Kauno apygardos teismo nutartis

2021-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-522-530/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-31
Bylos Nr.
1S-522-530/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00459-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-522-530/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00459-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2021 m. liepos 30 d. nutarties, kuria nuteistojo V. J. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. J.“, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas: Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 23 dienos laisvė atėmimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta 2 metams 6 mėnesiams vairuoti transporto priemones.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkes teismo Ukmergės rūmų 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai 23 dienos mėnesiams laisvės atėmimo.

3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta 3 metams vairuoti transporto priemones. Į paskirtą bausmę skaityta 1 diena ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 3 mėnesiai 23 dienos laisvės atėmimo.

4. Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 10 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2021 m. birželio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. J..

6. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. liepos 30 d. nutartimi nuteistojo V. J. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis ir, kad jis galimos probacijos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

7. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas V. J. skundo neišanalizavo, tik pakartojo Komisijos nutarimo motyvus, turėdamas išankstinį nusistatymą nuteistojo atžvilgiu, todėl skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatoms ir neatitinka faktinių aplinkybių susijusių su nuteistojo bausmės atlikimu.

7.2. Skunde pažymima, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymas (2012 m. birželio 14 d. Nr. 1R-159, naujas redakcijos papildymas), kuriame nurodoma, jog socialinio tyrimo išvadoje atsisakoma nusikalstamo elgesio rizikos balų, nurodant tik nuteistojo rizikos lygį, todėl pasak nuteistojo teismo motyvai apie nuteistojo kriminogeninius veiksnius ir svertinius taškus tampa nepagrįsti ir neturėtų būti siejami su elgesiu atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apylinkės teismo nutartyje jie ne tik plačiai aptariami, bet jiems suteikiama ir išskirtinė reikšmė neigiamai charakterizuojant nuteistąjį.

7.3. Skunde nesutinkama, jog sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą yra aptariamos ir aplinkybės susijusios su ankstesniais teistumais, nusikalstamų veikų sunkumais ir pobūdžiu, kriminogeniniais veiksniais bei kt., kadangi nuteistasis negali pakeisti savo blogų darbų istorijos, jis tik gali siekti iš klaidų pasimokyti ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, todėl pasak nuteistojo šių aplinkybių aptarimas visais atvejai eliminuoja lygtinio paleidimo taikymo galimybę.

7.4. Skunde nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje pabrėžia ir nuteistojo mąstymo „klaidas“, tokias kaip nesugebėjimas išspręsti, mąstyti, suvokti galimų pasekmių, tačiau nuteistojo teigimu savo turimas problemas ji bando koreguoti pataisos įstaigoje, tai darys ir lygtinai paleistas.

7.5. Skunde nuteistasis taip pat pabrėžia, kad jis pataisos įstaigoje dirba nuo pat atvykimo, gaunamas atlygis yra nedidelis, iš jo sąskaitos yra atliekami išskaičiavimai ne tik pagal vykdomuosius dokumentus, todėl jam lieka tik maža suma būtinosioms reikmėms, iš kurių pagal savo galimybes jis savanoriškai, bet neprivestinai gali papildomai dengti įsiskolinimus, kadangi nuteistasis jokio turto neturi, tačiau jo teigimu lygtinio paleidimo atveju su teismo įpareigojimu, jis įsidarbintų ir žymiai greičiau padengtų susidariusį įsiskolinimą, todėl pasak nuteistojo teismo motyvas susijęs su turimais įsiskolinimais yra nepagrįstas bei neteisėtas.

7.6. Nuteistojo teigimu, įvertinus neigiamas aplinkybes iki bausmės atlikimo ir teigiamas bausmės atlikimo laikotarpiu, jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi jo skunde išdėstytos aplinkybės atitinka BVK 157 straipsnio nuostatas. Tuo tarpu visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas neturi būti suprantamas, kaip teisingumo principo įgyvendinimas ir savitikslis procesas, kadangi nėra aišku ar bausmės atlikimas, ar lygtinis paleidimas duotų didesnę naudą tiek nuteistajam, tiek ir visuomenei.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į nuteistojo V. J. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė pažymėjo, kad įvertinus nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, todėl nuteistojo skundas turėtų būti atmestas, o Kauno apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista, kadangi ji yra teisėta bei pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.

10. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė netaikyti V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokioms apylinkės teismo išvadoms visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 73 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

12. V. J. skunde nurodo, kad teismas nuteistojo skundo neišanalizavo ir tik perrašė Komisijos nutarime išdėstytus motyvus, turėdamas išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu. Apelianto teigimu, įvertinus neigiamas aplinkybes iki bausmės atlikimo ir teigiamus pokyčius bausmės atlikimo laikotarpiu, jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau teisėjų kolegija su šiais nuteistojo teiginiais nesutinka ir pažymi, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą V. J. atžvilgiu, atsakė į nuteistojo skundo argumentus įvertindamas ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau ir jo pažangą bei dedamas pastangas bausmės atlikimo laikotarpiu ir šių duomenų pagrindu sprendė, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Akivaizdu, kad apylinkės teismo sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, tačiau vien tai nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu ar pažeidžiančiu lygtinio paleidimo taikymo nuostatas, įtvirtintas BVK 157 straipsnyje.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad V. J. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, pataisos namuose įgijęs specialybę, nuteistojo nuostatos į darbą yra teigiamos, atvykęs į pataisos įstaigą pradėjo dirbti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose. V. J. problemų dėl gyvenamosios vietos taip pat neturi, grįžtų gyventi pas tėvus, su kuriais palaiko tvirtus socialinius ryšius, taip pat atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose sukūrė savo šeimą. Nuteistasis taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas. Šios aplinkybės neabejotinai teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai tik parodo, jog V. J., atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ir nors nuteistasis skunde nesutinka, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą aptariamos aplinkybės susijusios su ankstesniais teistumais, nusikalstamų veikų sunkumais ir pobūdžiu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, būtina įvertinti visus duomenis esančius byloje, taigi ir aplinkybes egzistavusias iki bausmės atlikimo. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

14. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, laisvės atėmimo bausmę V. J. atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, susijusį su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, anksčiau teistas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis probacijos reikalavimų nesilaikė, todėl buvo grąžintas į pataisos namus ir tai tik parodo, jog V. J. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad informacija apie V. J. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

15. Nuteistojo V. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir sudaro 73 balus, iš kurių net 53 dinaminiai balai privalo mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose. Pabrėžiant, kad V. J. nustatomi kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, kurie įtakoja nusikalstamo elgesio riziką jų nevaldant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo dalyvavimas privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dar nepadarė akivaizdžios nuteistojo pažangos, kuri yra būtina taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis vis dar stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių dėl problemų su teisėsauga kaltindamas susiklosčiusias aplinkybes ir vengdamas prisiimti atsakomybę, didžiausia savo problema laikydamas laisvės atėmimo bausmės atlikimą, nesuvokdamas, kad jis pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo apelianto nurodomas mąstymo „klaidas“. Ir nors nuteistasis skunde teigia, kad 2021 m. liepos 1 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakyme atsisakoma nusikalstamos rizikos balų, nurodant tik nuteistojo rizikos lygį, todėl apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino tiek kriminogeninius veiksnius, tiek rizikos balus, tačiau su šiais nuteistojo skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. 1R-195 „Dėl teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 1R-159 „Dėl Socialinio tyrimo išvados formos ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2021-06-04, Nr. 2021-12926), įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., tuo tarpu Komisija priėmė nutarimą 2021 m. birželio 18 d. „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. J.“, kol dar skundo autoriaus nurodytas teisės aktas negaliojo. Socialinio tyrimo išvada parengta tų pačių metų gegužės 17 dieną. Todėl apylinkės teismas svarstydamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą V. J. atžvilgiu įvertino visą bylos medžiagą, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

16. Nors skunde nuteistasis teigia, kad bausmės atlikimas neturi būti suprantamas, kaip teisingumo principo įgyvendinimas ir savitikslis procesas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistąjį nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo V. J. pažangos bei pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys yra pakankamai pakitęs, pažymint, kad lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, tuo pačiu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus. Lygtinio paleidimo nuostatų, numatytų BVK 157 straipsnyje, netaikymas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvirtintų principų nepažeidžia ir jiems neprieštarauja.

17. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog paleistas lygtinai įsidarbintų ir taip greičiau padengtų susidariusius įsiskolinimus, kurie pasak apelianto apylinkės teismo buvo įvertinti visiškai nepagrįstai, kaip galintys itin stipriai apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę. Vis tik teisėjų kolegijai pritariant šiam pirmosios instancijos teismo argumentui pažymima, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo turimi įsiskolinimai pagal vykdomuosius dokumentus siekia 18934,95 Eur, išmokėta 310,57 Eur, tuo tarpu lygtinio paleidimo atveju V. J. dar tik ieškotų darbo Užimtumo tarnyboje, todėl neabejotina, kad šie finansiniai sunkumai apsunkintų nuteistojo resocializaciją, kurią ir akcentavo pirmosios instancijos teismas.

18. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus V. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad V. J. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėDarius KantaravičiusJurgis Kiškis