone, teigiama, kad papildomai buvo įvertinti visi Komisijos ankstesnio tyrimo metu gauti dokumentai (tyrimo medžiaga). TTK akcentuoja, kad jos 2010-01-08 Nr. TS-3 jau nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, todėl Komisijos atkartojamos priimant šį sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1152-142/2010 pagal T. N. skundą dėl TTK 2010-01-08 sprendimo panaikinimo kaip specialistai išvadas davė plk. lt. R. B. ir prof. N. P. (adm. byla Nr. 1152-142/2010, tomas 3, b. l. 107-109, 134-135). Skundžiamame akte remiamasi plk. lt. R. B. paaiškinimais dėl to, kad artrozė (artroziniai pakitimai) prasideda palaipsniui. Kadangi artrozės atveju pažeidžiama kremzlė, o kremzlėje nervinių galūnių nėra, pacientas (ligos) lėtinio proceso pradžioje skausmo nejaučia, skausmas ligos pradžioje juntamas tik kai pažeidžiamos kitos sąnarį sudarančios struktūros. Ligai progresuojant skausmas palaipsniui dažnėja, o vėliau tampa nuolatiniu. Rašoma, kad plk. lt. R. B. sutiko su KMEK išvadoje pateikta nuomone, kad 2001-05-28 pareiškėjui atliktoje rentgenogramoje nustatyti nedideli artroziniai pakitimai prasidėjo iki pareiškėjo 2001 m. patirtos traumos. Pasisakydamas dėl pareiškėjui diagnozuotos girnelės panirimo traumatologas neprieštaravo KMEK išvadai, kad pareiškėjui po traumos diagnozuotas girnelės panirimas galėjo būti įgimtas, tačiau išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu. Jis paaiškino, kad II laipsnio girnelės panirimas, kuris buvo diagnozuotas pareiškėjui atliekant kelio operaciją (artroskopiją), galėjo atsirasti dėl traumos metu jau esamų IV laipsnio girnelės chondromaliacijos ir nedidelių artrozinių pakitimų, nes šios ligos tarpusavyje tiesiogiai susijusios. Pareiškėjo kairio kelio kremzlė 2001 m., buvo visiškai sudilusi, t.y. paskutinėje ligos vystimosi stadijoje, todėl ši aplinkybė galėjo tiesiogiai įtakoti girnelės panirimą (pasislinkimą iš įprastinės vietos). Padarė išvadą, kad šis procesas turėjo prasidėti dar iki traumos. Taip pat, gydytojas plk. ltn. R. B. atkreipė komisijos narių dėmesį, kad 2001 m. rasti kelio sąnario kremzlės pakitimai, pradiniai artroziniai pakitimai, girnelės panirimas galėjo sudaryti palankesnes sąlygas traumai, kurios metu buvo pažeistas meniskas. Skundžiamame akte rašoma, kad Komisija atkreipia dėmesį į karo gydytojo traumotologo plk. ltn. R. B. Komisijos posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad 2001 m. artroskopinės operacijos metu pareiškėjui atlikus menisko rezekciją, t.y. nukirpus dalį menisko, buvo pašalinta nusiskundimų (skausmas, kelio srityje jaučiamas diskomfortas) priežastis. Tokiu būdu sąnario funkcija realiai nesutrikdoma, kadangi likusi menisko dalis kompensuoja (atstoja) pašalintąją. Atlikus rezekciją, jeigu pacientas neturi kitų kelio srities problemų, fiziniam krūviui kasdieniniame gyvenime jokie apribojimai netaikomi. Konstatuota, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Komisija mano, kad pareiškėjo 2001 m. menisko plyšimas po atliktos atrtroskopinės operacijos pats savaime negali būti 2009 m. pareiškėjui nustatyto neįgalumo priežastimi.

2010-10-21 sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad gydytojas R. B. krašto apsaugos ministro 2005-04-04 įsakymu Nr. V-379 yra paskirtas Tarnybinio tyrimo komisijos nariu, todėl jis gali būti suinteresuotas ginti Krašto apsaugos ministerijos interesus (adm. byla Nr. 1152-142/2010, tomas 3, b. l. 139-148.). Nežiūrint į tai, TTK remiamasi R. B. nuomone. Atsižvelgiant į R. B. narystę TTK, teismas šio gydytojo nuomonės negali vertinti kaip objektyvios. Be to, gydytojas nedavė kategoriškos išvados dėl pareiškėjo sveikatos sutrikimų ir traumos ryšio. 2010-10-21 sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgiant į specialisto N. P. išvadą, vertino, kad TTK savo sprendime nepagrįstai rėmėsi tik gydytojo R. B. išvada bei Karinės medicininės ekspertizės 2009-12-03 išvada Nr. 5.

Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1152-142/2010 teismo posėdžio metu išvadą davė specialistas traumatologas habilituotas medicinos mokslų daktaras, ortopedas traumatologas N. P.. Jis tvirtino, kad visi diagnozuoti pareiškėjui kairio kelio sąnario sutrikimai yra būtent šios traumos pasekmė: girnelės panirimas, chondromaliacija, ir artrozė. Paaiškino, kad girnelė turi slankioti tam skirtoje vagoje, o dėl traumos ji atsidūrė ten, kur neturi būti. Dėl traumos plyšo ir raištinė kelio struktūra. Dėl viso to buvo sutraiškyta ir kremzlė. Po traumos iš lėto didėja ir artrozė. Artrozė turi pasireikšti visame kūne, ypatingai ji pasireiškia klubo sąnaryje. Tvirtino, kad, įvertinus visus aprašytus objektyvius tyrimus, galima išvada, kad visi pokyčiai kairio kelio sąnaryje yra tik traumos pasekmė. Teigė, jog visos nurodytos pasekmės (chondromaliacija, artrozė) po tokios traumos gali atsirasti iš karto nuo kojos pakrypimo, o IV laipsnio chondromaliacija po tokios traumos gali atsirasti ir po mėnesio. Vertino, kad visos diagnozės nuo 2001 m. ėjo nuoseklia seka, kaip jos ir turėjo atsirasti nuo tokio pobūdžio traumos. Kremzlės regeneracija yra negalima, o chondramaliacija yra kremzlės suminkštėjimas. Artrozė yra degeneracinė sąnario liga. Tvirtino, kad šiuo atveju dalis menisko pašalinta teisingai, nes toji atplyšusi dalis dar labiau pakenktų. N. P. sveikatos apsaugos ministro 2005-09-09 įsakymu Nr.V-688 yra įtrauktas į Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašą. Teismas padarė išvadą, kad šio specialisto teismui pateiktos išvados dėl pareiškėjo traumos ryšio su kitais jam diagnozuotais to paties kelio sąnario sutrikimais yra pagrįstos objektyviais bylos duomenimis, yra nešališkos ir objektyvios, duotos pagal šio specialisto kvalifikaciją. Pažymėtina, kad skundžiamame akte faktiškai nebuvo atsižvelgta į šią Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadą ir ja nesiremiama, nors ši teismo išvada buvo privaloma atliekant papildomą tyrimą dėl pareiškėjo kairės kojos traumos sąsajų su jo vykdyta tarnyba.

TKK remiasi profesoriaus R. J. K. bei šios klinikos docento R. G. 2011-06-15 pateikta išvada (b.l. 27-28). Joje nurodoma, kad: 1.remiantis pirmos konsultacijos aprašu (forma nr.027/aNr.39312001) jau 2001-05-28 dieną t.y., 3 dienos po traumos rentgenogramose aprašyti nedideli artroziniai pakitimai, kurie per tris dienas susiformuoti negali net teoriškai. Kelio sąnario sumušimas - trauma gali paūminti ir pabloginti pradinius artrozės simptomus sąnaryje. Paciento apžiūros apraše rašoma, kad kelio sąnario judesiai sutrikę, sąnarys patinęs, priverstinėje padėtyje. Dėl ko buvo nustatyta preliminari vidinio menisko plyšimo ir užstrigimo diagnozė; 2. 2001-06-08 dieną dėl negerėjančios kelio sąnario padėties buvo atlikta artroskopinė kelio sąnario operacija, kurios metu remiantis operacijos aprašu, pacientui T. N. 2001-06-08 buvo rastas išorinio, o ne vidinio menisko plyšimas bei IV laipsnio girnelės chondromaliacija su II laipsnio jos panirimu. Buvo atlikta išorinio menisko užpakalinio rago dalinė plyšusios menisko dalies rezekcija bei girnelės kremzlės defekto tunelizacija. Aišku, kad girnelės IV laipsnio pakitimai su II laipsnio panirimu per 14 dienų nei teoriškai, nei praktiškai nesusidarė, tačiau išorinio menisko plyšimas galėjo būti susijęs su minėta trauma; 3. 2007-07-01 buvo atliktas kairio kelio sąnario branduolių magnetinio rezonanso tyrimas, nustatyti meniskų degeneraciniai pakitimai, artrozės požymiai ir IV laipsnio girnelės chondromaliacija (Nr. 1519); 4. 2008-04-21 ir 2008-05-28 dienomis, dviem etapais, dėl sumažėjusios fizinio krūvio tolerancijos, traškesio girnelėje ir kelio sąnario tinimo, nepadedant reabilitacinėms priemonėms, buvo atlikta autologinių ląstelių implantacijos operacija; 5. 2011-06-15 apžiūros metu surinkus ligos anamnezę (išlieka kelio sąnario traškesiai, tinimas ir fizinio krūvio netolerancija), medicininius išrašus ir atlikus objektyvų ištyrimą (nežymi girnelės krepitacija) bet rentgeno tyrimo pagalba (patelofemoralmės vagos displazija), teigiama, kad girnelės pakitimai (IV laipsnio chondromaliacįja bei II laipsnio panirimas) negalėjo būti tiesioginė 2001 m. gegužę patirtos traumos pasekmė, tačiau išorinio menisko plyšimas galėjo būti susijęs su minėta trauma. Teismo posėdžio metu profesorius R. J. K. ir doc. R. G. tokią savo išvadą patvirtino.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas gydytojas L. Š. patvirtino, kad jis operavo pareiškėją. Teigė, kad matėsi, jog girnelės trauma yra ankstesnė. Pakitimai buvo anksčiau ir tai nulėmė įgimti dalykai.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas gydytojas A. Š. patvirtino, kad jis taip pat operavo pareiškėją. Teigė, jog pareiškėjo kairio kelio girnelės defektas yra trauminės kilmės. Girnelės kremzlės nelygumas pasitaiko daugeliui žmonių ir tai nėra artrozė. Tvirtino, kad pareiškėjas būtų negalėjęs tarnauti, jeigu būtų buvęs kremzlės defektas.

TTK skundžiamame akte pažymėjo, kad girnelės IVo chondromaliacija pareiškėjui nustatyta 2001-06-08 KMUK Chirurgijos klinikoje atliekant kelio operaciją (artroskopiją). Pažymėta, kad šios ligos IV laipsnis reiškia, kad sužeidimo vietoje kremzlė yra visiškai sudilusi, todėl, pagal šiuos požymius kelio trauma (mechaninis poveikis) negalėjo sukelti minėto laipsnio ligą, ši liga turėjo atsirasti daug anksčiau, t.y. dar iki aptariamos traumos.

Vertindama pareiškėjui 2001 m. po traumos diagnozuotus artrozinius pakitimus, vėliau, 2006 m. - gonartrozę, TTK remiasi KMEK išvada ir specialisto paaiškinimais, mano, kad šis sveikatos sutrikimas pagal savo požymius taip pat negalėjo būti sukeltas pareiškėjo patirtos kojos traumos. Akcentuoja, kad ši liga yra lėtine, t.y. prasideda palaipsniui, todėl, atsižvelgiant į šios ligos pobūdį, ji negali atsirasti staiga, po tik ką patirtos traumos. Kadangi ši liga pareiškėjui buvo pastebėta po 3 dienų nuo traumos dienos, galima teigti, kad ligos vystymosi procesas prasidėjo dar iki traumos. Kadangi 2006 m. pareiškėjui diagnozuota gonartrozė (kelio artrozė) iš esmės yra tie patys 2001 m. diagnozuoti artroziniai pakitimai, Komisija šios ligos (gonartrozės) atsiradimo priežastis vertina kaip nesusijusią su pareiškėjo 2001 m. patirta trauma.

Vertindama pareiškėjui diagnozuotą sveikatos sutrikimą girnelės panirimą, TTK pažymėjo, kad nepakanka objektyvių duomenų tiksliai nustatyti, ar šią ligą sukėlė būtent pareiškėjo 2001-05-25 patirta kairės kojos trauma, arba kiti faktoriai. Tokią išvadą Komisija grindžia KMEK ir specialisto pateiktais šios ligos apibūdinimais. Kaip nurodė KMEK, pareiškėjui nustatytas girnelės panirimas yra įgimtas (dėl įgimto sausgyslių, raiščių ar raumenų vystimosi sutrikimo). Vertina, kad IIo girnelės panirimas, kuris buvo diagnozuotas pareiškėjui atliekant kelio operaciją (artroskopiją), greičiausiai atsirado dėl jau traumos metu pareiškėjo turimų IVo girnelės chondromaliacijos ir nedidelių artrozinių pakitimų, nes šios ligos tarpusavyje tiesiogiai susijusios. Pareiškėjo kairio kelio kremzlė jau tada, t.y. 2001 m., buvo visiškai sudilusi, o šis faktorius galėjo tiesiogiai įtakoti girnelės išsidėstymą (panirimą). TTK įvertino, kad aptariama liga pagal savo požymius ir pobūdį negalėjo būti pareiškėjo patirtos kojos traumos priežastimi. Pažymi, kad 2006-06-15 pareiškėjui atliktoje abiejų kelių Kompiuterinėje tomografijoje matyti uzuracija sąnariniuose šlaunikaulių paviršiuose, girnelių sąnariniai paviršiai nelygūs, uzūruoti, fragmentuoti. KT duomenimis pareiškėjui nustatyti degeneraciniai - distrofiniai abiejų kelių sąnarių pakitimai, su kremzlinio audinio pažeidimais, kaulinio audinio uzuracija, besiformuojanti artrozė. 2006-07-11 pareiškėjui atliktoje MRT buvo nustatyti abiejų kelių meniskų degeneraciniai pakitimai, artrozės požymiai. Tvirtina, kad tokie patys pakitimai išsivystė abiejose pareiškėjo kojose, t.y. ir netraumuotame kelio sąnaryje. Teigia, kad tai patvirtina medikų išvadas, kad pakitimai kairio kelio sąnaryje išsivystė ne dėl menisko pažeidimo (t.y. ne dėl pareiškėjo traumos), o dėl kitų priežasčių.

Krašto apsaugos ministro 2005 04 04 įsakymu Nr. V-379 (2009 12 15 įsakymo Nr. V-1174 redakcija) patvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai, pagal kurių 8 punktą TTK uždaviniai yra ištirti ir nustatyti kario sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

2001-05-28 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 04 pareiškėjui konstatuota diagnozė - kelio sąnario vidinio menisko plyšimas, girnelės išnirimas II 0 (adm. byla Nr. 1152-142/2010, tomas 1 b.l. 95-98).

2001-09-11 Ekspertrinio nutarimo pažyma Nr. 347/2001 pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu karo tarnybai su 5 apribojimo laipsniu (trauma turėjo liekamųjų reiškinių) (adm. byla Nr. 1152-142/2010, tomas, b.l. 154).

2006-09-19 Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai (adm. byla Nr. 1152-142/2010, tomas 1, b.l. 153).

2009- 02- 26 Darbingumo lygio pažymoje nurodytos diagnozės M17 ir M23- gonartrozė (kelio sąnario artrozė) ir kelio sąnario vidiniai pažeidimai, pareiškėjui nustatytas 50 proc. darbingumas (adm. byla Nr. 1152-142/2010, tomas 1, b.l. 37).

Vertintina, kad TTK vadovavosi tik 2009-12-03 KMEK išvada Nr. 5 (adm. byla Nr. 1152-142/2010, tomas 1, b.l. 59-62), profesoriaus R. J. K. ir docento R. G. 2011-06-15 pateiktomis išvadomis, taip pat rėmėsi plk. lt. R. B. nuomone.

TTK nors ir akcentuoja, kad akcentuoja, kad vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-21 sprendimu, faktiškai juo nesirėmė, nes neatsižvelgė į teismo išvadą, kad profesoriaus N. P. išvada yra objektyvi, neatsižvelgė ir į tai, kad teismas konstatavo, jog plk. Ltn. R. B. paaiškinimai daugumoje yra prielaidos, be to, teismas suabejojo dėl šio gydytojo objektyvumo. Iš skundžiamo akto matyti, kad skundžiamame akte remiamasi plk. Ltn. R. B. kai kuriais paaiškinimais dėl pareiškėjui diagnozuotų ginčo ligų kilmės. Ir priešingai – nesiremiama profesoriaus N. P. išvada.

Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojo TTK nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-12-15 Nr. V-1174 įsakymu, kurių normos įpareigojo TTK ištirti ir nustatyti kario žūties, ligos ar traumos (sužeidimo, suluošinimo) priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu bei nustatė tokio tyrimo turinį bei ribas (nuostatų 8.1 p., 8.2 p.).

Dėl kairės girnelės II° panirimo, TTK padarė išvadą, kad nepakanka objektyvių duomenų tiksliai nustatyti, ar šią ligą sukėlė būtent 2001-05-25 patirta kairės kojos trauma ar kiti faktoriai. Neaišku, kodėl tuomet daroma išvada, kad ši liga negalėjo būti pareiškėjo patirtos traumos priežastimi. TKK konstatavo, kad 2006-07-11 pareiškėjui atliktoje kompiuterinėje abiejų kelių tomografijoje matyti uzurpacija, buvo nustatyti abiejų kelių meniskų degeneraciniai pakitimai, artrozės požymiai. Tuo pagrindu tvirtinama, kad tokie patys pakitimai išsivystė abiejose pareiškėjo kojose, t.y. ir netraumuotame kelio sąnaryje. Daroma išvada, kad pakitimai kairio kelio sąnaryje išsivystė ne dėl menisko pažeidimo (t.y. ne dėl pareiškėjo traumos), o dėl kitų priežasčių. Pareiškėjas tvirtina, kad patyrus kairės kojos traumą, šia koja jis šlubavo, o svoris einant buvo perkeliamas ant sveikos kojos, dėl to įvyko pakitimai ir netraumuotos kojos kelio sąnaryje. Tokie pareiškėjo teiginiai nepaneigti. Netirta, kada ir dėl kokių priežasčių įvyko pakitimai dešinės kojos kelio sąnaryje. Vertintina, kad TTK turėjo tirti kelio sąnario artrozės, kaip patirtos traumos, kurios metu plyšo meniskas, pasekmės buvimo galimybę. Taip pat turėjo aiškintis, ar šią ligą galėjo sukelti chondromaliacija. Tačiau TTK šių ligų tarpusavio ryšys nevertintas, bet nurodoma, kad toks susirgimas pagal savo požymius negalėjo būti sukeltas patirtos kojos traumos. TTK IV0 laipsnio chondromaliacijos nesusiejo su pareiškėjo patirta 2001-05-25 trauma. Vertino, kad minėta liga turėjo atsirasti daug anksčiau. Nevertinta šios ligos tikimybinis atsiradimas dėl fizinio aktyvumo, kitų faktorių.

Byloje aukščiausio lygio specialistai iš vienos pusės – habilituotas medicinos mokslų daktaras N. P., iš kitos pusės – profesorius R. J. K. ir docentas R. G. pateikė priešingas išvadas dėl minimų pareiškėjo ligų kilmės. Skirtingai pareiškėjo ligų kilmę mato jį operavę aukštos kvalifikacijos gydytojai L. Š. ir A. Š. Esant tokioms aplinkybėms, teismas visas abejones dėl pareiškėjo ligų kilmės sprendžia T. N. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo T. N. skundą tenkinti. Panaikinti LR krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2011-09-23 sprendimo Nr. TS-2 dalį, kuria buvo nuspręsta, kad pareiškėjui po 2001-05-25 patirtos kairės kojos traumos diagnozuotos ligos - kairio kelio girnelės IV laipsnio chondromaliacija, kairės girnelės II laipsnio panirimas, artroziniai pakitimai (vėliau - gonartrozė) yra nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

Įpareigoti LR krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręstą, kad T. N. po 2001-05-25 patirtos kairės kojos traumos diagnozuoti sveikatos sutrikimai - girnelės IV laipsnio chondromaliacija, kairės girnelės II laipsnio panirimas, artroziniai pakitimai (vėliau - gonartrozė) yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėjai Liuda ArlauskienėRaimondas BlauzdžiusRosita Patackienė